Lietuvos zigzagai. Pažintiniai ir basakojų takai

1. Akmenos pažintinis takas Pagramančio regioniniame parke

(Tauragės r.)

Nauju traukos objektu parke tapęs Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas stipriai prisidėjo prie to, kad lankytojai naujai atrastų ir netoliese esantį Akmenos pažintinį taką. Beveik 1 km ilgio tako pradžia – smagiai įrengtoje poilsiavietėje „Lakštingalų slėnis“. Tako atrakcija – du kabantys tiltai per upę.

4. Arlaviškių (Kadagių slėnio) pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke

(Kauno r.)

Šis atnaujintas 1,3 km takas laikomas Kauno rajono vizitine kortele. Takas įrengtas Kadagių slėnio – kadagiais apaugusio Kauno marių šlaito – viršutinėje dalyje. Nuo skardžio atsiveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos panorama ir „lietuviška Atlantida“ – marios, kadaise užliejusios ištisus kaimus.

7. Ąžuolijos mokomasis pažintinis takas Ąžuolijos botaniniame – zoologiniame draustinyje

(Utenos r.)

„Mes, žmonės, esame keisti, bet labai galingi padarai. Savo kasdiene veikla ir vartojimu formuojame visos planetos veidą. Nusprendžiame, kur bus kelias, o kur – miestas, javų laukas ar miškas. Mes nusprendžiame ir ką saugosime. Ką saugosime nuo savęs pačių“. Tokiais žodžiais prasideda 1,6 km ilgio takas po laukinį mišką su įdomios informacijos kupinomis stotelėmis. Pavyzdžiui, moliuskams skirtame stende sužinosite, kad čia tekančioje Viešos upėje gyvenančios ovaliosios geldelės amžių galima sužinoti iš jos kiauto rievių!

8. „Barsuko ola“ pažintinis geologinis takas Biržų regioniniame parke

(Biržų r.)

Sakoma, Biržų krašte reikia atsargiai su palinkėjimu „Kad tu prasmegtum!“. Net 13 čia paslaptingai atsivėrusių smegduobių galima apžiūrėti einat 700 m ilgio pažintiniu taku. Tarp jų – smegduobės, pavadintos „Geologų duobė“, „Lapės uola“, „Barsuko uola“.

11. Čepkelių gamtinio rezervato mokomasis takas Dzūkijos nacionaliniame parke

(Varėnos r.)

Kurtiniai ir spanguolės, kuriais papuošti vartai į atnaujintą taką, yra Čepkelių gamtinio rezervato simboliai. 1,5 km ilgio takas pirmiausia veda link apžvalgos bokštelio, atveriančio raisto vaizdus su pušynais apaugusiomis žemyninėmis kopomis, ežerokšniais su salomis. Dėmesio: take galima lankytis tik su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistu.

12. Drevinės bitininkystės pažintinis takas Dzūkijos nacionaliniame parke

(Varėnos r.)

Su kailiu, bet ne žvėris, su sparnais, bet ne paukštis, kas? Apie bites sukasi visas šis teminis 3,3 km ilgio takas, nes jame išlikę nemažai drevinių pušų, kuriose anksčiau gyveno bitės. Drevinė bitininkystė – vienas seniausių šio krašto verslų.

2. Akmenų rūžos pažintinis takas Tytuvėnų regioniniame parke

(Kelmės r.)

1,3 km ilgio akmeninė istorija. Taip būtų galima pavadinti šį taką, dedikuotą rieduliams, rūžos (akmenų tako, vietomis pylimo) susidarymui, menininkų kurtoms kompozicijoms. Tarp aplink pūpsančių paslaptingų akmenų čia galima pasijusti kaip trolių miške.

3. Amalvos pelkės pažintinis takas Žuvinto biosferos rezervate

(Marijampolės r.)

Pažintinis takas-nykštukas. Šis takas kviečia pasidairyti po Suvalkijoje didžiausią Amalvos pelkę, o būdamas tik 121 m ilgio jis laikomas trumpiausiu šalyje. Palei medinių lentučių taką įrengti informaciniai stendai apie pelkių augalus bei gyvūnus, yra apžvalgos bokštelis.

5. Artosios pelkės mokomasis takas Viešvilės gamtiniame rezervate

(Tauragės r.)

Ar esate buvę vakarų taigoje? Būtent taip vadinamos pušynų ir eglynų, pelkinių lapuočių miškų ir aukštapelkės buveinės, kurias galima išvysti 1,8 km ilgio take. Jame yra Artosios pelkės apžvalgos aikštelė. Dėmesio: lankytis take galima tik su lydinčiu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotoju.

6. Aukštumalos pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke

(Šilutės r.)

Sunku įsivaizduoti, kad šiame savaną primenančiame ir akiai neįprastame šlapynės kraštovaizdyje, kur vabzdžių tyko saulašarės ir saulėje šildosi driežiukai, XIII a. gyveno pelkininkai, jau neegzistuojančių pelkės kaimų gyventojai. Aukštumala yra viena didžiausių pelkių Lietuvoje, žinoma visame pasaulyje. Pažintinio tako, leidžiančio pažinti aukštapelkę, ilgis į abi puses yra 2,4 km.

