Žemaitiškų istorijų kolekcija: Plungė-Telšiai-Kelmė
Apkeliavę Plungės, Telšių, Kelmės rajonus seksite pavymui ne tik meškoms, pinčiukams ar raganoms, bet ir atrasite baltiškas piramides, lietuvišką tadžmahalą, žemaitišką Versalį, Didžiąją žemaičių sieną, trolių mišką, tundrą, jurtų kaimelį, o įspūdžius apvainikuosite šmakalo, cibulynės, žemaičių pynės, ledų su sūriu ar duonynės skoniais. Niekur kitur nesutiksite sėkmę nešančio žiogo arba nepamatysite 2 tūkstančių žirklių vienoje vietoje. Tad pirmyn į kelią!
ŽALIAI IR LĖTAI
KULTŪRINGAI
SU ŠEIMA
SVEIKAI
GERO APETITO REKOMENDACIJOS
SALDŽIŲ SAPNŲ REKOMENDACIJOS
SUTIKTI VIETINIUS
Plungė
Pasiruoškite nustebti – Plungės rajone esanti stotelė buvo įtraukta į VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ sudarytą netikėtų ir neįtikėtinų vietų sąrašą. Kuliuose galima pažiūrėti į pasaulį ne pro rožinius, o pro kunigo akinius! Neįprasta milžiniškų akinių skulptūra buvo įamžintas čia kunigavęs Juozas Tumas – Vaižgantas. Atrasti kitas įdomias Kulių skulptūras bei patirti vietos istorijas galite per kasmetinę teatro, muzikos, literatūros, kino ir bendruomeniškumo šventę „Sofijos festivalis“, dedikuotą čia augusiai Sofijai Čiurlionienei – Kymantaitei.
Žaliai ir lėtai
Tarp 30 „lietuviškųjų eifelių“ keli stiebiasi būtent Plungės krašte. Žemaitija garsėja ne tik miškais, meškomis, ežerais, bet ir senaisiais kaimais. Gatvinį bažnytkaimį Beržorą su viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje galima apžiūrėti nuo 15 m Siberijos apžvalgos bokšto ant Cidabro kalno. Nuo jo atsiveria ir Platelių, Beržoro ežerai, Siberijos pelkė, Liepijų miškas. Žingsniuodamas rytinėje Platelių ežero, didžiausio ir giliausio Žemaitijoje, pakrantėje esančiu Paplatelės pažintiniu taku prieisi 5 m aukščio medinį bokštelį – Paplatelės apžvalgos platformą. Nepraleisk progos nuo jo apžiūrėti Sultekio tvenkinio, jį juosiančių spygliuočių miškų.
Plungės istorijos ištakas saugo Gandingos ir Varkalių piliakalniai. Juos jungia pažintinis 2 km ilgio Gandingos piliakalnio takas palei Babrungo, Minijos intako, upę. Piliakalniais pasigrožėti galite ir eidami vaizdingu Gegrėnų piliakalnių taku. Žavios širdelės formos salos tvenkinyje vaizdas dažną atvilioja į Gardų ozo taką. Ozas – tai ilgas siauras kalvagūbris, sudarytas daugiausia iš smėlio ir žvyro. 1 km ilgio takas leidžia susipažinti su šiuo ledynmečius menančiu gamtos reiškiniu, apžvelgti kraštovaizdį nuo apžvalgos aikštelės. Vienas žymiausių „Lietuvos zigzagų“ – 4,1 km ilgio Šeirės pažintinis takas – vingiuoja palei didžiausią ir giliausią Žemaitijoje Platelių ežerą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, velniuko saugomą Piktežerį. Keturiose vaikų žaidimo aikštelėse įrengtos supynės, basakojų takas, žaidimo įrenginiai, padedantys pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą. Norintiems ne skaičiuoti žingsnius, o palenktyniauti su vėju, aplink ežerą nutiestas ir 24 km ilgio dviračių takas.
