Kauno modernizmas
Pilka spalva mums asocijuojasi ne tik su apniukusiomis rudens dienomis, bet ir su išskirtiniu XX a. pirmosios pusės Lietuvos architektūros paveldu. Jauni, drąsūs ir ambicingi – tokie buvo šalies architektai tarpukariu. Mokslus krimtę Europos didmiesčiuose, jie į Lietuvą parsigabeno po Pirmojo pasaulinio karo žemyną apėmusio modernizmo idėjų. Supynę jas su lietuviškomis tradicijomis ir čionykščiu gyvenimo būdu, šie architektai sukūrė itin savitą architektūros mokyklą. Tuomet buvo pats laikas tokiems eksperimentams – Kaune, tapusiame laikinąją Lietuvos sostine, dūzgė politinis, kultūrinis ir ekonominis gyvenimas, o nauji pastatai keitė senuosius. Interjerai ir eksterjerai šiame mieste išsaugojo tarpukario architektūros dvasią ir šiandien stebina moderniomis ano meto formomis. Tačiau Kauno modernizmo vertė – ne tik pastatai, bet ir žmonės bei jų istorijos. Būtent todėl lietuviškojo modernizmo paveldas traukia ne tik architektūros megėjus, bet ir visus, trokštančius pažinti miesto ir šalies istoriją. Modernistinė architektūra Kaune įtraukta į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą.