Skaniausi Lietuvos miestai

1. Akmenė. Firminis desertas su varške

Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“. Būtent jį Akmenės rajono savivaldybė nominuoja vienu ryškiausių krašto skonių. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“. Pasak kavinės savininkų, „Karšto bučinio“ įdėja kilo dar tik statant kavinės pastatą. Statybos truko ne vienerius metus, tad ypatingai šaltuoju metų laiku norėjosi saldžios pagundos kuri sušildytų ir atgaivintų darbų įkarštyje. Receptą įkvėpė gardžiosios močiutės bandelės su varške ir razinomis, o pridėjus ananasų bei graikiškų riešutų pyragaitis įgavo turtingesnį skonį, nukeliantį į vaikystę.

Kavinė-sodyba „Viliošiai“, Viliošių k., Akmenės r.

Valgomos lauktuvės iš Akmenės: arbatžolės.

Daugeliui tai, kas auga lauke ir yra žalia, yra paprasčiausia žolė, tačiau tiems, kurie žolynus pažįsta, žino, kad tai – tikras gamtos lobis. Tuo tiki „Arbatos šypsenos“ įkūrėjai, siūlantys vietos apylinkėse surinktas lietuviškas arbatžoles: raktažolių lapus, obelų žiedus, bitkrėsles, dilgėles, tuopų pumpurus ir kt. Užpiltos arbatos puodelyje jos kvepės ir apsilankymo Akmenėje prisiminimais.

Parduotuvė „Arbatos šypsena“, S. Daukanto g. 10, Akmenė

2. Alytus. Bulvinės bandos

Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. Ant džiovinto kopūsto lapo keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Tiesa, jos čia kepamos tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. O kol jos iškeps malkinėje krosnelėje (tai užtrunka apie 45 min.), Alytaus turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą – buvusią sinagogą. Maža pastabėlė: šiame restorane bandos kepamos ne ant kopūsto lapo – tuo kiek skiriasi nuo tradicinių dzūkiškų bandų.

Viešbutis - restoranas „Dzūkijos dvaras“, Radžiūnų g. 33, Radžiūnų km., Alytaus r.

„Dzūkų alaus restoranas“, Vilniaus g. 35, Alytus

Valgomos lauktuvės iš Alytaus: totoriškas šimtalapis.

Pasak Alytaus turizmo informacijos centro, tai yra šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. Šio pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse. O kepyklėlėje „Šimtalapis“ organizuojamos šimtalapių degustacijos, kurių metu galima paragauti šimtalapių su aguonomis, varške, džiovintais vaisiais ir riešutais, obuoliais ir spanguolėmis.

Kepyklėlė „Šimtalapė“, Tvirtovės g. 20, Alytus

3. Anykščiai. Erškėtuogių kauliukų ir kitos lietuviškos kavos

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Smulkiame Ramūno Daugelavičiaus ir Justės Lotyš šeimos ūkyje – tikra vietos žolelių magija. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“. Joje išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. Ar esate kada skanavę rugiagėlių, saldaininės mėtos, topinambo ir saulėgrąžų žiedų, avižų žolės, bijūnų žiedų, miško viržių, gysločių, raktažolių bei grikio žiedų arbatų? Dar labiau jus nustebins lietuviškų kavų kolekcija, kurioje – ne tik gilių kava, bet ir kiaulpienių, varnalėšų, trūkažolių, morkų, erškėtuogių kauliukų ir gudobelės sėklų kava! Tikra Anykščių krašto istorija žolelėse. Ūkio produkcijai yra suteikti Lietuvos tautinio paveldo ir Anykščių regioninio parko produkto sertifikatai.

„Arbatos magijos krautuvėlė“, Tilto g. 3B, Anykščiai

Valgomos lauktuvės iš Anykščių: obuolių sūris.

Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Juk Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V. Zavadzkienės knygoje „Lietuvos virėja“, išleistoje 1907 m.

„Marijos trobelės“ gaminiais prekiauja kelios parduotuvės Anykščiuose, o taip pat Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras, Muziejaus 1, Anykščiai

4. Birštonas. „Valgomi mineralai“

Birštonas ir mineralinis vanduo žodyne turėtų būti įrašyti greta, tai – neatsiejami dalykai. Dažnas, išgirdęs šio kurorto pavadinimą, gomuryje pajunta sūrų, su niekuo nesupainiojamą mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. Juk su mineraliniais vandenimis siejama ir Birštono kurorto įsikūrimo pradžia, o kurorto teritorijoje yra 13 eksploatacinių mineralinio vandens gręžinių. Šiandieniniame Birštone, sūraus vandens mieste, sveikatinančiais mineralais galima pasimėgauti ir kitaip, netikėtai: vasarą ledainėje „Ledų alėja“ siūlomas ledų kokteilis su mineraliniu vandeniu, o restorane „Pievos“ – šaltibarščiai su mineraliniu vandeniu!

„Ledų alėja“, Kęstučio 1A, Birštonas (tik vasaros sezono metu)

Restoranas „Pievos“, J. Basanavičiaus a. 16, Birštonas (tik vasaros sezono metu)

Valgomos lauktuvės iš Birštono: sausainiai-banginukai.

Tik nesumanykite mineralinio vandens Geltonojoje biuvetėje piltis į buteliuką ir vežti lauktuvių – pasak Birštono turizmo informacijos centro, šį vandenį rekomenduojama suvartoti per vieną valandą nuo įsipylimo. Verčiau užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. Jo metu išsikepsite ypatingų kurorto simbolio – banginuko – formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą. Sakoma, kad šie sausainukai dovanoja džiaugsmą ir gerą nuotaiką, tad lauktuvėms – pats tas.

Birštono sakralinis muziejus, Birutės 10, Birštonas

5. Biržai. Aštri alaus sriuba

Biržai – alaus kraštas. Ir net jei nesate alaus mėgėjai, čia viešint verta prisiminti, kad istoriškai alus buvo ne tik geriamas, bet ir valgomas, tai yra, buvo naudojamas kaip įvairių patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Šis patiekalas kadaise buvo labai populiarus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jo variacijos – aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena – galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. O desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Restorane organizuojamos ir įvairios „Alaus kelio“ edukacijos.

Restoranas „Alaus kelias“, Alyvų g. 8, Biržų k., Biržų r.

Valgomos lauktuvės iš Biržų: gilių šokoladas.

Kas nežino kepyklos „Biržų duona“? Joje būtinai įsigykite „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. Biržų turizmo ir verslo informacijos centras tvirtina, kad tai – vienas ikoniškiausių Biržų duonos kepinių, su kuriuo siejama kepykla ir, žinoma, patys Biržai.

Visgi tie, kurie laukia jūsų grįžtančių iš Biržų, be abejo, tikėsis alaus skonio lauktuvių. Pirmajame GASTROliavimo gide esame siūlę paragauti saldainių su alumi „Biržė“. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“. Naujausias jo gaminys – šokoladas, gaminamas ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis! Sakoma, kad tai – pirmasis pasaulyje toks šokolado produktas.

UAB „Šokolado gama“, Vytauto 5 A, Biržai

6. Druskininkai. Šiuškės

Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras populiariajame Lietuvos kurorte siūlo paieškoti būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ – tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais. Jų, dar kitaip vadinamų skryliais, užsukite paragauti į restoraną „Velvetti“, Druskininkus išgarsinusį kitu netikėtu skoniu – dilgėlių ledais.

Restoranas „Velvetti“, Vilniaus alėja 16, Druskininkai

Valgomos lauktuvės iš Druskininkų: šakotis.

„Romnesos“ šakotis – lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Tuo neabejoja ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras. Juk būtent šiame kurorte yra vienintelis Lietuvoje Šakočių muziejus su Gineso rekordininku – 3 m 72 cm aukščio šakočiu. Beje, raguotą pyragą galite išsikepti ir patys – užsisakius edukaciją „Parodomasis šakočio kepimas“.

„Romnesa“, Vienkiemių g. 3, Jaskonys, Druskininkų r.

7. Ignalina. Aukštaitiška žuvienė

Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Jos galima paragauti užsisakius parodomojo virimo edukaciją kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“. Programos metu sodybos šeimininkas verda tautinio paveldo žuvienę pagal šimtametes Rytų Aukštaitijos krašto žvejų tradicijas, papasakoja apie senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius, gyvenimo būdą. Beje, sodybos šeimininkai yra sertifikuoti tautinio paveldo žuvies rūkymo profesionalai – žuvį paruošia ir rūko senovės laikus menančiomis tradicijomis ir būdais. Tad čia šviežiai rūkytos žuvies galite ne tik paragauti, bet ir įsigyti lauktuvėms.

