Apžvalgos bokštai, arba lietuviškieji eifeliai

1. Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas

(Pagramančio regioninis parkas, Tauragės r.)

Virš dviejų upių – Jūros ir Akmenos – santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Nepamiršk upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir išdrįsk įbristi į susiliejančias sroves – pajusi, kad vienos upės vanduo yra šaltesnis, o kitos – šiltesnis.

2. Aukštagirės apžvalgos bokštas

(Varnių regioninis parkas, Šilalės r.)

Pasakojama, kad kadaise milžinas prisėdo iškratyti žemių iš vyžų, ir toje vietoje atsirado Aukštagirės kalnas. Pamatyti Žemaitijos kraštovaizdį šio milžino akimis gali nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto, įrengto šiaurvakarinėje kalno dalyje. Įveikus metalines jo konstrukcijų salas apžiūrėsi Bilionių ir Medvėgalio piliakalnius, Bilionių kaimą.

3. Bijeikių (Rubikių) apžvalgos bokštas

(Anykščių regioninis parkas, Anykščių r.)

Rubikių ir Dusyno ežerai, Bijeikių piliakalnis, Storių kalvos, Debeikių, Leliūnų ir Alantos bažnyčių bokštai. Visa tai gali aprėpti akimis nuo 15 m aukštyje esančios metalinio apžvalgos bokšto aikštelės. Pabandyk besižvalgydamas surasti visas šešiolika Rubikių ežero salų. Beje, tai yra vienas iš bokštų, į kurį keliaujant verta pasiimti maudymosi reikmenis, juk Rubikiai tyvuliuoja visai šalia!

4. Jurakalnio apžvalgos bokštas

(Ventos regioninis parkas, Akmenės r.)

Vienintelis bokštas šalyje, į kurį palydi dinozaurai! Bokšto papėdėje esančiame stende – visa informacija apie Juros periodą, jį primenančias fosilijas ir būtent šioje vietoje kadaise gyvenusius priešistorinius roplius. Nuo 15 m aukščio bokšto, primenančio gėlės žiedą iš medžio ir metalo, atsiveria Ventos upės slėnis, Papilės piliakalniai, Jurakalnio geologinė atodanga, Papilės miestelis.

5. Kalnalio apžvalgos bokštas

(Salantų regioninis parkas, Kretingos r.)

Salantų regioninis parkas, garsėjantis riedulynais, – kaip ant delno nuo 15 m aukščio bokšto, kurį gali pasiekti eidamas pažintiniu taku Kalnalių gyvenvietėje. Užlipęs į apžvalgos aikštelę žvilgsniu surask apylinkių įžymybes: Alkos kalną, kuriame, pasakojama, bene ilgiausiai Žemaitijoje buvo kūrenta šventoji ugnis, Gaidžio koplyčią, Imbarės piliakalnį, raudonus Salantų bažnyčios bokštus.

6. Kamanų gamtinio rezervato apžvalgos bokštas

(Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas, Akmenės r.)

Kamanų pelkė yra didžiausias pelkinis kompleksas Šiaurės Lietuvoje su salomis ir pusiasaliais, klampynėmis, daugiau kaip šimtu ežerokšnių ir savitais augalais, pavyzdžiui, saulašarėmis, bei gyvūnais, tokiais kaip briedžiai, baltieji kiškiai, lūšys. Akimis aprėpti šią pelkių karalystę gali nuo 30 m aukščio bokšto (tačiau, dėmesio, patekti į gamtinį rezervatą galima tik su direkcijos leidimu).

7. Kirkilų apžvalgos bokštas

(Biržų regioninis parkas, Biržų r.)

Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Pasidaryti puikių nuotraukų su bokštu gali vaikščiodamas prie pat jo esančiu pažintiniu taku su pontoniniais tilteliais.

8. Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas

(Krekenavos regioninis parkas, Panevėžio r.)

Jeigu sukas galva vien žiūrint į modernų 30 m aukščio bokštą su sraigtiniais laiptais, atmink, kad pasiekęs apžvalgos aikštelę galėsi puikiai pamatyti Nevėžio upės sukurtą slėnį. O taip pat – Krekenavos miestelį su mažosios bazilikos bokštais, buvusio malūno užtvanką, Krekenavos tvenkinį. Bokšto apačioje – „Pojūčių takas“, kurį gali įveikti nusispyręs batus.

9. Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

(Labanoro regioninis parkas, Molėtų r.)