9. Briedžių takas

(Širvintų r.)

Malonus ir raguotas (!) netikėtumas laukia išsiruošusių pasivaikščioti parko taku palei Širvintų tvenkinį. Briedis – vėtrungė, briedis – suoliukas ir kiti mediniai girios karaliai take atsirado po medžio drožėjų plenero. Žalioji zona prie Širvintų paplūdimio pildosi vis naujais gyventojais, jų čia jau apie 30. Briedį išvysite ir Širvintų rajono savivaldybės herbe.

10. Buktos gamtinis pažintinis takas Žuvinto biosferos rezervate

(Marijampolė)

Buktos giria yra unikali vieta, prie kurios neprisiliečia žmogaus ranka, arba, pasak, Marijampolės turizmo informacijos centro, pats save tvarkantis miškas. Buktos pažintinis takas lankytojams siūlo 1,3 ir 1,7 km ilgio pasivaikščiojimą, kurio metu 7 įrengtose stotelėse galima susipažinti su skroblynais, pelkėtais lapuočių miškais ir jų gyventojais.

13. Dubingių piliavietės pažintinis takas Asvejos regioniniame parke

(Molėtų r.)

Būtent iš šios vietos prieš 500 metų skriejo ilgesio kupini Barboros Radvilaitės meilės laiškai Žygimantui Augustui. Barbora buvo apsistojusi čia stovėjusiuose Radvilų rūmuose po slaptų vedybų. 1,5 km ilgio takas prikelia karališkos meilės istoriją: veda pro specialiu gaubtu uždengtą Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją, buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietą, Radvilų palaidojimo kriptą. O mobili programėlė leidžia išvysti šiuos pastatus 3D formatu. Einant taku galima pamatyti ir gamtinę piliavietės dalį.

15. Dūkštos pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Vilniaus r.)

Būtent čia galite surasti vieną iš Lietuvos kalnų upelių. Srauniosios Dūkštos vanduo krenta net iš 20 m aukščio! Šis 5 km ilgio takas laikomas vienu sudėtingiausių Neries regioniniame parke, tačiau jis pilnas kvapą gniaužiančių istorijų. Pavyzdžiui, trys piliakalniai – Bradeliškių, Karmazinų ir Buivydų – papasakos apie valstybę įkūrusius sausumos vikingus, o apleistas Bradeliškių malūnas – apie vietos vaiduoklius. Neužmirškite pasigėrėti gamtos vertybėmis: giliu slėniu, almančia Dūkšta, augmenija.

18. Gamtos takas Bitėnuose Rambyno regioniniame parke

(Pagėgių sav.)

Gamta kiekvienam atvira 365 dienas per metus. Pasisotinti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžiu, plačiu Nemuno slėniu galima 1,5 km ilgio take, jungiančiame Rambyno kalną su Bitėnų gandrų kolonija. Skirtingais metais kolonijoje būna iki 23 lizdų, kai kuriose pušyse yra net po du lizdus. Įdomu tai, kad dažniausiai gandrai lizdus krauna lapuočiuose medžiuose, o štai bitėniškiai gandrai pasirinko gyventi pušyse.

19. Gandingos piliakalnio takas Gandingos kraštovaizdžio draustinyje

(Plungės r.)

Gandingos ir Varkalių piliakalniai saugo Plungės istorijos ištakas. Juos jungia pažintinis 2 km ilgio takas palei Babrungo, Minijos intako, upę. Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis.

22. Gaujos slėnio pažintinis takas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke

(Šalčininkų r.)

Sakoma, kad tai – vienintelis pažintinis takas Lietuvoje, į kurį reikia pasiimti pasą, mat jo ieškant tenka pravažiuoti pasienio ruožą su Baltarusija. 1,7 km ilgio take pristatomas Gaujos upės slėnis, įrengta nemažai informacinių stendų. Takas vingiuoja pievomis, dalis jo dengta medinėmis lentelėmis.

23. Gelgaudiškio pažintinis takas Panemunių regioniniame parke

(Šakių r.)

2,5 km ilgio takas prasideda prie Gelgaudiškio dvaro rūmų ir suka į senąjį dvaro parką. Čia galima apžiūrėti „Žvaigždę“ – aikštelę, iš kurios taisyklingai aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos (takai). Apžvalgos aikštelėje atsiveria vaizdas į Panemunės pilį. Take įrengtos atokvėpio vietos, yra skulptūrų, tiltelių.

14. Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas

(Kauno r.)

Jeigu apsilankysite šiame take gegužės-birželio mėnesiais, kai žydi švyliai, išvysite tikrą „pelkių medvilnės“ kilimą. Eidami beveik 2 km ilgio lentiniu taku, nutiestu per aukštapelkę, pamatysite ir vabzdžių tykančias saulašares, kitus retus augalus ir, žinoma, akiai neįprastą kraštovaizdį.