Gaidelių sodyba, Ginučių k., Ignalinos r.

Valgomos lauktuvės iš Ignalinos: medus.

Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto! Jame galite ne tik susipažinti su bite ir bitininkavimu, įsigyti vietinio medaus, bet ir sudalyvauti edukacijoje ir išsikepti meduolių su medumi.

Bitininkystės muziejus, Pabalių g. 3, Stripeikių k., Ignalinos r.

8. Jonava. Monardų arbata

Galbūt ne vienas, pamatęs šį pavadinimą, puls ieškoti internete daugiau informacijos, kas yra monardos. O tai – ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. Pasakojama, kad indėnai monardų arbata gydydavosi virškinimo negalavimus, mažindavo karščiavimą. Įdomu, kad šią arbatą mėgo gerti ir didikai Lietuvos dvaruose, tarp kurių – ir buvusių Barborlaukio dvaro savininkų Nasvyčių šeima. Mėgstamiausia popiečio arbatėlės gėrimo vieta buvo Meilės sala. Beje, ši farmacininko Stepono Nasvyčio puoselėta vaistažolė auginama ir dabartinių dvaro savininkų. Tad būtinai užsukite paragauti! Kaip tiki Jonavos turizmo informacijos centras, ši dvariška istorija atves jus ir į kitas krašto, kuriame telpa nemažai visos Europos vietovardžių, vietas.

Barborlaukio dvaras, Pavasario g. 30, Šveicarija, Jonava

Valgomos lauktuvės iš Jonavos: kepiniai ir sūriai.

Seniausioje Jonavos gatvėje – gardus kepinių aromatas. Jis sklinda iš konditerijos cecho bei kepinių krautuvėlės „Vara“, kur gimsta gardumynai pagal vietos konditerių sugalvotus receptus. Firminis jų saldumynas – tortas „Vara“ su baltu ir juodu šokoladu, migdolų pasta.

Kavinė „VARA“, Kauno 17, Jonava

Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską. Čia ne tik vyksta kastinio degustacijos, bet ir gaminami švieži, rūkyti, kepti, desertiniai sūriai su skirtingais priedais.

„Petro kastinis“, Ragožių k., Jonavos r.

9. Joniškis. Žiemgališki kleckai

Joniškis – virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Kuo virtieniai skiriasi nuo kleckų? Ogi kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli. Žiemgališki kleckai yra ruginiai virtiniai su lašinukais ir raugintais kopūstais. Tikrą kleckų puotą galima užsisakyti sodyboje „Žiurkiemis“.

Daugiau virtienių rūšių – žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. Be tradicinių variantų čia galite paragauti ir lašiniuočių (su rūkytų lašinukų ir svogūnų įdaru), joniškietiškų (su rūkytų lašinukų ir varškės įdaru), cementinių virtienių (su žalios bulvės tarkiais su lašinukais, svogūnais, pipirais, druska). „Virtienių restoranėlyje“ rengiamos ir virtienių raitymo edukacijos.

Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“, Žagarės g. 51, Žiurių k., Joniškio r.

„Virtienių restoranėlis“, Miesto a. 11, Joniškis

Valgomos lauktuvės iš Joniškio: zaptė.

Jei Joniškio virtieniais norite nustebinti ir namiškius, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo lauktuvių parsivežti šaldytų rankų darbo UAB „Miltinukas“ virtinių (rasite firminėse parduotuvėse arba Joniškio prekybos centruose) su įvairiais įdarais, pavyzdžiui, elnienos.

O jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Šios gardžios vyšnių uogienės galite rasti ir kitų vietinių švenčių bei renginių metu, tačiau tik Žagarėje! Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę. Gamindami kaliausytę ar lėlytę gersite arbatą su zapte bei vietos gamintojų sausainiais.

Žagarės kaliausių fabrikėlis, Švėtės g. 20, Žagarė, Joniškio r.

10. Jurbarkas. Kepti žiobriai

Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai – turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Ilgą laiką čia buvo organizuojamos Žiobrinės – kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Jurbarko centre, prie fontano, net stovi Žiobrinėms skirta skulptūra. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko ant žarijų kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams. Norintys paragauti šios ypatingu būdu keptos žuvies gali pasirinktoje Jurbarko vietoje užsisakyti mobilią edukaciją, kuri turi tautinio paveldo sertifikatą.

Valgomos lauktuvės iš Jurbarko: juodas sūris.

„Polonezas“, „Pipirinis tango“, „Salsa“, „Siuita“, „Klumpakojis“, „Etiudas“, „Serenada“, „Bolero“, „Rapsodija“, „Nakties simfonija“. Tai – ne koncerto repertuaras, o Jurbarko krašte įsikūrusios šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“ sūrių asortimentas. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę. Būtinai paragaukite juodojo „Sūrio džiazo“ sūrio su klevo medžio pelenais, kurį, sakoma, įkvėpė juodos Panemunės pilies sienos.

„Sūrio džiazo“ sūrinė, Mituvos g. 28, Girdžių k., Jurbarko r.

11. Kaišiadorys. Kaišiadorietiški kakorai

Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras pataria jo paragauti Žaslių tradicinių amatų centro edukacinėje programoje, kurioje galima susipažinti su kakorų ruošimo, valgymo tradicijomis, išgirsti apie Kaišiadorių regiono virtuvės bruožus. Dalyviai su tradicine amatininke, knygos „Kaišiadorietiška virtuvė“ autore Nijole Adukoniene keps ir ragaus morkų ir svogūnų įdaru įdarytus kakorus su spirgučių, svogūnų, sviesto ir grietinės padažu.

Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas – skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais. Juos itin skanu valgyti dažant į skystai keptą kiaušinį ir spirgučių padažą. Įdomu, kad šis tradicinis patiekalas įtrauktas į šiuolaikinės „Centro picerijos“ meniu.

Žaslių tradicinių amatų centras, Vytauto g. 38, Žaslių mstl., Kaišiadorių r. sav.

Valgomos lauktuvės iš Kaišiadorių: mėtinis sūris.

Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“. Tai išskirtinio skonio sūris, kurio gamybai yra naudojami mėtos lapai ir kmynai. Šie du ingredientai buvo pasirinkti skaninti sūrį neatsitiktinai – vidurio Lietuvoje tai buvo du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį senovėje. Ragaujant šio sūrio susidaro įspūdis, lyg mėta vėsintų, o kmynas šildytų gomurį. Iš anksto užsiregistravus, galima užsisakyti edukacinę arba degustacinę programą.

Sūrinė „Ostvalds fabrica“, Jovarų g. 44, Liutonių k., Kaišiadorių r. sav.

12. Kalvarija. Kugelis

Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. Aistiškių kaimo bendruomenė jau daugiau kaip dešimt metų kepa išskirtinai skanų, naminį kugelį (bulvių plokštainį), pagardintą spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius. Bendruomenė gali pasiūlyti paskanauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jos virtuvėje karaliauja būtent kugelis. „Naminio kugelio su spirgučiais“ degustacijos vyksta tik iš anksto susitarus.

Aistiškių kaimo bendruomenė, Aistiškių kaimas, Liepų g. 38, Kalvarijos sav.

13. Kaunas. Spurgos

Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato – ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Daugeliui tiek miestiečių, tiek miesto svečių jau tapo tradicija užsukti į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške. Daugelis iš čia išeina nešini ir gardžiomis lauktuvėmis namiškiams. Juk šiems nostalgiškiems kepiniams, kurių receptas nesikeičia jau kelis dešimtmečius, išties sunku atsispirti.

VšĮ „Kaunas IN“ primena, kad Kaune verta paieškoti ir šakočio skonio ledų, kad pajustumėte visus Kauno skonius.

„Spurginė“, Laisvės alėja 84, Kaunas

14. Kazlų Rūda. Kropeliai

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai – tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Receptą kulinarinio paveldo knygelei užrašiusi Inesa Karnauskienė pasakojo, kad jos anytos šeimoje kropeliai kepami jau apie 150 metų. Senais laikais, po darbų, talkų ar per šventes, susirinkdavo žmonės, o kol vyrai arklius pririšdavo, iškinkydavo, pabendraudavo, moterys užmaišydavo kropeliams tešlą. Paraugindavo šiek tiek ir virdavo kiaulių taukuose. Pats geriausias pavaišinimas! Skaniausi – karšti, tik ką iškepti ir cukraus pudra pabarstyti. Pasakojama, kad kepdami kropeliai įgauna labai įdomių formų, tad vaikai ieškodavo panašių į žuvytę, paršiuką ar kitokių. Šiandien paragauti kropelių galima Būdos kaimo bendruomenės rengiamos senųjų amatų edukacijos metu.

