Gira

Gira geriama nuo neatmenamų laikų. Senovės lietuviai gamindavo įvairiausių šio gėrimo rūšių: duonos, džiovintų obuolių, beržo sunkos ar miežių salyko... Giros buvo daromos iš pieno, medaus, miško uogų, žiedlapių ir kitų sodo ar miško gėrybių. Girą galime drąsiai laikyti seniausias ir brandžiausias tradicijas turinčiu nacionaliniu gėrimu. Dažnas lietuvis su šypsena prisimena, kaip kadaise stovėdavo eilėse prie didelių giros cisternų, nekantraudamas karštą vasaros dieną atsigaivinti aromatinga, saldžia gira. Tautiečių meilė girai neslopsta iki šiol – lietuviai ją noriai perka ar darosi patys. Galbūt dėl to, kad gira mums neretai atrodo kaip sveikesnis gaiviųjų gėrimų pasirinkimas, pasižymintis savitu, su niekuo nesupainiojamu skoniu ir aromatu. Vitaminais bei gerosiomis bakterijomis praturtinta naminė gira gerina žarnyno veiklą bei puikiai malšina troškulį. Tiesa, jei ėmėte ir išgėrėte ne vieną stiklinę natūralios giros – dėl viso pikto nesėskite prie vairo. Šis iš pažiūros nekaltas gėrimas nėra toks jau nekaltas – pasižymi nedideliu alkoholio kiekiu. Pasijutai ištroškęs? Įsipilk stiklinę gaivinančios, vietinės giros, mintyse kartodamas lietuvišką gero gyvenimo „mantrą“: „geri vyrai, geroj girioj...“