16. Duobakalnio pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke (Užlieto Nemuno slėnio ekspozicija)

(Kauno r.)

Pakeliauti senąja Nemuno vaga. Į tokį teminį pasivaikščiojimą galima leistis Užlieto Nemuno slėnio ekspozicijoje, prikeliančioje „lietuviškosios Atlantidos“ istoriją. 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, dugne atsidūrė daugiau kaip 700 sodybų.

17. Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Vilniaus r.)

Sengirė – vos už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus. Pirmykščiu mišku ir senovėje garbintais ąžuolais galima pasigrožėti atnaujintame 1,5 km ilgio take. Jo pagrindinė vertybė – didžiausias ir vienas seniausių Lietuvos ąžuolynų. Take rasite ir norus pildantį akmenį su paslaptingomis runomis.

20. Gardų ozo pažintinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke

(Plungės r.)

Žavi širdelės formos sala tvenkinyje. Toks vaizdas dažną atvilioja į Gardų ozo taką. Ozas – tai ilgas siauras kalvagūbris, sudarytas daugiausia iš smėlio ir žvyro. Atnaujintas 1 km ilgio takas leidžia susipažinti su šiuo ledynmečius menančiu gamtos reiškiniu, apžvelgti kraštovaizdį nuo apžvalgos aikštelės.

21. Gastilonių pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke

(Kaišiadorių r.)

Storiausia Lietuvoje Rumšiškių miško pušis, kuriai yra apie 400 metų, žymi tako pradžią. 3 km ilgio takas stačiais šlaitais veda ant Gastilonių atodangos, atveriančios Kauno marių panoramą nuo 30 metrų aukščio.

24. Germanto ežero pažintinis takas Germanto kraštovaizdžio draustinyje

(Telšių r.)

Kaip gi Žemaitijoje be legendų! Eidami taku palei Germanto ežerą sužinosite net kelias, kurių pagrindiniai herojai – velniūkščiai. Vieną raguotąjį net sutiksite, rymantį prie šaltinio. Take laukia ir šeimyninės sūpuoklės, akmenų energetinis labirintas, meditacijos nameliai. Gera idėja – į žygį pasiimti maudymosi kostiumėlį ir išbandyti smėlėtą ežero paplūdimį.

25. Girinio mokomasis takas Krekenavos regioniniame parke

(Panevėžio r.)

Miške reikia elgtis kultūringai: nežaloti augalų, nešiukšlinti, neleisti garsios muzikos, nepaleisti palaidų šunų. Daugiau apie miško etiketą – 0,5 km ilgio Varnakalnio miško take. Jame galima aplankyti ir Puntuko brolį – akmenį Rapolą, užsukti į Girinio namelį-pavėsinę, iš bokštelio-regyklos apžiūrėti Linkavos upelio slėnį.

26. Grabijolų pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Elektrėnų sav.)

Mediniai namukai baltomis langinėmis ir darželio gėlėmis aplipusiomis sienomis. Per šį idilišką 200 metų istoriją skaičiuojantį etnografinį kaimelį bėgantis gana ekstremalus 4 km ilgio takas veda iki Alkų ąžuolo, storiausio ąžuolo Neries regioniniame parke, Paalkių piliakalnio.

27. Imbarės pėsčiųjų-dviratininkų takas Salantų regioniniame parke

(Kretingos r.)

„Lietuviškų piramidžių“ – piliakalnių – mūsų šalyje priskaičiuojama apie 900. Imbarės piliakalnis laikomas vienu ankstyviausių ir gražiausių piliakalnių Vakarų Lietuvoje. Nuo jo iki Kalnalio apžvalgos bokšto vingiuoja 2 km ilgio takas.

28. Jomantų pažintinis takas Varnių regioniniame parke

(Telšių r.)

Kas bendro tarp šio tako ir legendinio „Titaniko“? Eidami 4 km ilgio taku mišku pamatysite akmenį, bylojantį, kad Jomantų kaime 1871 m. gimė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas. Būtent jo vadovaujamas laivas priėmė „Titaniko“ SOS signalą lemtingą naktį. Taip pat take – „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“, „Kliūčių ruožas“, „Sūpuoklių aikštelė“, „Juodųjų paslapčių takas“, „Inkilų alėja“, „Zuikių mokyklėlė“.

30. Jurakalnio geologinis pažintinis takas Ventos regioniniame parke

(Akmenės r.)

Sveiki atvykę į juros periodą – laikotarpį prieš 150-200 mln. metų, kai dabartiniame Ventos slėnyje gyveno dinozaurai. Eidami pažintiniu taku, vedančiu pro Jurakalnio atodangą, Papilės piliakalnius, penkiolikakamienę liepą bei Simono Daukanto memorialinį muziejų ir jo kapą link apžvalgos bokšto galbūt net rasite praeities įrodymų – fosilijų.

31. Jurkiškio pažintinis takas Asvejos regioniniame parke

(Molėtų r.)