Būdos kaimo muziejus, Liepų g. 2, Būdos k., Kazlų Rūdos sav.

Valgomos lauktuvės iš Kazlų Rūdos: šakotis.

Ar girdėjote, kad minkštų gardžių šakočių žmonės į Kazlų Rūdą atvyksta iš visos Lietuvos? Juos mieste kepa dvi kepyklėlės – „Dalytės kepyklėlė“, kurioje šeimos šakočiai gaminami nuo 1967 m., išsaugant senąsias tradicijas, receptūrą bei unikalumą, ir „Senamiesčio šakotynas“, kurioje pagal ilgametį receptą kepami sviestiniai, burnoje tirpstantys šakočiai. Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras laiduoja: tikrai neapsiriksite čia užsukę lauktuvių.

„Dalytės kepyklėlė“, Strazdelio g. 7, Kazlų Rūda

„Senamiesčio šakotynas“, Vasario 16-osios g. 10, Kazlų Rūda

15. Kelmė. Kelmės pyragas

Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės – Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją. XX a. pirmoje pusėje pusė Kelmės gyventojų buvo žydai, ir mieste veikė nemažai kepyklų, kuriose kepė pyragus, bandeles, duoną ir ypač visų mėgstamus beigelius. Kelmės konditeris Vladas Gailius 1948 m. sukūrė ir pradėjo kepti Kelmės pyragą, kuris tiek savo receptūra, tiek forma priminė žydų šabo kepinį chalą. 7-9 dešimtmetyje garsas apie Kelmės pyragą pasklido autobusų keleivių dėka. Mat miesto centre buvo autobusų stotis, o šalia – kepykla ir parduotuvė, tad keleiviams buvo įprasta užsukti ir įsigyti tik ką iškepto pyrago. Iki šiol sertifikuotą tautinio paveldo Kelmės pyragą, kurio istorija jau siekia 80 metų, kepa VK „Kelmės prekyba“ kepėjai.

Parduotuvė „Aibė“, Vytauto Didžiojo g. 51, Kelmė

16. Kėdainiai. Kėdainių blynai

Bepigu miestams, kurių pavadinimai yra tapę patiekalo pavadinimo dalimi. Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. O štai kokia jų istorija? Deja, duomenų nėra daug. Manoma, kad šis patiekalas išpopuliarėjo prieš pusšimtį metų, kai Lietuvoje karaliavo bulviniai receptai. Tačiau kodėl Kėdainių blynai? Pagal vieną iš versijų, būtent vienoje Kėdainių gamykloje dirbusi moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau. Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja net kelias vietas mieste, kur kepami skaniausi Kėdainių blynai.

Kavinė „Beneto karčema“, Senoji g. 7, Kėdainiai

Restoranas „Smilga“, Senoji g. 16, Kėdainiai

Gero skonio namai „Uršulė“, Didžioji g. 22, Kėdainiai

Valgomos lauktuvės iš Kėdainių: agurkiniai ledinukai.

Be klausimų iš agurkų sostinės Kėdainių reikia parvežti kažko agurkinio. Paklausite, ko? Pirmajame GASTROliavimo gide puikavosi vietos parduotuvėlėje „Gurkė“ parduodamas agurkų džemas. Jis čia gaminamas iki šiol. O jeigu jau esate ragavę šio produkto, šįkart išbandykite agurkinių ledinukų iš šaltyje džiovintų kėdainietiškų agurkų!

Parduotuvė „Gurkė“, Didžioji g. 28, Kėdainiai

17. Klaipėda. Sūrio piršteliai

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Baro savininkas Silverijus Grikšas teigia, kad receptas buvo sukurtas bendradarbiaujant su viena moterimi, tačiau vėliau vis tobulinamas. Savininkas pabrėžia, kad šis receptas yra jų šeimos paslaptis ir nėra parduodamas ar atskleidžiamas kitiems: „Daug kas bandė šį jų patiekalą atkartoti, bet per 27 gyvavimo metus dar niekam nepavyko“. Sūrio piršteliai patiekiami su specialiu padažu, o jų unikalus skonis ir traškumas pelnė daugelio lankytojų simpatijas. Šis patiekalas tapo ne tik baro, bet ir viso Klaipėdos senamiesčio simboliu, pritraukiančiu tiek vietinius gyventojus, tiek turistus, norinčius paragauti autentiško skonio ir pajusti miesto dvasią.

Baras „Klaipėdos senamiestis“, Kepėjų g. 13, Klaipėda

18. Kretinga. Šokoladas su spirgais

„Grafo“ šokoladas su spirgais. Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Jo ieškoti reikia Kretingos žiemos sodo Vandens malūne, kur įsikūrusi „Dvaro saldaininė“. Čia vyksta karamelinių saldainių edukacijos, gaminamas grafienės šokoladas su cikorija, grafo – su spirgais ir džiovintais obuoliais. Pastarasis receptas nėra autentiškas, gimęs iš pasakymo, kad žemaičiai valgo obuolius su lašiniais. O štai grafienės šokoladas atkurtas pagal XVIII a. dienoraščiuose rastą grafienės Sofijos Tiškevičienės receptą.

Dvaro saldaininė, Vilniaus g. 41, Kretinga

Valgomos lauktuvės iš Kretingos: Salantų pyragas.

Juokaujama, kad Salantai garsūs ne tik visoje Lietuvoje žinoma kavine „Pakalnutė”, bet ir Salantų pyragu. Būtent šio gaminio Kretingos rajono turizmo informacijos centras rekomenduoja būtinai paragauti keliaujant po Kretingą. Savo legendą pradėjęs sovietmečio laikotarpiu šis kvietinių miltų mielinis konditerijos gaminys, paprastai kepamas stačiakampėse skardose, būna net 2 kg svorio. Pyragas gali būti pagardintas razinomis. Jis ypač perkamas vasarą, nes labai tinka skanauti su uogomis ir pienu.

Firminės „Salantų pyrago“ parduotuvės: Rotušės a. 1, Kretinga ir Turgaus a. 17, Salantai, Kretingos r.

19. Kupiškis. Pagrabinės bandelės

„Labai ilgai mąstėme ir ginčijomės, kas gi tas Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų? Jis turi būti gaminamas nuo seno, populiarus anksčiau, bet dar nepamirštas ir dabar, dar gyvuojantis, bet tik pas mus tegaminamas. Tai kas gi toks Kupiškio krašte? Senasis pakišuolis? Bet jis jau primirštas ir pačių kupiškėnų“, – dvejonėmis pasidalijo Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centras. Adomynės krašte nuo seno kepamos ir jau plačiai Kupiškį garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės. Jų kepimo tradicija turi net 200 metų istoriją! Taigi Kupiškio kraštą identifikuojančio patiekalo reikia atvykti ragauti į Adomynės dvarą, kur laukia garuojančios „Pagrabinės“ bandelės.

Adomynės dvaras, Adomo Vilėniškio g. 4, Adomynės k., Šimonių sen., Kupiškio r.

20. Lazdijai. Dzūkiškos bandos

Dzūkiškos bulvinės bandos – viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos – senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Jos kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis, ant kopūsto lapų. Lazdijų turizmo informacijos centras atskleidžia vietas, kur bandų galima ne tik paskanauti (restoranai „Liepų ratas“, „Gojus“), bet ir užsisakyti į namus ar sudalyvauti jų kepimo edukacijoje su liaudiška muzika („Rimos seklyčia“) ir dzūkiškomis istorijomis.

„Rimos seklyčia“, Lakštingalų g. 6, Varnėnų k., Lazdijų r. sav.

Restoranas „Liepų ratas“, Danieliaus Sadausko g. 8, Veisiejai, Lazdijų r.

Restoranas „Gojus“, Kauno g. 5, Lazdijai

Valgomos lauktuvės iš Lazdijų: rūkyta žuvis.

Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Pasirodo, kadaise Lazdijų rajone esantys Meteliai garsėjo kaip žvejų kaimas, kuriame būdavo galima nusipirkti ką tik išrūkytų seliavų. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu. Jie pratęsė vyro senelių sugalvotą šviežių žuvų – karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų – rūkymo tradiciją. „Metelių Žuvys“ savo skonį ir aromatą įgyja tik nuo natūralių prieskonių ir tikrų alksnio dūmų, jos yra sertifikuotos Tautinio paveldo produkto sertifikatu.

„Metelių Žuvys“, Ežero g. 35, Meteliai, Lazdijų r.

21. Marijampolė. Suvalkietiškas grobas

Sūduvos sostinėje – net keli išskirtiniai skoniai, nesutinkami kituose regionuose. Tad vienos kelionės metu susiplanuokite paragauti kastos silkės Šunskų Silkių kasykloje, o kitos – suvalkietiško grobo. Šio patiekalo Marijampolės turizmo informacijos centras siūlo paragauti degustacijoje su teatralizuota programa „Sotūs pietūs svečiuose pas suvalkietį“ Valavičių kaimo Sūduvos bendruomenės namuose. Pasirodo, patiekalo pavadinimas kilęs nuo senovinio žodžio „grobas“, reiškiančio kaulą. Nes lėkštėje garuojantis patiekalas, turintis net šimto metų istoriją, yra gaminamas iš maltos kiaulienos, kuria aplipinamas šonkaulis. Suvalkietiškas grobas patiekiamas su bulvių koše, kopūstais. Tai buvo nekasdienis, balių patiekalas.

Sūduvos bendruomenės namai, Sūduvos g. 35C, Valavičių k., Marijampolės sav.

Valgomos lauktuvės iš Marijampolės: džiovinti svirpliai.

Jūsų išskirtiniausiomis lauktuvėmis iš Marijampolės gali tapti džiovinti svirpliai su prieskoniais, svirplių miltai, svirplių batonėliai, svirplių miltų makaronai... Šis supermaistas gaminamas iš svirplių fermoje auginamos specialiai žmonių mitybai išveistos naminių svirplių veislės. Jei norite sužinoti daugiau, sudalyvaukite edukacijoje, o gaminių rasite ir užsukę į Marijampolės turizmo informacijos centrą.

Marijampolės turizmo informacijos centras, Vytauto g. 17, Marijampolė

22. Mažeikiai. Pusmarškonė košė

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras nedvejoja: jų kraštą geriausiai reprezentuoja XIX a. pabaigos-XX a. pradžios žemaitiškas pusryčių valgis pusmarškonė košė. Sakoma, kad ne kiekvienai šeimininkei pavyksta šį patiekalą tinkamai paruošti – tai košės virimo „aukštasis pilotažas“! Šią tradiciją puoselėja bei košę iš bulvių ir miltų su ypatingu lašinukų padažu verda Sedos kultūros namų darbuotojai. Jie yra parengę šio skanaus žemaitiško patiekalo edukacinę programą ir maloniai kviečia atvykti bei sužinoti daugiau nei šimto metų senumo recepto paslaptis. 2021 m. Sedos pusmarškonei košei suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Sedos kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 4, Seda, Mažeikių r.

Valgomos lauktuvės iš Mažeikių: medus.

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo pasmaguriauti Nabažų šeimos bityno produkcija: bičių duonele, žiedadulkėmis, pikiu ir, žinoma, medučiu. Visi šie bičių sunešti lobiai yra supilstyti į originalius, daugkartinio naudojimo vaško indelius. Skanėstų galima įsigyti ir Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centre (Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiai).

Bitynas „Užpelkių medus“, Užpelkių g., Plinkšių k., Mažeikių r.

23. Molėtai. Radvilų troškinys

Molėtus galima pažinti per Radvilų, vienos įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių, istoriją. Dubingių piliavietėje tebėra Radvilų rūmų, iš kurių kadaise skriejo Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui, griuvėsiai, kitose Radvilų giminei nuo seno priklausiusiose žemėse stovi restauruoti Alantos dvaro rūmai. Nenuostabu, kad gastro patyrimas Molėtų krašte gali būti su istorijos prieskoniu.

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras keliautojams siūlo užsisakyti Radvilų troškinį. Tai istorinis pagal autentišką receptą gaminamas jautienos troškinys, kasdienis didikų patiekalas. Kodėl jautienos? Tais laikais buvo tikima, kad valgant jautieną būsi stiprus kaip jautis. Vietoj įprastų bulvių troškinyje – ropės arba kaliaropės. Juk didikai XVI a. bulves augino kaip darželio gėles. O tai, kad patiekalas priklausė didikų virtuvei, išduoda tokie ingredientai kaip žalioji citrina, sausas vynas, prieskoniai. Troškinio edukaciją kartu su istorijomis apie to meto Radvilų virtuvę reikia užsisakyti iš anksto.

Dubingių piliavietė, Dubingiai, Molėtų r.

Valgomos lauktuvės iš Molėtų: valgomi paveikslai.

Valgomas paveikslas arba aukštaitiška mozaika. Tokį negirdėtą neregėtą dalyką galite parsivežti tiesiai iš Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro. Arba – užsisakykite edukaciją „Valgomas paveikslas tautiniais motyvais – „Aukštaitija“ ir sužinosite, kaip jį pagaminti pačiam bei kuo čia dėti obuolių sūriai (miniatiuros.lt).

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Inturkės g. 4, Molėtai

24. Neringa. Žuvis tiesiai iš rūkyklos

Niekam net nekyla abejonių, kad Neringos krašto išskirtinumas yra žuvis ir iš jos pagaminti patiekalai. Tad rūkyta žuvis tikrai turi užimti garbingą vietą GASTROliavimo po Lietuvą žemėlapyje. Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“, pagrindinė vieta, kur galima nusipirkti ir vietoje paragauti šviežiai rūkytos žuvies yra lauko kavinė „Tik pas Joną“ Nidoje. Žuvų kiemelis čia jau daugiau nei 3 dešimtmečius vilioja rūkytos žuvies kvapais marių, dangaus, kopų, uosto ir vėtrungių fone. Naujiena – čia verdama ir žuvienė.

Lauko kavinė „Tik pas Joną“, Naglių 6-1, Nida

Valgomos lauktuvės iš Neringos: rūkyta žuvis ir kepiniai.

Rūkytos žuvies negali būti per daug! Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ dar siūlo apsilankyti „Olego žuvyse“ (Ievos kalno g. 2, Juodkrantė, prekiauja beveik kasdien), pas Rimą Lubį (Preilos g. 25, Preila, prekiauja tik pagal išankstinius užsakymus). Arba – tikrai nesigailėsite užsukę į, sakoma, skaniausią vietą Nidoje – kepyklėlę „Gardumėlis“ burnoje tirpstančių sausainių, pyragų, meduolių.

Kepykla „Gardumėlis“, Pamario g. 3, Nida

25. Pagėgiai. Mažlietuviškas šiupinys

Pagėgių kraštas žinomas lietuvininkų valgiais: mažlietuvišku šiupiniu, kuchenu (štrudeliu), kafija (miežių arba gilių kava). Paragauti visų šių patiekalų Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras nukreipia į kaimo turizmo sodybą „Mociškių palivarkas“, kurioje vyksta edukacija „Lietuvininkų valgių ypatumai“. Mažlietuvišką šiupinį Mažosios Lietuvos regione XIX a. pab. – XX a. pr. virdavo kiekvieno lietuvininko šeimoje. Jo sudėtyje – pupelės, pilkieji žirniai, miežiai, perlinės kruopos, svogūnai, morkos ir ... kiaulės šnipas bei uodega. Sakoma, pagaminti tokį šiupinį užtrukdavo dvi dienas! Įdomu, kad praeityje, kai visoje Lietuvoje buvo švenčiamos Užgavėnės, lietuvininkai švęsdavo Šiupinio dieną.

Mociškių palivarko ūkis, Jūros g. 12, Mociškių k., Pagėgių sav.

26. Pakruojis. Žaldokienės blynai iš salyklo

Pakruojo kraštas garsėja Pakruojo dvaru, barono patiekalais ir grill vakarienėmis, vardija Pakruojo verslo informacijos centras. Pasak vietinių, menančių kelis šimtmečius dvarą valdžiusius vokiečių baronus Ropus, maistas buvo labai svarbi dvariško gyvenimo dalis. Svečiams vaišės buvo ruošiamos atsakingai, o iš svečių buvo tikimasi, kad jie skanaus viską lėtai ir kramtys tiek kartų, kiek turi dantų. Autentiškame Pakruojo bravore, kur mediniuose kubiluose verdamas Žaldoko alus, galima užsisakyti „Alaus kelio programą“ ir ne tik padegustuoti alaus bei sužinoti jo gamybos paslaptis, bet ir paragauti krosnyje keptų ypatingų Žaldokienės blynų iš salyklo, pagardintų kanapėmis!