Kultūringai
Kad Plungės dvaro sodyba, Lietuvos pilių ir dvarų pažiba, su kuria kunigaikštis Mykolas Oginskis norėjo lygiuotis į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvarų etaloną, vadinama Žemaitijos Versaliu, tikrai girdėjo ne vienas. Vaikštant parko takeliais mintimis išties lengva nusikelti į Prancūziją. Tačiau ar teko girdėti, kad seniausias dvaro statinys – laikrodinė-oranžerija – yra nusipelniusi „lietuviško tadžmahalo“ pavadinimo? Tai – Plungės dvaro valdytojo grafo Platono Zubovo duoklė mirusiai mylimai žmonai Aleksandrai. Pilaitė primena Vecchio rūmus Florencijoje, kur apsilankyti pora labai mėgo. Dabar laikrodinėje įsikūrusi biblioteka, rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, buvusiame rūmų žirgyne kasmet vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivalis. Dvaro parką geriau pažinti galima su virtualia edukacine-pažintine programa „Plungės išmanusis parkas“, kuri nuves ir iki bambukų slėnio, ir iki M. Oginskio liepos. O štai atkurtas Oginskių laikais Plungės parke vešėjęs vaismedžių sodas bei daugiau nei 200 didžiagalvių bijūnų ežia įtraukti ir į maršrutą „Po Lietuvą žydinčiu keliu“.
Kitoks dvaras laukia Pliateriams ir Šateikių dvarui priklausęs jaukus medinis etninės architektūros bruožų turintis Bukantės dvaras. Jis žinomas dėl to, kad jame gimė ir augo lietuvių rašytoja klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, žinoma Žemaitės slapyvardžiu. Šiandien čia įkurtas Žemaitės memorialinis muziejus, eksponuojamas ir sakralinis Plungės krašto paveldas, vyksta žemaičių valgių, žvakių liejimo, rašymo žąsies plunksna edukacijos.
Trečioje dvariškoje stotelėje – Platelių dvaro sodyboje – lankytojams atviri net keli dvaro pastatai. Buvusioje arklidėje veikia pirmoji Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija, svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, jaujoje – Platelių kultūros centras, šakniavaisių rūsyje – Tradicinių amatų centras. XIX a. dvare gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė – pirmoji rašytoja, Lietuvoje kūrusi prancūzų kalba. Pasakojama, kad būtent šis dvaras galimai buvo pirmasis Lietuvoje, kuriame ėmė kvepėti kruasanais, arba prancūziškais rageliais. Deja, jis sudegė per Antrąjį pasaulinį karą.
Karo laikus mena ir tamsiojo turizmo objektas – Šaltojo karo ekspozicija. Tai – vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Jeigu jau esate susipažinę su Šaltajam karui skirta ekspozicija, ryžkitės kitokiai patirčiai – ekskursijai tamsoje arba edukacijai–žaidimui „Operacija „SS4 Sandal‘‘, kurio metu reikia ištrūkti iš požeminės raketinės bazės per vieną valandą.
Su šeima
Kad vaikščiojimas teigiamai veikia sveikatą įsitikinęs jau ne vienas. Tačiau ar girdėjote, kad vaikščiojimas labirintais – dar naudingenis? Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parko įkūrėjai tvirtina, kad energetiniai labirintai veikia žmogaus smegenų veiklą, juose galima justi energijos antplūdį, harmoniją su savimi ir gamta, rasti atsakymus į neraminančius klausimus. Šiame parke – keturi labirintai ir kitos figūros, taip pat visai šeimai skirtos pramogos (kupolas, virvė, batutas, kt.). Sezonas – nuo balandžio iki spalio.
Mažiesiems keliautojams patiks ir patraukliai įrengta Plungės jūros pakrantė. Šioje poilsio ir pramogų oazėje prie Gondingos tvenkinio, vadinamo Plungės jūra, yra vaikų žaidimų aikštelė, tinklai, treniruokliai, atokvėpio vietos, lajų takas, apžvalgos aikštelė ant Meilės kalnelio bei maudyklė.
Turiningą dieną gryname ore garantuoja kasmetinis teatralizuotas gamtos festivalis „Miško burtai‘‘. Žemaitijos nacionaliniame parke laukia žaidimai su laumėmis, gamtos burtai, kūrybinės veiklos ir smagus gamtos pažinimas.
Geriau pažinti Žemaitijos žemės slėpinius užsukite į jiems skirtą parodą Platelių lankytojų centre. Po čia smagiai pristatomą Žemaitijos nacionalinį parką galėsite keliauti su personažu Giliuku. Jis papasakos apie Platelių ežerą, padės atpažinti augalus, gyvūnus, grybus, pamokys žemaitiškų žodžių.