Stačiašlaitis kalnų upelio slėnis ir pats upelis, „Puntuko vaikas“ jo vagoje, mediniai liepteliai per išvirtusius medžius, žaismingi stendai, pavyzdžiui, upelio garsų gaudyklė. Visa tai laukia 1,5 km ilgio Jurkiškio pažintiniame take. Statūs mediniai laiptukai kai kuriose jo atkarpose yra iššūkis, bet jį įveikus atsiveria nuostabus kanjoninis slėnis.

34. Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas Sirvėtos regioniniame parke

(Švenčionių r.)

Šis 800 m ilgio takas su informaciniais stendais veda link įspūdingo dydžio ir grožio Kačėniškės piliakalnio. Nusileidus mediniais laiptais galima pasivaikščioti palei piliakalnio papėdėje esantį Mergežerį.

36. Kalupio upelio mokomasis takas Ventos regioniniame parke

(Mažeikių r.)

Juokiasi puodas, kad katilas juodas – tokios puodynės kaip prie Kalupio upelio dar nebūsi matęs! Pasirodo, Viekšniai garsėja ne tik senosios vaistinės muziejumi ar J. Balvočiūtės vaistažolių ūkiu, bet ir puodininkyste! Naujasis takas yra vietoje, kur kažkada buvo kasamas molis, o netoliese puodžių dirbtuvėse buvo žiedžiami puodai. Šis takas pasakoja ne tik apie gamtą, bet ir apie molio dirbinių kelią.

29. Juodlės ežero pažintinis takas Kurtuvėnų regioniniame parke

(Kelmės r.)

Juodlės ežeras turtingas ir žuvų, ir paukščių. 4,5 km ilgio takas aplink ežerą veda iki Juodlės kalno, paskutinės pažintinio tako stotelės. Nuo jo atsiveria miškingos kalvos, nendrėmis apaugęs ežeras, pakrantės nameliai.

32. Jūkainių pažintinis takas Jūkainių geomorfologiniame draustinyje

(Raseinių r.)

Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, tuos laikus primena taką puošiančios medinės skulptūros, vaizduojančios mitologines bei pasakų būtybes. Čia įrengtos atokvėpio aikštelės, informaciniai stendai, apžvalgos bokštelis, poilsiavietė prie tvenkinio su smėlio paplūdimiu, erdviomis pavėsinėmis ir žaidimų aikštele.

33. Kačerginės kraštovaizdžio pažinimo takas

(Kauno r.)

Pažintinis takas su žiedo formos regykla įrengtas šalia dviračių tako Kačerginė–Zapyškis. Nuo jo atsiveria Nemuno ir kitame krante esančio slėnio panorama. Įrengtose stotelėse galima susipažinti su vietovei būdingais augalais, sužinoti Nemuno ir Neries meilės istoriją, stebėti, kas vyksta vabzdžių viešbutyje.

35. Kamanų gamtinio rezervato mokomasis takas

(Akmenės r.)

Sunkiai įžengiamos klampynės, ežerokšniai, pelkiniai pušynai, spanguolynai. Akies krašteliu pasigrožėti šia pelkių karalyste – didžiausiu šiaurės Lietuvoje pelkiniu kompleksu – galima keliaujant 4 km ilgio mokomuoju taku. Dėmesio: šioje saugomoje teritorijoje draudžiama lankytis be direkcijos darbuotojo.

37. Karmazinų pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Vilniaus r.)

Ar girdėjote, kad Vilnių skalaujanti Neris vadinama lietuviška šventąja Gangos upe? Galimai prieš atsirandant deginimo papročiui mirusiuosius paleisdavo upe žemyn. Nusekus Neriai galima pamatyti jos vagoje gulinčius akmenis – buvo tikėta, kad tai yra užkeikti žmonės, kurių vėlės neperėjo iš gyvųjų pasaulio į mirusiųjų. Be mitologinių akcentų ir didžiausio Vilniaus pilkapyno šiame 7 km ilgio take galima pamatyti ir plačiausią Neries vietą (upės plotis siekia net 150 m) bei panoramą nuo ant Velniakampio skardžio įrengtos apžvalgos aikštelės.

38. Kazlų Rūdos pažintinis miško takas

(Kazlų Rūdos sav.)

Norintys gamtoje pamatyti žvėrių, šiame take tikrai „sutiks“ medinius miško gyventojus. Takas įdomus tuo, kad pristato Kazlų Rūdos pavadinimo kilmę bei geležies gavybos istoriją. Viena iš atrakcijų – žygeivių laukiantys vokiški kalneliai.

39. Kirkilų ežerėlių pažintinis takas Biržų regioniniame parke

(Biržų r.)

Pontoniniais tilteliais – per smegduobėse telkšančius ežerėlius. Tai patirti galima visai greta išskirtinės formos Kirkilų apžvalgos bokšto. Jeigu pasiseks, pamatysite ir retą reiškinį – kai vasarą savitos bakterijos karstinius ežerėlius nudažo raudona spalva.