Pakruojo dvaras, Parko g. 1, Pakruojo k., Pakruojo r.

27. Palanga. Stinta

Yra vienas patiekalas, kuris iškyla prieš akis, išgirdus žodį „Palanga“. Ir tai tikrai ne čeburekai, o ... stinta! Palangoje vasarį vyksta stintų festivalis, čia net susikūręs Stintų ordinas, vienijantis prie šventės prisidedančius riterius. Žinoma, ši agurkais kvepianti žuvelė – sezoniškas patiekalas, tačiau Palangos turizmo informacijos centras gali nukreipti į vieną restoraną, kuriame stintos galima paskanauti ištisus metus. Restorano „Žuvinė“ meniu – ir skrudintos stintelės užkandžiui, ir keptos stintos su citrina.

Restoranas „Žuvinė“, J. Basanavičiaus g. 37A, Palanga

28. Panevėžys. Čičinsko kepsnys

Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ nustebinti negali: Panevėžio gastronominė vizitinė kortelė yra Čičinsko kepsnys, ir šventa. Jis jau nuo 1972 m. gaminamas „Čičinsko“ restorane pagal autentišką receptą. Pagal jį kiaulienos mėsa yra susukama į cilindro formos „dešrelę“, apvyniojama tešla ir verdama aliejuje. Patiekiama su svogūnais, marinuotais agurkais, pomidorų padažu. Kodėl kepsnys pavadintas „Čičinsku“? Pasakojama, kad pradėjus gaminti šį patiekalą kaip tik buvo minima 300 metų nuo Upytės bajoro Vladislovo Viktorino Sicinskio, vadinto Čičinsku, sukaktis. O legendos apie tamsų bajoro būdą ir jo mirtį krašte tebesklando iki šiol.

Visgi jeigu „Čičinską“ jau esate ragavę ir Aukštaitijos sostinėje norėtumėte būti nustebinti, yra dar keletas išskirtinių patiekalų išskirtinėse vietose ir tik Panevėžyje: silkė panevėžietiškai (kavinė „Kranto 12”) bei J. Miltinio mėgtas tortas „Režisieriaus Napoleonas” (kavinė „Vasaris”).

Restoranas „Čičinskas“, Ramygalos g. 43, Panevėžys

Valgomos lauktuvės iš Panevėžio: sūrelių masė ir „kosmonautų maistas“.

Kas nežino prekinio ženklo „Nykštukas“, klausia Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“. Firminėje AB „Pieno žvaigždžių“ parduotuvėje pačioje Laisvės aikštėje rasite platų asortimentą pieno produktų palankiomis kainomis. Atkreipkite dėmesį į unikalų produktą – sūrelių masę, kurią ypač mėgsta mažieji smaližiai. Čia taip pat veikia kavinukė, kurioje galima išgerti nostalginių pieno kokteilių smagiais pavadinimais ar paskanauti varškės su šokoladu, ledų su želė gabaliukais. Panevėžiečiai šią parduotuvėlę švelniai vadina „pieno baru“ arba „karvute“.

Firminė AB „Pieno žvaigždžių“ parduotuvė, Laisvės a. 25, Panevėžys

Kitų puikių valgomų lauktuvių iš Aukštaitijos sostinės galite rasti „Super Garden“ firminėje parduotuvėje. Nuo Dubajaus iki JAV, nuo Japonijos iki kosmoso – štai taip plačiai yra pasklidusi inovatyviausios regiono bendrovės produkcija. Kuo čia dėtas kosmosas? Ogi „Super Garden“ tapo pirmaisiais šaltyje džiovinto maisto gamintojais astronautams Europoje (iki šiol gamintojai buvo tik JAV). Šaltyje džiovinti užkandžiai, saldumynai, netirpstantys ledai, funkciniai skanėstai kariams ir sportuojantiems ir daugybė kitų produktų yra gaminami būtent Panevėžyje! Pavyzdžiui, ar teko ragauti šaltyje džiovinto sūrio, juodų ledų arba valgomos arbatos? Paragauk pats ir nustebink pažįstamus!

Firminė „Super Garden“ parduotuvė, Ramygalos g. 149 E, Panevėžys

29. Pasvalys. Patiekalai iš krekenų

Keptos ir virtos krekenos, krekenų desertas, krekeniniai piernikai, krekenų lakštiniai. Štai tokia mažai girdėta degustacija-edukacija nustebina Pasvalio krašto muziejus. Nežinantiems, kas tai, paaiškinimas: krekenos – tai geltonas ir riebus pirmasis karvės pienas po veršiavimosi, dar vadinamas stebuklingu veršelių gėrimu bei energijos šaltiniu. Pasvalio kraštas nuo seno žinomas kaip žemės ūkio kraštas, kur vystoma gyvulininkystė, todėl čia atitinkamai gausu ir tokių patiekalų. Beje, krekenų patiekalų degustacijose gali dalyvauti ir bendruomenės talismanas – karvutė Žibutė. Būtina išankstinė registracija.

Namišių kaimo bendruomenė, Žalioji g. 1, Namišių k., Pasvalio r.

30. Plungė. Žemaitiškas šmakalas

Iššifruoti žemaičių kalbos pavadinimus kartais misija sunkoka. Koks patiekalas yra žemaitiškas šmakalas? Toks klausimas buvo užduotas net TV viktorinoje. Tuomet nuskambėję atsakymai – mirkalas arba mėsos patiekalas. Visgi Plungės turizmo informacijos centro siūlomas miestą reprezentuojantis patiekalas žemaitiškas šmakalas yra šalta kefyro sriuba su deginta silke. Ją būtų galima laikyti žemaitišku šaltibarščių variantu, tik be burokėlių, arba – cibulynės broliu. Kodėl šmakalas? Nes visus ingredientus reikia „išmakaluoti“. Ši sriuba atgaivino ir pasotino žemaičius jau nuo senų laikų.

Restoranas „Skalvija‘‘, Vytauto g. 3, Plungė

31. Prienai. Čeburekai

Ne visi miestai gali pasigirti išsaugotais istoriniais, kulinarinio paveldo patiekalais, prisidedančiais prie vietovės identiteto formavimo. Tačiau tikrai visi turi vietą Nr. 1, kurios pavadinimas pirmiausiai nuskamba išgirdus klausimą: „O kur čia pavalgyti?“. Pasak Prienų turizmo ir verslo informacijos centro, Prienus garsinantis patiekalas yra čeburekai, kurie šviežiai kepami Prienų čeburekinėje. Ši vieta daugelio vadinama legendine, nes veikia jau 28 metus ir yra pagarsėjusi visoje Lietuvoje. Čeburekų skonis nepasikeitęs – jie tokie patys sultingi ir skanūs. Kartą paragavę sako, kad skanesnių niekur nėra.

Prienų čeburekinė, F. Martišiaus g. 26, Prienai

32. Radviliškis. Šeivamedžių limonadas

Ar žinote, kodėl kai kuriose senose sodybose keroja šeivamedžiai? Tikėta, kad jie ne tik saugo nuo kenkėjų ir graužikų, tokių kaip pelės, uodai, bet ir nuo blogos akies. Šeivamedžiai Lietuvoje auga jau ištisus šimtmečius, yra populiarūs, tik stipriai primiršti. Galbūt todėl Radviliškio turizmo informacijos centras nori palaikyti sodybos „Panekelpių kaimas“ šeimininkų troškimą prikelti, atgaivinti ir populiarinti šį augalą, o Radviliškio krašto pažinimą sieti su šeivamedžio skoniu. Minėtoje sodyboje galima paragauti šeivamedžio limonado, pagaminto iš „Panekelpių kaimo“ sode augančių šeivamedžių žiedų. Šeimininkė gali pasiūlyti ir daugiau šeivamedžio produktų (guminukų, šeivamedžio kombučos, šeivamedžio ledų, šeivamedžio džemo). Degustacijas-edukacijas sodyboje reikia užsisakyti iš anksto.

Sodyba „Panekelpių kaimas“, Panekelpių k. 1, Radviliškio r.