Sveikai
Jeigu po Plungės kraštą keliaujate ne tuo metų laiku, kai galima niurktelti į ežerą, paplaukioti užsukite į vandens ir pirčių erdvę kaimo turizmo sodyboje „Po ąžuolais“. O kitoje kaimo turizmo sodyboje „Virš Ąžuolų“ Plungės rajone rasite pirtį, kurios siena padengta Himalajų druskos plytomis.
Patirti dūzgiančią tikrąja to žodžio prasme terapiją galima sodyboje „Medaus klėtelė“. Tereikia ramiai prigulti specialioje lovoje „ant bičių“. Čia gydo pats avilio oras, raminantis bičių dūzgimas, jų skleidžiamos vibracijos.
Gero apetito rekomendacijos
Pamaitinus sielą, laikas pamaitinti ir kūną. Žemaitijoje tiesiog būtina paragauti vietinės virtuvės patiekalų, pavyzdžiui, šmakalo. Tai – šalta kefyro sriuba su deginta silke. Ją būtų galima laikyti žemaitišku šaltibarščių variantu, tik be burokėlių, arba – cibulynės broliu. Kodėl šmakalas? Nes visus ingredientus reikia „išmakaluoti“. Ši sriuba atgaivino ir pasotino žemaičius jau nuo senų laikų. Būtent šis patiekalas, kurio paragauti galima restorane „Skalvija“, Plungės turizmo informacijos centro siūlymu atstovauja Plungę GASTROliavimo gide „Skaniausi Lietuvos miestai“.
Pasaulio virtuvių įkvėpti skoniai – nuo alaus sriubos iki aštuonkojo – restorane „Flow“ viešbutyje „Oginski hotel“. Prisėdę lauko terasoje galėsite pasigrožėti vaizdu į krioklį.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Minėtas viešbutis „Oginski hotel“ yra tapęs Sėkmingiausiu 2023 metų apgyvendinimo paslaugų teikėju Lietuvoje ir pelnęs turizmo vėtrungę. Nakvynė aukščiausios klasės viešbutyje „Oginski hotel“ neabejotinai praturtins keliavimo po Plungę patirtį. Babrungo upės vingyje įkurtame viešbutyje įrengti elegantiški kambariai, susitikimų erdvės, čia naudojama žalioji energija, viešbutis pritaikytas ir neįgaliesiems.
Kitas pasirinkimas nakvynei – „Sala Plateliai Resort“. Vilos su vaizdu į Platelių ežerą garantuoja privatų poilsį, tylą ir ramybę. Jose yra du arba keturi miegamieji, ofūro vonia arba pirtis.
Sutikti vietinius
Nerti į autentiškos kultūros ir išsaugotų senųjų papročių sūkurį galite per tradicinę Joninių šventę Plateliuose, prie Platelių ežero.
Daugiau apie žemaičių stalo tradicijas, amatus ir šventes – gausiuose edukaciniuose užsiėmimuose Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre. Juose galima išmokti kepti žemaitišką mielinį pyragą ar skaniausius blynus.
Įvairūs kvapai kadaise sklido ir Kulių virenėje – dideliame Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių komplekso ugniakure su gaubtu. Po restauracijos viena didžiausių visoje Žemaitijoje virenių tapo „Kultūros virene“, suburiančia bendruomenę ir atvykusius svečius. Čia vyksta įvairūs renginiai, edukacija „Kleboniškos virenės pasakojimai“, galima prisijungti prie teminės ekskursijos „J. Tumas-Vaižgantas ir kiti Kulių kontrabandininkai“, „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai” arba patirčių turo į Reiskių tyro pelkę, didžiausią Žemaitijos pelkinį kompleksą, primenantį tundrą. Visos istorijos – tiesiai iš vietinių lūpų.
TRAUKINIAUTOJAMS: Plungę galite pasiekti ir bėgiais. Traukinio bilietus maršrutu
Vilnius-Klaipėda rasite čia.