Ar esi buvęs ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali užklupti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. Pakilus 214 laiptelių virš medžių viršūnių tarsi iš paukščio skrydžio driekiasi vaizdingas Aukštaitijos kraštovaizdis: Siesarties ežeras su salomis ir pusiasaliais, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, apsupti miškingų kalvų.

10. Lygumų apžvalgos bokštas

(Aukštaitijos nacionalinis parkas, Švenčionių r.)

Tarp trijų ežerų. Tokioje karališkoje vietoje, ant Lygumų kalno, yra įsitaisęs 15 m aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo it nuo švyturio galima apžvelgti seniausius Aukštaitijos ežerų – Vajuonio, Kretuoniškio ir Kretuono – vandenis. Atkreipk dėmesį į Didžiąją salą Kretuono ežere, kurioje – tikras paukščių rojus.

11. Medžių lajų tako apžvalgos bokštas

(Anykščių regioninis parkas, Anykščiai)

Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė – 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis – pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių ir tarp jų. O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.

12. Merkinės apžvalgos bokštas

(Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos r.)

Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, viena seniausių Lietuvoje.

13. Metelių apžvalgos bokštas

(Metelių regioninis parkas, Lazdijų r.)

Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Iš tokio aukščio gali apžvelgti Metelio ežerą, Metelių kaimą, Kemsinės pievą, siaurą Dusios ežero, vadinamo Dzūkų jūra, ruožą, Papėčių piliakalnį.

14. Nemuno kilpų (Birštono) apžvalgos bokštas

(Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas)

Prie Lietuvos upių tėvo – bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje (apžvalgos aikštelė yra 45 m aukštyje). Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Tai – puikiausia vieta norintiems pasigėrėti Nemuno slėniu, horizonte matomu Birštono kurortu.

15. Puvočių kaimo apžvalgos bokštas

(Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos r.)

Tam, kad pasiektum mobilaus ryšio bokštą su 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštele, turi pasiekti pušynų apsuptą etnografinį Puvočių kaimą. Jame išlikusios senovinės medinės sodybos, skamba vietinė dzūkų tarmė. Aplink bokštą vilnijanti žalia miškų jūra leis panirti į tikrą gamtos terapiją.

16. Rumšiškių apžvalgos bokštas

(Kauno marių regioninis parkas, Kaišiadorių r.)

Nedažnas žino, kad vaikščiojant po vieną didžiausią Europos etnografijos muziejų po atviru dangumi – Lietuvos etnografijos muziejų Rumšiškėse, – galima prieiti 15 m aukščio bokštą praktiškai pačioje Kauno marių pakrantėje. Nuo jo matosi Kruonio hidroelektrinė, Paukščių salos.

17. Sartų regioninio parko (Baršėnų) apžvalgos bokštas

(Sartų regioninis parkas, Rokiškio r.)

Visi žino Lietuvos didžiausio, giliausio ir ilgiausio ežerų trejybę, tačiau ar girdėjai apie labiausiai šakotą ir ilgiausią kranto liniją šalyje turintį ežerą? Ji – vos 11 km trumpesnė už Lietuvai priklausančią Baltijos jūros pakrantę. Šį gražuolį gali apžiūrėti iš 33 m aukščio bokšto, įrengto Sartų ežero pakrantėje.

18. Senadvario (Švenčionių) apžvalgos bokštas

(Sirvėtos regioninis parkas, Švenčionių r.)

Susipažinti su Sirvėtos regioniniu parku, išsiskiriančiu itin kalvotu reljefu, alkakalniais bei pilkapiais, gali nuo Senadvario, arba Sendvario, apžvalgos bokšto. Jis meta šešėlį Meiliūnų kaime. Apžvalgos aikštelė metalo konstrukcijų bokšte įrengta 26 m aukštyje ir leidžia pasimėgauti Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių panoramomis.

19. Šiaulės apžvalgos bokštas

(Tytuvėnų regioninis parkas, Radviliškio r.)

Šis bokštas savo forma atrodo tarsi taurė už laimėtas sporto varžybas. Pasižvalgymas 21 m aukštyje atveria visai kitokią kalvoto, pelkėto, ežeringo kraštovaizdžio perspektyvą, leidžia įžiūrėti Radviliškio, Šiaulių stogus. Rugpjūčio mėnesį, per kasmetinį meteoritų lietų, kai kurie lankytojai čia įsigudrina stebėti krentančias žvaigždes.

20. Siberijos apžvalgos bokštas

(Žemaitijos nacionalinis parkas, Plungės r.)