33. Raseiniai. Magdės pyragas

Nustebote, kad VšĮ „Atrask Raseinius“ pasirinko keliaujantiems ir ragaujantiems turistams pristatyti Raseinius ne per garsiuosius Viduklės koldūnus? Visada į koldūnines galite užsukti paskanauti ir jų. O štai Magdės pyragas galbūt taps Raseinių gastro atradimu. „Nieko per dienų dienas nedirba, tik sėdž kaip Magdė ir gana“, „Pasirėdė kaip Raseinių Magdė“. Panašių posakių apie Magdę apstu. Tad nenuostabu, kad šios Raseinių legendos vardas net buvo parinktas ir pyragui prieš daugiau nei 40 m. Plokštainį sudaro biskvitinis pagrindas, ant jo tepamas obuolių džemas ir zefyrinis, maišytas su sviestiniu, kremas, tarsi kakavinis paukščių pienas. Magdės pyragas yra gaminamas restorane „Rasa“. Restorano valgykloje jo galima įsigyti nuo pirmadienio iki šeštadienio. Tiesa, kartais jį išperka, smaližius įspėja „Atrask Raseinius“ darbuotojai.

Restoranas „Rasa“, Maironio g. 2, Raseiniai

34. Rietavas. Oginskių sriuba

Oginskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, pasižymėjusi politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime. Minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines, atidesniu žvilgsniu buvo pažiūrėta ir į kunigaikščių virtuvę bei gastronomines tradicijas. Paaiškėjo, kad Oginskių virtuvėje buvo ypač vertinami prieskoniai, kas tais laikais liudijo didelę prabangą. Rietave esančiame šeimos restoranėlyje „Pasaulio pakrašty“ gaminama trinta morkų sriuba pagal knygos „Oginskių dvaro virtuvėje“ receptą yra gardinama net kelių rūšių prieskoniais: juodaisiais pipirais, druska, cinamonu, muskatais, taip pat kepintais migdolais, ožkos sūriu ir alyvuogių aliejumi. Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, ši sriuba yra viena populiariausių, ypač tarp tų klientų, kurie daugiau domisi kultūra ir nori paragauti ne tik tradicinio žemaičių paveldo patiekalų. Beje, įdomu, kad pagal XVI-XVIII a. traktatus, morkos, kaip ir austrės, sraigės, šokoladas, pistacijos ar artišokai, buvo laikomos produktais, turinčiais afrodiziakų savybių.

Namų restoranas „Pasaulio pakrašty“, Žarėnų g. 1, Lopaičių k., Tverų sen., Rietavo sav.

35. Rokiškis. „Rokiškio karvutės“

Ar girdėjote istoriją, kad 1969 m. Rokiškio konservų gamykla kaip naujametinę dovaną pristatė saldainius „Karvutė“? Gamyklos darbuotojai buvo komandiruoti į Latvijos gamyklas mokytis „Karvutės“ gamybos subtilybių. „Rokiškio karvutė“ buvo tapusi populiariausia preke. Užsidarius Rokiškio konservų gamyklai ji dingo iš parduotuvių lentynų, kol dvi draugės nusprendė prikelti „Karvutes“ ir atgaivinti senųjų laikų skonį. MB „Rokiškio karvutė“ rankomis gaminamų saldainių galima įsigyti Rokiškio turizmo informacijos centre.

O štai Salų dvare vyksta karvučių virimo edukacija. Jos metu ne tik gaminama „Karvutė“, bet ir pasakojama jos atsiradimo istorija, kelias „nuo karvės iki karvutės“.

Rokiškio turizmo informacijos centras, Nepriklausomybės a. 8-3, Rokiškis

Valgomos lauktuvės iš Rokiškio: šakotis.

„Šakočių meistrai“ – tikra Rokiškio pažiba. Jau du dešimtmečius jų kepami grybukai ir šakočiai tiesiog tirpsta burnoje! „Šakočių meistrai“ yra tautinio paveldo puoselėtojai – tiek sviestinis šakotis, tiek rankų darbo Juodupės baravykai (grybukai) turi tautinio paveldo sertifikatą. Atkreipkite dėmesį – jų asortimente yra ir žalias šakotis su špinatais, ir grikių miltų ar kukurūzų miltų šakotis.

Parduotuvė „Pas Laimutę“, Respublikos g. 7, Rokiškis

36. Skuodas. Budelio legendos įkvėptas meniu

Budelis kadaise buvo tas, kurio bijojo visi mieste. Skuodo budelio legenda byloja apie įvykį, kai budelis turėjo nukirsti galvą vienam nusikaltėliui. Visą naktį jis galando kalaviją, o rankos net tirpo iš malonumo. Pažiūrėti egzekucijos buvo susirinkusi didelė minia. Budelis jau buvo užsimojęs kalaviju, kai nusikaltėliui nuslydo nuo galvos maišas ir bausmės vykdytojas prieš save išvydo pasakiško grožio merginą mėlynomis akimis ir šviesiais plaukais, kaip iš pasakos... Kas įvyko toliau ir koks kruvino kalavijo likimas, gali paklausyti čia. O norinčius pajusti legendos kerus Skuodo turizmo informacijos centras kviečia į kavinę „Vespera“, kurios paslaptingą degustaciją „Budelio kliaudos“ įkvėpė būtent budelio istorija. Šių patiekalų tikrai nerasite niekur kitur. Būtina išankstinė rezervacija.

Kavinė „Vespera“, P. Cvirkos g. 4, Skuodas

37. Šakiai. Krosnyje kepta kopūsto galva

Atrodo tarsi milžiniškas balandėlis, o išties – kelias valandas krosnyje kepta kopūsto galva, įdaryta mėsa. Šis patiekalas, patiekiamas su karštomis bulvėmis, išdidžiai ant zanavykų stalo patiekiamas jau kelias kartas. Dėl šios priežasties jam skiriamas nemažas dėmesys ir kulinarinės edukacinės programos „Zanavykų ragaučius“ metu. „Gaspadinė“ ir jos „mergučės“ supažindina su zanavykiškų patiekalų bei gėrimų istorija, mokina vietinės šnektos ir atskleidžia, kokie skoniai slypi už tokių burtažodžių kaip košeliena, abriedukai, sausgarė ar duonzupė.

Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai“, Beržų g. 3, Tubelių k., Lukšių sen., Šakių r.

Valgomos lauktuvės iš Zanavykijos: Sūduvos boba.

Nors suvalkiečiai dažnai pajuokiami dėl tariamo šykštumo, tačiau, kaip paaiškina Šakių turizmo ir verslo informacijos centras, taip neteisingai suprantama šio krašto žmonių siekiamybė deramai priimti svečią, dosniai pavaišinti ir dar lauktuvių išvykstančiam įdėti. Iš Šakių neišvažiuokite be „Sūduvos bobos“, lengvo ir trapaus kepinio pagal XIX a. receptą, kuriam paskaninti naudojamos Suvalkijoje sirpstančios vyšnios (ieškokite parduotuvėje „Gulbelė“), zanavykiškų eglučių (ieškokite „Loretos kepyklėlėje“) ar dainose apdainuoto pienių vyno (ieškokite kavinėje „Vilkinta“)!

Parduotuvė „Gulbelė“, Cukrainė „Laimė“, V. Kudirkos g. 61, Šakiai

„Loretos kepyklėlė“, Dariaus ir Girėno g. 26, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

Kavinė „Vilkenta“, Sodų g. 26, Kiduliai, Šakiai

38. Šiauliai. Duonos gira

Skysta duona – taip kartais užsienio turistai įvertina pirmus lietuviškos giros gurkšnius. Būtent per girą Šiaulius GASTROliavimo gide labiausiai nori pristatyti Šiaulių turizmo informacijos centras. Tradicinę raugintą ir brandintą girą ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste įsikūrusi alaus darykla „Gubernija“ verda pagal šimtametį receptą iš specialiai tam kepamos ir skrudinamos ruginės duonos. Įkvėpkite – ši gira kvepia duonos džiūvėsėliais.

Įdomu, kad naujai atverta kultūros ir patirčių erdvė – lankytojų centras „Gubernija HUB“ (Historical Unique Brewery, liet. istorinė unikali darykla) – suteikia galimybę kiekvienam iš arti pažvelgti į gėrimų gamybą, dalyvauti ekskursijose po daryklos patalpas, aplankyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančius rūsius ir paragauti čia gaminamos unikalios duonos giros bei alaus. „Gubernijos“ reikšmė Šiauliams yra didžiulė, – pabrėžia Šiaulių turizmo informacijos centras. – Tai ne tik seniausia iki šiol veikianti alaus darykla Lietuvoje, bet ir apskritai – seniausia iki šiol veikianti mūsų šalies pramonės įmonė. Ypač vertinga, kad „Gubernija“ veikia toje pačioje vietoje, kurioje įsikūrė prieš 360 metų“.