Telšiai
Žemaitijos sostinė dažnai lyginama su Italijos – Telšiai, kaip ir Roma, yra įsikūrę ant septynių kalvų. Tuo įtikina ir netikėta skulptūra „Žemaitijos gaublys“ netoli Žemaitijos turizmo informacijos centro. Negana to, joje dar skelbiamas faktas: „Pėrmėjē žmuonės bova žemaitē”. Visi kiti reikšmingiausi Žemaitijos istorijos etapai pavaizduoti Didžiojoje žemaičių sienoje. Kaip juokauja vietiniai, ji yra antra žymiausia pasaulyje siena po Didžiosios Kinijos sienos. Tikriausiai supratote – keliaujant po Telšių kraštą išlaikyti labai rimto veido nepavyks.
Žaliai ir lėtai
Vienas iš Didžiojoje žemaičių sienoje įamžintų istorijos puslapių – Europos krikštas. Žemaičiai laikomi paskutiniais žemyno pagonimis. Galbūt todėl ir šiandien, keliaujant po šį kraštą, tebėra gyvi padavimai, legendos, likę mitinių būtybių pėdsakai. Pavyzdžiui, Germanto ežero pažintiniame take sutiksite net du pinčiukus. Take laukia ir šeimyninės sūpuoklės, akmenų energetinis labirintas, meditacijos nameliai. Gera idėja – į žygį pasiimti maudymosi kostiumėlį ir išbandyti smėlėtą ežero paplūdimį. Maudymosi kostiumėlis pravers ir Ilgio ežero pažintiniame take. Viena jo atkarpa skirta basakojams vaikščiotojams. Jomantų pažintiniame take – „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“, „Kliūčių ruožas“, „Sūpuoklių aikštelė“, „Juodųjų paslapčių takas“, „Inkilų alėja“, „Zuikių mokyklėlė“ ir ... sąsaja su legendiniu „Titaniku“. Eidami 4 km ilgio miško taku pamatysite akmenį, bylojantį, kad Jomantų kaime 1871 m. gimė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas. Būtent jo vadovaujamas laivas priėmė „Titaniko“ SOS signalą lemtingą naktį (paties kapitono skulptūra – Telšiuose, prie Masčio ežero).
Telšių krašte būtina užkopti nors į vieną piliakalnį, vadinamąją „baltų piramidę“. Galbūt milžino Džiugo, galbūt su raganomis siejamo Šatrijos, o gal kryžiuočių laikus menančio Sprūdės? Turbūt geresnio būdo apžvelgti kalvotąją Žemaitiją nerasite.
Kultūringai
Geriau pažinti Žemaitijos piliakalnius bei jų radinius galima Žemaičių muziejaus „Alka“ edukacijoje „Žemaitijos piliakalnių slėpiniai“. O atnaujintoje šio svarbiausio Žemaitijos muziejaus ekspozicijoje labiau pagilinsite žinias apie regiono kultūrą, istoriją, meną, dvarų paveldą. Po to būtinai apsilankykite Biržuvėnų dvare, pelniusiame 2024 metų vietinių turistų simpatijos vėtrungę. Atsinaujinusiame dvare įkurtas Meno ir edukacijų centras su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, atvertos naujos erdvės edukaciniams užsiėmimams, siūlomas poilsis piligrimams, keliaujantiems Camino Lituano keliu, organizuojamos ekskursijos, parodos, muzikiniai vakarai. O degustacijų metu galima paragauti XIX a. grafų patiekalų, tokių kaip silkių sviestas, bigosas arba kuchoriaus desertas. Naujiena – naktinė ekskursija po Biržuvėnų dvarą arba naktinė lobio paieška, apipinta legendomis ir skirta tikriems nuotykių ieškotojams.
Į praeitį nukelia ir kitas 2023 m. atvertas objektas – Telšių ješiva. Istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje atkurta žydiška kasdienybė Telšių štetle, pasakojama ješivos istorija, asmenybių likimai. Pastato fasadą puošia palto su šešiakampe žvaigždės formos kiauryme širdies plote reljefas bei žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.
Na, o gyvai patirti, koks gi tas žemaitiškas DNR, galite tradicinėje Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje „Žemaitiu gīvastis“. Kasmet gegužės mėnesį ji šurmuliuoja autentiško XIX a. pab.–XX a. pr. kaimo aplinkoje „Žemaitijos Rumšiškėse“ – Žemaičių kaimo muziejuje. Tik čia galėsite nerti į naktišokius, kaštavuones ar tradicinius vietos amatus.