40. Kukuižės ežero pažintinis takas

(Visaginas)

Visaginas – jauniausias Lietuvos miestas, atominio turizmo entuziastų stotelė. Tačiau metas atrasti ir išskirtinę jo gamtą. Aplink ežerą vedantis takas atveria savitus pelkėtus pušynus, čia sirpstančias spanguoles, vaivorus, svaigų kvapą skleidžiančius gailius. Jei pasiseks, pamatysite ir gervių šokį.

41. Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas Kurtuvėnų regioniniame parke

(Šiaulių r.)

Kurtuvėnų dvaras yra vienas seniausių Žemaitijoje, garsėjęs savo dydžiu ir turtingumu. 1 km ilgio takas apsuka dvarvietę, įspūdingą barokinį svirną – vieną seniausių medinių svirnų Lietuvoje, toliau veda pro tvenkinius, Kurtuvėnų bažnyčią link Kurtuvėnų piliakalnio.

42. Lekėčių miško takas

(Šakių r.)

Mėgstantys mėlynes Lekėčius tikrai žino – čia kasmet vyksta Mėlynių festivalis. Mėlynojus patikrinti galima einant 4 km ilgio taku per mišką. Įdomu, kad dalis tako eina „siauruku“, t. y. buvusios siaurojo geležinkelio vėžės vieta. Priėjus Didįjį šaltinį galima atsigaivinti vandeniu – ištroškusiems įrengtas patogus priėjimas.

43. Lylavos pažintinis takas Pagramančio regioniniame parke

(Šilalės r.)

Eidami beveik 2 km ilgio taku palei Lylavos upelį, ne kartą prisiminsite Jonines. Čia kerojantys papartynai tikrai sukels spėlionių, ar tik ne šioje vietoje magišką vidurvasario naktį pražysta paparčio žiedas. Miškas, per kurį veda takas, išties kupinas paslaptingos atmosferos ir medžių tarsi iš pasakos.

44. Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke

(Anykščių r.)

„Širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“ – stebėjosi A. Baranauskas žymiojoje poemoje, kurią įkvėpė Anykščių šilelis. Pasigrožėti šiuo garsiausiu Lietuvos mišku galima einat tarp medžių viršūnių – pirmuoju tokiu taku Baltijos šalyse, esančiu 20 m aukštyje. 300 m ilgio tako pabaigoje yra apžvalgos bokštas.

45. Meironių pažintinis takas Aukštaitijos nacionaliniame parke

(Ignalinos r.)

Šis takas prie Lūšių ežero yra vienas populiariausių Aukštaitijos nacionalinio parko pažintinių takų. Susipažinti su kraštovaizdžiu ir gamtos vertybėmis galima keliaujant vienu iš trijų tako maršrutų: geltonuoju – kalvų (3,7 km), žaliuoju – pelkių (5 km) ir mėlynuoju – Taramos ežero (5,5 km).

46. Miško parko takas prie Palaukinio ežero

(Ignalina)

Į gamtos lobių paiešką kviečia miško parkas prie Palaukinio ežero. Šalia parko takų pastatyti informaciniai stendai pasakoja apie čia augančius retus augalus, gyvenančius paukščius. Dauguma takų nutiesti naudojant sukietintą dangą, bet yra ir takas, išpiltas medžio žieve. Ežero pakrantės zonoje įrengtos poilsio aikštelės su terasomis.

48. Mūšos tyrelio pažintinis takas Žagarės regioniniame parke

(Joniškio r.)

Nuo Tėvo Stanislovo koplytėlės, baltiškais piešiniais išraižyto Tyrelio akmens iki buvusios partizanų stovyklavietės. Šios įdomios stotelės laukia Mūšos tyrelio pelkėje įrengtame ilgiausiame (6,7 km) lentų take, įtrauktame į Lietuvos rekordų knygą.

50. Nemirsetos botaninis pažintinis takas Pajūrio regioniniame parke

(Palangos sav.)

Pūtelis, jūrasmiltė, medutė. Tai – ne animacinių personažų, o pajūrio smėlynams ir miškams būdingų augalų pavadinimai. Juos pažinti galima ekskursijoje po besiformuojančias, jau susiformavusias baltąsias ar pilkąsias pajūrio kopas einant 1,5 km ilgio pažintiniu taku. Daugiausia žydinčių augalų čia – gegužės-liepos mėnesiais.

47. Mitologinis pažintinis takas Sirvėtos regioniniame parke

(Švenčionių r.)

Pasirodo, tarp senųjų baltų dievų buvo ir Zuikių dievas, ir riešutų deivė Lazdona, ir keliautojų globėjas Kelukis, ir šulinyje gyvenantis Maumas. Visi jie įamžinti unikaliuose profesionalių skulptorių kūriniuose, kuriuos galima pamatyti 1,3 km ilgio take, vedančiame per Šventos mišką link tvenkinio. Šalia jo galima rasti ir lauko muzikos instrumentų.