„Gubernija HUB“, Dvaro g. 179, Šiauliai

Valgomos lauktuvės iš Šiaulių krašto: Kuršėnų vyniotinis.

Žinoma, saldžiausias lauktuves garantuoja vienas ilgiausiai veikiančių saldainių fabrikų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – „Rūta“. Firminė „Rūtos“ parduotuvė veikia ir Šiaulių Šokolado muziejuje. Tačiau jei daugiau keliausite po Šiaulių rajoną, pasiekite Kuršėnus. Galbūt garsiojo Kuršėnų vyniotinio recepto istorija tesiekia sovietmetį, tačiau tai turbūt vienintelis desertas, kuriam Lietuvoje skirta skulptūra – Kuršėnų dvaro sodyboje, prie pat įėjimo į dvarą. O dvare veikiantis Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras siūlo edukaciją „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“. Šio „didžiausio ir ilgiausiai Kuršėnus garsinusio brendo“, kaip juokais vadina Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras, galima įsigyti ir netoli dvaro esančioje kepyklėlėje.

Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, Ventos g. 7A, Kuršėnai, Šiaulių r.

39. Šilalė. Meškos kakutis

Šis patiekalas buvo neabejotinas pirmojo GASTROliavimo gido hitas. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus teigimu, galbūt šis Šilalės krašte atrastas receptas skamba nelabai kaip, tačiau žmonės čia atvyksta vien dėl pavadinimo ir smalsauja pažiūrėti, kas čia toks per daiktas. O tai – senas Kūčių valgis, gaminamas iš kanapių, juodos duonos ir obuolių. Svarbu: patiekalo negalima gauti tiesiog atvykus, edukaciją „Kulinarinio paveldo prezentacija“ reikia užsisakyti iš anksto.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė

40. Šilutė. Gliumzinis pyragas

Kafija su pyragu. Tokiomis vaišėmis lietuvininkai dažniausiai sutikdavo savo svečius. Šilutės turizmo informacijos centras labiausiai rekomenduoja viešint šiame krašte paragauti gliumzinio pyrago. Tai – galimai vokiškos kilmės varškės kepinys. Įdomu, kad šis pyragas buvo įtrauktas ir į Lietuvos tūkstantmečio proga išleistą receptų knygą „Lietuvos gimtadienio pyragas“.

Kavinė „Kintų smagurinė“, Kuršių g.11, Kintai, Šilutės r. (dirba tik vasaros sezono metu)

41. Širvintos. Pirmapradė duona

Simboliška, kad piliakalniais garsėjančioje Kernavėje, laikomoje Lietuvos valstybingumo lopšiu, vykdomos pirmapradės duonos kepimo edukacijos. Širvintų rajono savivaldybės administracija rekomenduoja užsukti pas Gintarą ir Editą Ruzgius, kepančius duoną pagal 100-metes tradicijas. Sakoma, jų ruginė duona, rauginta ąžuoliniame kubile, be mielių, be cukraus, minkyta rankomis ir kepta malkinėje krosnyje, gimsta lėtai ir saulėtai. Juodos ruginės duonos skonis yra ypatinga Lietuvos tautinio paveldo dalis.

„Duona pirmapradė“, Musninkų sen., Krunai, Širvintų r.

Valgomos lauktuvės iš Širvintų: ožkų sūriai ir ožkienos dešrelės.

Širvintose – nemažai vietos ūkių. Širvintų rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį į didžiausią Lietuvoje ir Baltijos šalyse Griciūnų ekologinį ožkų ūkį. Jame gaminami net 56 rūšių sūriai bei ožkienos dešrelės! Taip pat įsigykite linų sėmenų aliejaus iš B. Vošterio ūkio (Klevų g. 32, Bagaslaviškis) ar šviežių kanapių, vadinamų žaliuoju auksu, produktų iš .

Griciūnų ekologinis ožkų ūkis „Aukso rageliai“, Griciūnų k., Širvintų r.

42. Švenčionys. Šaltalankių arbata

UAB „Švenčionių vaistažolės“ yra vienas seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų visoje Europoje, veikiantis nuo 1883 m. Nenuostabu, kad keliaujant po Švenčionių kraštą tiesiog būtina paragauti arba parsivežti lauktuvių arbatos iš vietinių vaistažolių. Nuo asortimento gali apsisukti galva, tačiau, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro tvirtinimu, populiariausia šiuo metu yra šaltalankių arbata. Jos paragauti rekomenduojama Švenčionių restorane „Beržuvis“.

Restoranas „Beržuvis“, Vilniaus g. 8, Švenčionys

43. Telšiai. Cibulynė

Nustebsite, kad ne žemaičių blynų Telšių svečiai ieško dažniausiai, nors šio patiekalo galima užsisakyti kiekvienoje miesto kavinėje. „Turistai pas mus atvyksta ne tik miesto apžiūrėti, bet ir į žemaitišką degustaciją. Tad rinkinys, kurį sudaro kastinys, spirginė, cibulynė, bulvė ir silkė, yra neatsiejama mūsų miesto dalis“, – porina Žemaitijos turizmo informacijos centras. Visgi, jei reikėtų išskirti tik vieną patiekalą iš visų, kurį būtų galima pavadinti Žemaitijos sostinės simboliu, tai būtų ... cibulynė, žemaitiška sriuba su silke ir svogūnais! Priežastis tam labai reikšminga – Telšiuose vyksta vienintelės Cibulynės jiedima varžybos. Jau antrus metus iš eilės per Turizmo naktį Telšiuose vyksta cibulynės valgymo varžybos tiek vyrų, tiek moterų kategorijoje. Šią tradiciją planuojama tęsti ir toliau.

Kavinė „Senamiestis“, Turgaus a. 11, Telšiai

Valgomos lauktuvės iš Telšių: sūris.

„Džiugo“ sūris yra 100% mūsų krašto gaminys“ – didžiuojasi Žemaitijos turizmo informacijos centras Telšiuose. Tad primygtinai siūlo „Džiugo“ sūrio, pyragų, kibinų... Be to, sūrio „Džiugas“ namuose Telšiuose veikia ir sūrio muziejus, kuriame gausu įdomių faktų apie sūrio gimimą.

Sūrio „Džiugas“ namai, Respublikos g. 49, Telšiai

44. Trakai. Kibinai

Trakai ir kibinai neatsiejami. Pasak Trakų turizmo informacijos centro, Trakuose yra 3 kavinės-restoranai, kuriuose gaminami kibinai yra pripažinti kulinariniu paveldu. Šie pusmėnulio formos pyragėliai su skirtingais įdarais yra tradicinis karaimų patiekalas.

Kiek mažiau žinomas karaimų šventadienio pyragas kiubėtė. Jį užpatentavo kavinės „Kiubėtė“ savininkė I. Špakovskaja, todėl kitur šis patiekalas neturi teisės turėti šį pavadinimą, vadinamas tiesiog pyragu. Kiubėtė gali būti su žuvimi, aviena, jautiena, vištiena, baravykais, sūriu, kopūstais arba desertinė – su graikiniais riešutais ir medumi, su džiovintomis slyvomis, obuoliais, vyšniomis.

Kalbant apie desertus, Trakuose užsigardžiuoti galima ir „Laumės plaktiniu“. Pasirodo, būtent šis desertas iš juodos duonos džiūvėsėlių, džemo, plaktos grietinėlės ir konservuotų vaisių nuo senų laikų garsina „Senąją kibininę“.

Karaimų tautinių patiekalų restoranas „Kybynlar“, Karaimų g. 29, Trakai

Karaimiškų patiekalų kavinė „Kiubėtė“, Trakų g. 2D, Trakai

„Senoji kibininė“, Karaimų g. 65, Trakai

45. Ukmergė. Smetonienės meduoliai

Pasakojama, kad krosnyje keptas kugelis ir kaimiški užkandžiai, tokie kaip silkė su karštomis bulvėmis, kaimiški rūkyti mėsos gaminiai, naminis sūris su medumi, buvo labiausiai mėgiami prezidento Antano Smetonos. Įdomu, kiek dažnai jis mėgaudavosi žmonos Sofijos keptais meduoliais? Būtent jiems skirta edukacinė programa Užugirio edukacijų centre. Smetonienės meduolius Ukmergės kraštotyros muziejus skelbia Ukmergę reprezentuojančiu patiekalu-miesto vizitine kortele, kaip ir patį Užugirio dvarą, vadinamą tiesiog Smetonos dvaru.