Su šeima
Pasakoti apie Telšius neminint meškų – misija neįmanoma. Visame mieste jų galite rasti daugiau nei 6 dešimtis – nuo tingiai įsitaisiusių ant lieptelių iki motinos lokės, pildančios norus, jei jai patrini nosį. Išsikelkite sau iššūkį surasti jas visas su specialiu maršrutu „Meškučių takas“! Šis maršrutas jus nuves ir iki puikiai įrengtos Masčio ežero pakrantės, kuria galite pasivaikščioti, paplaukioti vandens dviračiu ar katamaranu, stabtelėti prie vaikų žaidimų aikštelių. O jeigu meškučių dar bus negana, padarykite siurprizą mažiesiems nusivesdami juos į Žemaitijos turizmo informacijos centre įkurtą Meškų muziejų. Čia lepečkojų – keli tūkstančiai!
Sveikai
Gero garo gerbėjai turėtų suklusti – keliaujant po Telšių kraštą galima išsiperti malūne! Varnių regioniniame parke lietuviška pirtis „Angelų malūnas“ yra įkurta rekonstruotame vandens malūne, kurio istorija siekia XIX a. Pagal senovines tradicijas čia atliekamas vanojimas, masažas, pilingas bei prausimas putomis naudojant beržinę vantą. Šiuolaikišką SPA centrą su suomiška pirtimi, sūkurine vonia bei įvairių masažų meniu rasite ir pačiame Telšių centre – „Harmony SPA“. Jame veikia ir restobaras.
Gero apetito rekomendacijos
Tarp skanių vietų rekomendacijų – prie įėjimo pastatyta skulptūra sūriui (!) išsiskiriantys sūrio „Džiugas“ namai. Čia ne tik galite įsitaisyti terasoje su puikiu vaizdu į Masčio ežerą, bet ir skaniai užkąsti, pasmaguriauti ledais su sūriu, o prie kavos puodelio visada gausite ir sūrio „Džiugas“, garsinančio Telšius visoje Lietuvoje, gabalėlį. Beje, kavinės rūsyje įkurtas Sūrio muziejus, kuriame – viskas apie sūrio gimimą bei įdomūs faktai, pavyzdžiui, sužinosite, kokia garsi pora yra sūrio krikštatėviai. Kitoje žinomoje Telšių kavinėje „Senamiestis“ galite ne tik paragauti žemaitiškų patiekalų, bet ir į žemėlapį „Šaltibarščių potvynis“ patekusių šaltibarščių „Pasidaryk pats“ (juos svarbu užsisakyti iš anksto) bei Telšių patiekalu-simboliu GASTROliavimo gide „Skaniausi Lietuvos miestai“ paskelbtos cibulynės, žemaitiškos sriubos su silke ir svogūnais.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Jeigu keliaudami po Lietuvą ieškote netikėtų nakvynės vietų, poilsiavietė „Iš civilizacijos į gamtą“ gali būti kaip tik jums! Čia nėra nei elektros, nei vandens (apsiprausti galite šalia tekančioje Virvytės upėje), tačiau nameliuose įrengti židiniai, pirtis, virtuvėlė. Subalansuota tiems, kurie nori pabėgti iš civilizacijos į gamtą. Kitaip nei svečių namuose „Lavender Inn“, kuriuose komfortiški kambariai įrengti pagal spalvinę gamą, pavyzdžiui, „Levanda“, „Beržas“, „Dangus“, yra SPA, restoranas. Po svečių namų sodą palei Viešvienų tvenkinį galima pasivaikščioti akmenimis grįstais takais, lauko terasose pasimėgauti banguojančia levandų jūra ar net pamėginti sučiupti už skverno sėkmę palietus Žiogo skulptūrą.
Sutikti vietinius
Žemaitijos turizmo informacijos centras geriau pažinti vietinius siūlo per tradicines kasmetines šventes: turizmo sezono pradžią su Sūrio gaudymo čempionatu gegužę, Cėbolīnės jiedėma tornīrā rugpjūtį, vykstantį per Turizmo naktį, Pasaulinės turizmo dienos paminėjimą „Sutarkime“ ar kviesdami į Telšių miesto šventę „Telšē linGOun“ birželį.
TRAUKINIAUTOJAMS: Telšius galite pasiekti ir bėgiais. Traukinio bilietus maršrutu
Vilnius-Klaipėda rasitečia.