49. Naglių gamtinio rezervato mokomasis takas Kuršių nerijos nacionaliniame parke

(Neringa)

Ilga kelionė per kopas. Unikalus UNESCO saugomas kraštovaizdis atsiveria einant kiek daugiau nei 1 km ilgio mokomuoju taku. Apie pusė jo eina sutvirtinta danga (žvyras, lentos), likęs ruožas – smėliu. Čia galima pamatyti pilkąsias, dar vadinamas mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas. Lankymasis take yra reguliuojamas ir galimas tik nurodytomis darbo valandomis.

51. Nemuno kilpų takas Vytauto Jurgio Meškos parke Nemuno kilpų regioniniame parke

(Birštonas)

Ieškantys jūrinio klimato Birštono kurorte suka link mineralinio vandens garinimo bokšto „Druskupis“. Jis yra žymaus Lietuvos kurortologo dr. Vytauto Jurgio Meškos garbei pavadintame parke. Tarp po parką vingiuojančių takelių yra ir iš lauko akmenų sudėliotas Nemuno takas, atkartojantis visas upės kilpas.

52. Nevėžio slėnio pažintinis takas Krekenavos regioniniame parke

(Panevėžio r.)

Per Krekenavos regioninį parką vingiuojantis Nevėžis su 100 skirtingų senvagių kuria ypatingą kraštovaizdį. Palei vieną iš jų, pasagos formos senvagę, vingiuoja 1,6 km ilgio Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Šalia įrengta apžvalgos platforma.

53. Pageluvio ežeryno didysis ir mažasis takas Kurtuvėnų regioniniame parke

(Šiaulių r.)

6,6 km take po išraiškingą Pageluvio ežeryną galima susipažinti su miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdžiu. Takas prasideda Geluvos ežero pliaže, eina per Pageluvio kraštovaizdžio draustinį, Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, palei Barsukyno ir Dubuko ežerus. Čia didysis takas išsiskiria su dvigubai trumpesniu mažuoju taku ir suka pro žaliavandenį Širvos ežerą, seniausią parke Zuikiškės ąžuolą, Kurtuvos ežerą ir upelį, didžiausią regioninio parko Bijotės ežerą.

54. Pakalniškių pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke

(Kauno r.)

Lauktuvės iš tako – tufai, tai yra ypatingos šaltiniuose susidarančios nuosėdinės uolienos, savo tekstūra primenančios persiko kauliukus. Jų galima rasti 3 km ilgio take tarp Pakalniškių piliakalnio ir Girionių palei Kauno marių pakrantę.

55. Parnidžio pažintinis takas Kuršių nerijos nacionaliniame parke

(Neringa)

Patirti Baltijos Sacharą, tikrą smėlio, saulės ir vėjo karalystę, galima 1,1 km ilgio Parnidžio kopos pažintiniame take. Nauji laiptukai kopos šlaitu veda į kopos viršų, o nuo medinio tako iš keturių regyklų atsiveria puikios panoramos. Čia įrengti įvairių formų suoliukai, stendai, skirti pažinti šią pustomo smėlio karalystę.

56. Pažaislio pėsčiųjų-dviratininkų takas Kauno marių regioniniame parke

(Kaunas)

Takas Petrašiūnų pusiasalyje Kauno marių pakrantėje ėjikus veda per mišką, apsuka aplink Pažaislio vienuolyno ansamblį, nuveda marių šlaitais per mišką iki pat Kauno jachtklubo. „Kaunas IN“ pasufleruoja, jog šis takas – ideali vieta stebėti saulėtekius.

57. Pažintinis takas „Litorina“ Pajūrio regioniniame parke

(Klaipėdos r.)

Galbūt žymiojo Olandų kepurės skardžio kaimynystė lemia, kad šis takas kasmet sulaukia bene daugiausia lankytojų. Jis veda link Kukuliškių piliakalnio pro vietas, kur prieš kelis tūkstantmečius bangavo Litorinos jūra. Vaizdingą pasivaikščiojimo taką, sakoma, kadaise mėgo ir Prūsijos karalienė Luizė.

58. Pažintinis takas „Maironio kelias padubysiu“ Dubysos regioniniame parke

(Raseinių r.)

Tarsi šaltibarščiai, išpilti ant pievos. Toks kvapą gniaužiantis vaizdas – smaliukų žydėjimas – pasitinka Dubysos pievose gegužės-birželio mėnesiais. Visi, norintys pasigrožėti šių ryškiai rožinių laukinių gėlių žydėjimu, turėtų išsiruošti į žygį „Maironio keliu padubysiu“. Pažintinis takas, paskanintas Maironio eilėmis, driekiasi 13 km per Dubysos upės slėnį. Čia apsilankyti verta ir kitais metų laikais.

59. Pažintinis takas Šilinės botaniniame draustinyje Panemunių regioniniame parke

(Jurbarko r.)

Taiga ir stepinės pievos 1,6 km ilgio take? Taip intriguojami lankytojai viename iš atnaujintų tako stendų. Keliauti šiuo taku labiausiai rekomenduojama pavasarį žydint plukėms ir žibuoklėms.