Užugirio skyriaus Edukacijų centras, Smetonos g. 20, Užulėnio k., Taujėnų sen., Ukmergės r.

46. Utena. Aukštaitiški blynai

Jeigu iki šiol žinojote tik žemaičių blynus, privalote užsukti į Uteną paragauti aukštaitiškų! Pasak Utenos turizmo informacijos centro, tradicinių patiekalų norintys paragauti keliautojai Utenos rajone gali apsilankyti kavinėse, kaimo turizmo sodybose ir kitose sodybose, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos. Aukštaitiško meniu pažiba – aukštaitiški lietiniai blynai su bulvių ir spirgučių, troškintų kopūstų arba varškės ir čiobrelių dažiniais. Jų paragauti galite kavinėje „ABU“ arba Vyžuonų bendruomenėje.

Kavinė „ABU“, Aukštaičių g. 3B, Utena

Valgomos lauktuvės iš Utenos: kardamoninės bandelės.

Utenoje tikrai yra išskirtinių kavinių-šeimos verslų, o viena tokia įsikūrusi pačioje miesto aikštėje. Kavinė „Aikštės kepyklėlė“ miesto svečius ir gyventojus vilioja savo išskirtinėmis, tik pas juos esančiomis kardamoninėmis bandelėmis. Su meile iš kokybiškų produktų pagaminti desertai tirpsta burnoje. Anot kepyklėlės savininko Tomo, šią idėją jis parsivežė iš Skandinavijos. Ten tokios bandelės populiarios, o Lietuvoje – nerado tokių, todėl kardamonines bandeles gamina savo kepykloje ir džiugina smaližius. Grįžkite iš Utenos kvepėdami kardamonu!

„Aikštės kepyklėlė“, Utenio a. 11, Utena

47. Varėna. Grikinė babka

Varėnos turizmo centras net suorganizavo gyventojų balsavimą, kad atrinktų, kuris patiekalas labiausiai reprezentuoja Varėną. Net trys patiekalai surinko panašų kiekį balsų: grikinė babka, grybų sriuba (visus metus ją verda kavinė „Grilis“) ir bulvinė banda (ragauti Dargužių amatų centre). Kadangi Varėnoje puikiai dera ne tik grybai, bet ir grikiai, šįkart čia kviesime paragauti grikinės babkos – šventinio dzūkiško pyrago iš grikių miltų. Pasak Varėnos turizmo centro, skaniausiai ją kepa Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centre. Ten galima ne tik sudalyvauti edukacijoje „Grikinės babkos kepimas“, bet įsigyti ir šiam patiekalui skirtų miltų bei sužinoti receptą.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Ekologinio ugdymo centras, Darželių k., Varėnos r.

48. Vilkaviškis. Košeriniai ledai

Vilkaviškio kraštą labiausiai reprezentuoja ledai. Tuo įsitikinęs Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. Ir ne bet kokie ledai – dėl savo išskirtinės gamybos jie net buvo įtraukti į VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ledų žemėlapį „Skoniai, nuo kurių gali ištirpti“. Būtent Vilkaviškyje yra gaminami visame pasaulyje žinomi „Art Glacio“ košeriniai ledai, kurių gamybą prižiūri pats rabinas. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre apie šiuos ledus yra vedama edukacija-degustacija, kurios metu gidė Irma Maurienė pasakoja istoriją apie ledus, jų sudėtį, rūšis. Gauti šių ledų nusipirkti parduotuvėse – gana sudėtinga, tad dalyvavimas degustacijoje gali būti vienintelė galimybė jų paragauti. Beje, stabtelėję „Art Glacio“ „Gardžių ledų krautuvėlėje“ galite gauti ir kitų rūšių ledų gamintojo kainomis.

UAB „Art Glacio“, Pilviškių gatvė 48, Vilkaviškis

49. Vilnius. Šaltibarščiai

Nuo 2023 m., kai Vilniuje surengtas pirmasis Šaltibarščių festivalis (angl. Pink Soup Fest), miestas nori būti pristatomas būtent per šį patiekalą. Rožinė banga, užliejanti sostinę birželio mėnesį ir įtraukianti miestiečius bei miesto svečius į pramogų sūkurį, tapo nauja tradicija, leidžiančia naujai pažvelgti į gastronominį paveldą. „Go Vilnius“ kartu su Vilniaus turizmo informacijos centru pamini porą restoranų, tiekiančių puikius šaltibarščius, tačiau šios šaltsriubės galima paragauti beveik kiekviename sostinės restorane, ypač šiltuoju sezonu.

Restoranas „Grey“, Pilies g. 2, Vilnius

Restoranas „Lokys“, Stiklių g. 8, Vilnius

Valgomos lauktuvės iš Vilniaus: beigeliai ir meduoliai su silke.

Kadaise buvo juokaujama, kad geriems lauktuvių buvo vežamas beigelis, o blogiems – tik jo skylutė. Beigeliai, arba „lietuviškos baronkos“, buvo populiariausia Kaziuko mugės prekė, o jos istorija siekia net Jogailos dvaro virtuvę. Vėliau juos išpopuliarino žydų kepėjai, o kartu su litvakais emigrantais beigelis „persikėlė“ per Atlantą ir paplito JAV. Pasak „Go Vilnius“, istoriškai beigelis yra pats tikriausias kulinarinis Vilniaus simbolis. Prieš kepant jis yra apverdamas arba nuplikomas garais. Šiuo metu Vilniuje – tikras beigelių renesansas.

„Beigelių krautuvėlė“, Pylimo g. 4, Vilnius

„Beigelistai“, Literatų g. 7, Vilnius; Halės turguje (Pylimo g. 58, Vilnius)

Iki šių dienų Kaziuko mugė – ne mugė be riestainių ir meduolių. Pasak Vilniaus muziejaus, vilnietiški meduoliai yra tradiciniai Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto skanumynai. Jų tradiciją į Vilnių galimai atnešė sentikiai. Naujosios Rėvos kaime įsikūrusiose „Džiaugsmo dirbtuvėse“ galima paragauti tikrų, autentiškų rankų darbo meduolių. Juos gamindamos dirbtuvių įkūrėjos derina senąsias tradicijas ir inovatyvias technologijas. Jų darbo rezultatas – išskirtiniai skanėstai, pagardinti aguonomis, linų sėklomis, levandų žiedais, kanapėmis, o taip pat ir šonine ar silke!

„Džiaugsmo dirbtuvės“, Naujosios Rėvos g. 8, Naujosios Rėvos k., Vilniaus r.

50. Visaginas. Atominė pica

Visaginui, jauniausiam Lietuvos miestui, tik 50 metų. Kokiu kulinariniu rakursu jis gali nustebinti? Šio miesto identitetą stipriai formuoja atominis paveldas, tad Visagino turizmo plėtros centras kviečia paragauti „Atominės picos“ su jalapenais, marinuota jautiena, aitriosiom paprikom ir pipiriukais. O kad atominis skonis pasiektų ne tik liežuvį, kramtant picą verta apsidairyti po restoraną „III blokas“. Jis taip pavadintas ne tik norint įamžinti faktą dėl po Černobylio katastrofos užkonservuoto Ignalinos atominės elektrinės III bloko, bet ir dėl jo interjerą puošiančių IAE nuotraukų, radiacijos ženklo logotipe ir kitų detalių.

Restoranas „III blokas“, Veteranų g. 2, Visaginas

51. Zarasai. Razavi blynai

Norint paragauti Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro siūlomų razavų blynų teks užsukti į 300 metų veikiantį Šlyninkos vandens malūną su autentiška įranga. Čia iki šiol malami miltai bei gaminamas unikalus vietinis skanėstas razavi blynai. Tai – vieno malimo, vieno „rozo“, kvietinių miltų blynai, kurių tešla maišoma su naminiu alumi. Šie blynai priklauso kulinariniam paveldui. Juos galima valgyti tiek su uogiene, tiek su lašinukų, grietinės ir svogūnų padažu, užgerti namine gira. Iš šio malūno galima pasikrauti ir lauktuvių – natūralios ruginės ar kvietinės duonos kepaliukų, miltų, kruopų.

Šlyninkos vandens malūnas, Šlyninkos k., Zarasai