Žemaitija garsėja ne tik miškais, meškomis, ežerais, bet ir senaisiais kaimais. Gatvinį bažnytkaimį su viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje apžiūrėk nuo 15 m bokšto ant Cidabro kalno, esančio tarp Beržoro ir Platelių. Iš čia taip pat puikiai matosi Platelių ir Beržoro ežerai, Siberijos pelkė, Liepijų miškas.

21. Šiliniškių apžvalgos bokštas

(Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos r.)

Šis net 60 m aukščio statinys yra pirmasis mobilių telekomunikacijų bokštas Lietuvoje, kuriame buvo įrengta apžvalgos aikštelė (30 m aukštyje). Bokštas dar vadinamas Ginučių, Bitės arba Bičiulių bokštu. Jo papėdėje – it patiestas kilimas su išsiuvinėtais ežerynais, sodybomis, Šiliniškių gūbriu.

22. Sirvėtos (Didžiasalio) apžvalgos bokštas „Arka“

(Sirvėtos regioninis parkas, Ignalinos r.)

Šio bokšto nesupainiosi su jokiu kitu – dėl savitos, išriestos konstrukcijos jis dar yra vadinamas „Arka“. Teigiama, kad net turintys aukščio baimę čia lengviau įveikia laiptukus iki 12 m aukštyje esančios apžvalgos aikštelės. O nuo jos jau galima ne tik apžvelgti kalvotą Sirvėtos regioninio parko kraštovaizdį, bet ir suskaičiuoti saugomas seno gatvinio Didžiasalio kaimo sodybas, esančias netoliese.

23. Tytuvėnų apžvalgos bokštas

(Tytuvėnų regioninis parkas, Kelmės r.)

Kartais įlipti į apžvalgos bokštą verta vien tam, kad jo apžvalgos aikštelėje esantys informaciniai stendai padėtų „prakalbinti“ apylinkes. Netoli Tytuvėnų miestelio iškilęs 15 m aukščio bokštas kviečia horizonte surasti ir atpažinti Pašakarnio tvenkinį, dvaro parką, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškus, Šiluvos koplyčią ir bažnyčią.

24. Veisiejų (Snaigyno) apžvalgos bokštas

(Veisiejų regioninis parkas, Lazdijų r.)

Snaigyno ežeras (kartais jo vardu pavadinamas ir pats bokštas) su vingiuotais krantais ir trimis salomis yra tas vaizdas, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 t metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Be to, šis bokštas yra iliuminuotas – jame įrengta moderni apšvietimo sistema su LED šviestuvais, kurių skleidžiamos spalvos keičiasi.

25. Drevernos apžvalgos bokštas

(Klaipėdos r.)

Pamario miestelis Dreverna, buvęs senas žvejų kaimelis, dažnai krikštijamas kaip gražiausia vieta nubusti, nes čia prieš akis – Kuršių marių toliai bei UNESCO saugoma Kuršių nerijos juosta su Pilkosiomis kopomis. Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto gali pasigrožėti ne tik šiais atviruko vertais vaizdais, bet ir vandens paukščiais, jėgos aitvarais, apačioje išsirikiavusiais kempingo namukais.

26. Zaraso apžvalgos ratas

(Zarasai)

Ganyti debesis arba ieškoti jų atspindžių Zaraso ežere – nuo unikalaus apžvalgos rato. 100 m ilgio statinys yra 17 m aukštyje. Nusileidus žemyn gali pasivaikščioti pėsčiųjų bei dviračių taku Zaraso ežero pakrante, apžiūrėti akmens skulptūrų parką.

27. Apžvalgos platforma Paplatelės pažintiniame take

(Žemaitijos nacionalinis parkas, Plungės r.)

Žingsniuodamas rytine Platelių ežero, didžiausio ir giliausio Žemaitijoje, pakrante vingiuojančiu Paplatelės pažintiniu taku prieisi 5 m aukščio medinį bokštelį. Nepraleisk progos nuo jo apžiūrėti Sultekio tvenkinio, jį juosiančių spygliuočių miškų, o galbūt pavyks atpažinti didžiojo baublio, perkūno oželio ar kitų sparnuočių balsus.

28. Barstytalių apžvalgos platforma

(Žemaitijos nacionalinis parkas, Skuodo r.)

Pasirodo, stambiausias Lietuvos graužikas – upinis bebras – yra įprastas Barstytalių pelkės gyventojas. Tai – viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Ji apsupta Barstyčių miško. Šios išskirtinės gamtos oazės augalus ir gyvūnus gali stebėti nuo 5 m aukščio medinio bokštelio.