60. Pažintinis Žeimenos takas Žeimenos ichtiologiniame draustinyje

(Švenčionių r.)

Ne be reikalo Švenčionys vadinami vaistažolių sostine. Einant 3 km ilgio taku galima susipažinti su gausybe čia augančių augalų, turinčių vaistinių savybių. Keliaujant taku taip pat galima pastebėti šikšnosparnių inkilus, vabalų namelius, o jei pasiseks, išvysti ūdras ar švariuose Žeimenos vandenyse besiveisiančias nėges, lašišas.

61. Pėsčiųjų-dviračių takas palei Lūšių ežerą Palūšėje

(Ignalinos r.)

Pasakojama, kad vyrams pavojinga maudytis ežere po vidurnakčio – laumės juos gali užkutenti. Tokią legendą primena viena iš 16 medinių skulptūrų Lūšių ežero pakrantėje. Šis takas leidžia stebėti Lūšių ežero nuotaikas, pažinti unikalų Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį ir vertybes.

62. Pėsčiųjų pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais Metelių regioniniame parke

(Lazdijų r.)

Pažinti Metelių regioninį parką, kuriame tyvuliuoja Didieji Pietų Lietuvos ežerai: Dusia, Metelys ir Obelija, vis dar gyvena baliniai vėžliai, o pavasarį ir rudenį apsistoja dideli migruojančių vandens paukščių pulkai, galima einant 3,5 km ilgio Bijotų-Širvinto miškų pažintiniu taku. Jis prasideda prie Metelių regioninio parko lankytojų centro.

63. Pėsčiųjų pažintinis takas „Prelomciškių kalvomis“ Metelių regioniniame parke

(Lazdijų r.)

Pasigrožėti Dzūkų jūros – didžiausio regiono ežero Dusios – pakrantėmis galima einant 3,2 km ilgio taku. Jis veda per Lietuvoje retas stepines pievas, gegužę pasidabinančias baltais lieknųjų plukių žiedais, Prelomciškės piliakalnį – vieną didžiausių ir gražiausių apylinkėse, pasigėrėti kalvotu kraštovaizdžiu.

64. Pėsčiųjų takas Skinderiškio dendrologiniame parke

(Kėdainių r.)

Tūkstančio magnolijų parkas. Taip kartais vadinamas šis parkas su viena gausiausių dendrologinių kolekcijų Lietuvoje. Čia auga daugiau kaip tūkstantis įvairių rūšių medžių ir krūmų, įskaitant pavasarį pasakiškai pražystančias magnolijas. Takas veda pro Šiaurės Amerikos, Tolimosios Azijos ir kitų geografinių regionų zonas, sukurtas siekiant jose sudaryti laukinės gamtos įspūdį.

65. Plokščių pažintinis takas Panemunių regioniniame parke

(Šakių r.)

Upelis-gatvė. Toks negirdėtas dalykas laukia einant 3,3 km ilgio taku. Šalia Plokščių-Vaiguviškių piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Medžio skulptūromis papuoštas takas taip pat veda prie Šventduobės su iš lauko riedulių išmūrytu altorėliu ir trykštančiu stebuklingu šaltiniu.

66. Plynosios pelkės pažintinis takas Pagramančio regioniniame parke

(Tauragės r.)

Pagramančio regioninis parkas garsėja ne tik kabančiais tiltais bei rėvomis (akmenuotais upės slenksčiais), bet ir Plynosios aukštapelke, kurioje prieglobstį yra radę reti augalai. 0,8 km ilgio takas, vedantis link apžvalgos bokštelio, moko įsiklausyti į gamtą ir stebėti pelkėje knibždančią gyvybę.

67. Punios šilo pažintinis takas Nemuno kilpų regioniniame parke

(Alytaus r.)

Naujas pažintinis takas veda per pačias gražiausias ir įspūdingiausias vietas: Panemuninkų piliakalnį ir skardį, šimtamečių ąžuolų alėją, Dainavos apygardos partizanų vadavietės bunkerį. Einant juo galima pasigrožėti kitoje Nemuno pusėje esančiu Punios piliakalniu. Žiedinis takas driekiasi beveik 8 km.

68. Pūčkorių pažintinis takas Pavilnių regioniniame parke

(Vilnius)

Vilniuje – ne tik Senamiestis bei urbanistinės džiunglės, bet ir žaliosios oazės. Pavyzdžiui, Pūčkorių takas leis pasigrožėti aukščiausia Lietuvoje Pūčkorių atodanga (65 m) dviem rakursais – nuo jos viršuje esančios apžvalgos aikštelės ir nusileidus į Vilnios slėnį. Takas (jo ilgis, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, yra 2,8 km, 3,7 km arba 5,3 km) driekiasi pro patrankų liejyklos liekanas, atkartoja didįjį Vilnios vingį ir veda prie Belmonto malūno.

69. Raudonės pažintinis takas Panemunių regioniniame parke

(Jurbarko r.)