Kelmė
Jeigu vien nuo žodžio „muziejus“ norisi žiovauti, apsilankymas Kelmėje privers pakeisti nuomonę. Šiandien muziejai yra tapę tikrais patirčių namais su įtraukiančiomis istorijomis. Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kiek istorijų slepia, regis, paprastos žirklės? Kelmės rajone esančiame vieninteliame Baltijos šalyse Žirklių muziejuje – beveik 2 tūkst. instrumentų ir tiek pat pasakojimų, nukeliančių į šalis, kuriose žirklės reikalingos bananams nukirpti, arbatos derliui nuimti ar net vorams gaudyti. Ne mažiau smalsumą žadina ir Lazdų muziejus Kelmėje. Beveik 4 tūkst. lazdų „lazdyne“ – eksponatai nuo 15 cm iki 2 m aukščio. Te šie objektai nuteikia ir kitų stebinančių atradimų kupinai kelionei po Kelmės kraštą.
Žaliai ir lėtai
Išgirdę Žemaitijoje žodį „kūlis“ nenustebkite. Taip žemaičiai vadina akmenis. O akmeninių istorijų Kelmės krašte gausu: nuo trečio pagal dydį riedulio Lietuvoje Kriaučiaus akmens iki akmeningą trolių mišką primenančio Akmenų rūžos pažintinio tako. 1,3 km ilgio takas yra dedikuotas rieduliams, rūžos (akmenų tako, vietomis pylimo) susidarymui, menininkų kurtoms kompozicijoms. Menininkai yra prisilietę ir prie Užvenčio sveikatingumo tako, kuris yra papuoštas medinėmis, šamoto (ugniai atsparaus degto molio) skulptūromis, kitais „Užventis ART“ plenero dalyvių kūriniais. Taku galima nueiti iki Užvenčio dvaro, malūno, išlikusios senųjų liepų alėjos. 4,5 km ilgio Juodlės ežero pažintinis takas aplink ežerą veda iki Juodlės kalno. Nuo jo atsiveria miškingos kalvos, nendrėmis apaugęs ežeras, pakrantės nameliai. Dar plačiau apžvelgti apylinkes iš paukščio skrydžio galėsite užkopę į netoli Tytuvėnų miestelio iškilusį 15 m aukščio Tytuvėnų apžvalgos bokštą. Jis kviečia horizonte surasti ir atpažinti Pašakarnio tvenkinį, dvaro parką, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškus, Šiluvos koplyčią ir bažnyčią.
Pagardinkite kelionę aplankydami ir legendines Kelmės krašto vietas: didžiausius Lietuvoje Svilės šaltinius, kurie, tikima, turi gydomųjų galių, Bridvaišio piliakalnį, nuo kurio, pasakojama, kulgrinda buvo galima pasiekti ežero salą, ar miške paslaptingai kerojantį rododendryną.
Kultūringai
Jeigu Kelmėje jau esate buvę anksčiau, sugrįžę į šį miestą galite jo ir nebeatpažinti. Aktyviai kuriasi nauja šio Žemaitijos miesto tapatybė „Kelmės miestas – viena didelė galerija“. Tarp meno kūrinių po atviru dangumi – ne tik paveikslai netikėtose vietose, bet ir freskos. Viena pirmųjų turi itin svetingą pavadinimą – „Kelmė kviečia kavos“. Šios idėjos iniciatoriai Seselskų šeima net buvo nominuoti 2024 metų kelionių atradimų ambasadoriais Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimuose Lietuvoje. Jų miestui padovanotas unikalus meno muziejus autobuse bei lauko galerija pievoje, vienintelė tokia visoje Europoje – be durų, be stogo, atvira kiekvienam 24 val. per parą, tapo tikru turistų traukos objektu.
Tarp freskų Kelmėje pastebėsite ir modernų Žemaitės portretą. Ši rašytoja su šeima yra gyvenusi Užventyje. Užvenčio dvare kūrė ir kita žymi rašytoja – Šatrijos Ragana. Jos palikimas pristatomas Užvenčio kraštotyros muziejuje, įkurtame buvusio dvaro svirne.