29. Jogaudų apžvalgos platforma

(Žemaitijos nacionlinis parkas, Plungės r.)

Dar prieš kelis dešimtmečius šioje vietoje buvo daugiau nei 150 m aukščio kalva, tačiau vėliau ji buvo nukasta. Žvyro karjere dabar telkšo vanduo. Iš 5 m aukščio apžvalgos platformos matyti ir netoliese esantis ledyninės kilmės Luokos ežeras, į kurį užklysta Žemaitijos nacionalinio parko miškuose gyvenantis jūrinis erelis.

30. Merguvos ežero apžvalgos platforma

(Rambyno regioninis parkas, Pagėgių sav.)

Merguva – didžiausias senvaginis ežerėlis tarp miško ir Nemuno upės. Apžiūrėti neįprastai pailgą jo formą, kitus ežerėlius, taip pat Ragainės vingio pievas gali nuo medinės 8 m aukščio apžvalgos platformos, netoli Bitėnų poilsiavietės. Atvilioti čia gali ir Mažosios Lietuvos paveldas, išlikusios istorijos.

31. Šereiklaukio miško apžvalgos platforma

(Rambyno regioninis parkas, Pagėgių sav.)

Šereiklaukio miško apsuptyje – medinė 8 m aukščio apžvalgos platforma, kviečianti išvysti Nemuno ir Šešupės upių santaką. Čia taip pat pamatysi Šereiklaukio II piliakalnį, Šereiklaukio dvaro statinius, senovės skalvių gyvenvietę Sidabrakalnį. Į bokštelį veda Šereiklaukio miško takas.

32. Aukštojo kalno apžvalgos bokštas

(Juozapinės geomorfologinis draustinis, Vilniaus r.)

Nors 294 m aukščio Aukštojo kalno liežuvis nesiverčia vadinti Lietuvos Everestu, visgi tai yra aukščiausia vieta šalyje. O ant jo esančio 10 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė – net 300 m aukščiau virš jūros lygio. Čia verta atvykti dėl Medininkų aukštumos laukų bei miškų vaizdų.

33. Čepkelių apžvalgos bokštelis

(Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, Varėnos r.)

Jei Lietuvoje filmuotų filmą pagal romaną „Ten, kur gieda vėžiai“, filmavimai tikriausiai vyktų Čepkelių raiste – paslaptinguose pelkių plotuose, juosiamuose žemyninių kopų. Pelkę apžiūrėti galima nuo 8 m aukščio apžvalgos bokštelio, pasiekiamo einant Čepkelių mokomuoju taku. Dėmesio: čia gali lankytis TIK lydimas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialisto, todėl atvykstant būtina registruotis iš anksto.

34. Žuvinto gamtinio rezervato apžvalgos bokštelis

(Žuvinto biosferos rezervatas, Alytaus r.)

Į Žuvintą dažniausiai veda keliai tų, kurių aistra – ornitologija. Nors Žuvinto gamtiniame rezervate lankytis galima tik turint leidimą, tačiau nuo saulės patekėjimo iki laidos yra atviras Žuvinto ežero gamtos takas, vedantis prie 3,5 m aukščio paukščių stebėjimo bokštelio. Ne paslaptis, kad tinkamiausias metas sekti sparnuočių gyvenimą – ankstyvas rytas, tad anksti kėlęs Žuvinte nesigailėsi.

35. Skaistgirio apžvalgos bokštas

(Joniškio r.)

Ar esi lipęs į bokštą basomis? Galbūt tą padaryti įkvėps Skaistgirio miestelio centre esančioje poilsio aikštelėje ant kalvos įrengtas basų kojų takas, vedantis pro pat 20 m aukščio apžvalgos bokštelį. Nuo jo gali pasidairyti po žiemgalių lygumas, netoliese esančius dolomito karjerus.

36. Vilkyškių apžvalgos platforma

(Rambyno regioninis parkas, Pagėgių sav.)

Vilkyškių miestelis tikrai žinomas visiems varškės sūrelių mėgėjams. Čia pieninė veikė jau beveik prieš 100 metų. Vilkyškių senamiestį apžiūrėti iš aukštai galima užlipus į 8,5 m aukščio apžvalgos platformą ant kalvos miestelio pietvakariniame pakraštyje. Nuo jos atsiveria vaizdas ir į Vilkyškių kalvagūbrio kalvas, Karšuvos girią, Tauragės bažnyčią.

Informacija pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medžiagą surinkta 2024 m. I ketv. Už pasikeitimus lankytinuose objektuose institucija neatsako.