Jeigu keliausite liepos-rugpjūčio mėnesiais, susiplanuokite stotelę pasigrožėti vienuolyno rožėmis Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno rožių sode. Buvusio bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis yra vienas iš gražiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje. Vasarą jo mūrus papuošia tūkstančių rožių sodas. Kai kurie sodinukai atkartoja širdžių, angelų, kitus bažnytinius simbolius. Įspūdį paliks ir arkadų galerija, vidiniai kiemeliai, istorinės freskos. Ne veltui ši vieta yra įtraukta į maršrutą „Po Lietuvą – žydinčiu keliu“. Įspūdį paliks ir arkadų galerija, vidiniai kiemeliai, istorinės freskos.
Su šeima
Naujam gyvenimui yra prikeltas ir Kelmės dvaras. Į retą Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvarą, įkurtą XV a., šiandien traukia ne tik čia įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus eksponatai, bet ir ... indėnų paveldas! Būtinai užsiminkite apie tai savo atžaloms. Užsisakę edukaciją „Indėnų buitis ir žaidimai“ susipažinsite su Amerikos indėnų buities ekspozicija ir „Vinetu“ autoriaus Karlo Majaus kūryba (būtent iš Kelmės krašto kilęs Jonas Vadeikis vertė knygas apie indėnus į lietuvių kalbą), pasėdėsite indėniškame vigvame, šaudysite iš lankų į taikinius dvaro parke, gersite ant laužo virtą indėnišką arbatą su kukurūziniais irokėzų paplotėliais.
Dėmesio: Dėl centrinių rūmų renovacijos lankytojai turi galimybę apžiūrėti tik svirno ir vartų pastatuose esančias ekspozicijas bei parodas dvaro rūsyje; edukacinius užsiėmimus užsisakyti galima. Rūmai lankytojams vėl atsivers 2026 m. vasarą.
Sezono metu stabtelkite ištaškyti energijos vandenlenčių parke Bridvaišio ežere.
Sveikai
Dvaro parke prie Ventos upės išlikęs Užvenčio vandens malūnas yra vienas iš buvusio Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje išlikusių pastatų. Dabar XVIII a. menanti vieta yra prikelta naujam gyvenimui. Čia įrengtas sveikatingumo kompleksas su baseinu, pirtimi, treniruoklių sale, galima apsistoti įrengtuose kambariuose.
Gero apetito rekomendacijos
Jeigu sekate gastronominio turizmo naujienas, pro akis turėjo nepraslysti GASTROliavimo po Lietuvą gidas „Skaniausi Lietuvos miestai“. Pagal jį, tiesiog negalite išvažiuoti iš Kelmės neparagavę žymiojo Kelmės pyrago. O jei norite pasigardžiuoti ir gabalėliu jo istorijos – užsisakykite pyrago edukaciją Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje. Tradicinių pietų užsukite į restoraną „Kelmynė“.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Nakvynei pasirinkite skandinaviško tipo namelį poilsiavietėje „Gilius“ prie pat Giliaus ežero. Čia galite rinktis poilsį keturiuose skirtinguose nameliuose, o laisvalaikiui užsisakyti pirtį, kubilą, vandens dviratį ar net skaidrią baidarę. Išskirtiniams potyriams – Jurtų kaimas. Atvykę turėsite pasitrinti akis, kad įsitikintumėte, jog vis dar esate Lietuvoje. Ant Medinio ežero kranto – 10 apvalių jurtų, pagamintų iš medžio ir vilnos. Beje, šiuose egzotiškai atrodančiuose pastatuose galima apsistoti ir žiemą, nes jurtose įrengti židiniai.
SUTIKTI VIETINIUS
Neginčijama tiesa, kad labiausiai suvienija stalas. Tad ir pažinti Kelmės krašto vietos dvasią geriausiai galite skonių edukacijose. Štai, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro edukacijoje „Žemaitiška vakaruški“ ne tik paragausite kastinio ir žemaitiškos giros, bet ir įsisuksite į tikrą žemaitiškos vakaruškos siautulį. Cepelinų kelią iki lėkštės tyrinėsite autentiškoje kaimo turizmo sodyboje rengiamoje edukacijoje „Kryžbarko cepelinai“. Pasmalsauti, ką valgydavo vienuoliai, galite užsisakę vienuolių pietus Tytuvėnų „Pilgrimų centre“. Pašnibždėsime, kad ant stalo garuos ne tik žuvis ir kruopų košė, bet ir keptas obuolys, o troškulį numalšinsite gurkšniu duonynės.
Viskas netoliese
Telšių ješiva