Raudonės pilis yra viena iš Rojaus kelio palei Nemuną stotelių. Jos istorija siekia XVI a. Per pilies parką veda pažintinis takas, ne tik pristatantis saugomus medžius (Gediminaičių ąžuolą, Raudonės liepą), alėjas, kalnus, bet ir Raudonę su Portugalija sujungusią meilės istoriją.

70. Ribiškių pažintinis takas Pavilnių regioniniame parke

(Vilnius)

6 km Vilniaus erozinio kalvyno kalvomis. Toks iššūkis laukia pasirinkus taką, vingiuojantį unikalaus Lietuvoje kalvyno šlaitais, po miškus ir pievas, palei Kaukysos upelį, kurio pavadinimas siejamas su mitologine būtybe kauku. Žiemą taką galite įveikti slidėmis. Visais metų laikais papildoma atrakcija – virš galvos kylantys arba besileidžiantys lėktuvai, juk Vilniaus oro uostas visai greta.

71. Rozalimo miško takas

(Pakruojo r.)

Tarsi Raganų kalno atspindys. Tokį įspūdį sukelia medinių skulptūrų gausus takas per jaukų miško parką. 4,5 km ilgio tako startas – pro medinius varpelius laikančias būtybes. Vėliau laukia ir medinės sūpuoklės, ir suoliukai su vaizdu į Paežerio ežeru vadinamą Laičių vandens tvenkinį.

72. Saidės pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Vilniaus r.)

Radybos – piliakalnis! Tokį atradimo džiaugsmą buvo patyręs žinomas gamtininkas prof. R. Kazlauskas, pasivaikščiojimo metu aptikęs Stirnių piliakalnį. Jį apžiūrėti galima einant 1 km ilgio taku palei Saidės upelį. Upelio vagoje sutūpę samanoti akmenys ir paslaptinga atmosfera leidžia pasijusti it troliais garsėjančioje Skandinavijoje. Kita tako pažiba – Saidės ir Neries „bučinys“, tai yra, upių santaka.

73. Salako pažintinis takas Gražutės regioniniame parke

(Zarasų r.)

Mintimis nusikelti į Škotiją galima greta Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios, aukščiausios akmeninės bažnyčios Lietuvoje. Pasakojama, kad ją statant buvo prašoma atvykstančiųjų atvežti nors vieną akmenį. Ši bažnyčia – vienas iš tako, 5 km vingiuojančio ne tik Luodžio ežero pakrante, bet ir Salako miesteliu, objektų.

74. Saulės takas

(Druskininkai)

Sveikatintis Druskininkų kurorte galima ne tik sanatorijose ir gydyklose, bet ir įdarbinus žingsniamatį gryname ore. Tam puikiai tinka šiaurietiško ėjimo takai, labiau žinomi kaip Saulės takas, vingiuojantys palei Ratnyčios upę. Rinktis galima vieną iš dviejų maršrutų – norint įveikti ilgesnį, teks sukarti 9 km natūraliais miško takais, o trumpesnio ilgis – 6 km.

76. Statkūniškių takas

(Kaišiadorių r.)

Žasliai vadinami „Mažaisiais Trakais“, nes miestelį supa trys ežerai. Palei vieną jų – Statkūniškių ežerą – yra įrengtas takas, kviečiantis pasivaikščioti pušimis apaugusiu krantu, pasisupti sūpuoklėse. Tako ilgis apie 1,5 km.

75. Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas Aukštadvario regioniniame parke

(Trakų r.)

Išbandykite šiame take miško maudynes – lėtai tyrinėkite mišką pagal japoniškos terapijos shinrin-yoku metodiką. Palikite namie telefoną ir įsijauskite į aplinką visais penkiais pojūčiais eidami 3 km Skrebio miško keliukais pro senus ąžuolus, jotvingių laikus menantį Mošos piliakalnį, šaltiniuotą Mošios upelį.

77. „Stebuklingų ančių“ maršrutas Veisiejų regioniniame parke

(Lazdijų r.)

Anties formos maršrutas. Tokiu netikėtu būdu ieškant pasislėpusių antelių siūloma susipažinti su Veisiejais, vadinamais „Mažąja Venecija“, bei Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžiu. Trasos ilgis yra 3,7 km, ji prasideda nuo dešiniojo Veisiejų dvaro rūmų fligelio – seniausio pastato Veisiejų apylinkėse, veda link Ančios ežero, įkvėpusio šią teminę kelionę.

78. Storių pažintinis takas Anykščių regioniniame parke

(Anykščių r.)

Kaip išmatuoti Žemę? Surasti atsakymą į šį klausimą gali padėti 1,2 km ilgio Storių pažintinis takas, nes jis veda prie Struvės geodezinio lanko punkto. Šis punktas yra vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto Struvės geodezinio lanko – ilgiausio ir tiksliausiai pasaulyje išmatuoto – punktų.

80. Sveikatos takai Pajūrio regioniniame parke

(Klaipėdos r.)

Vienos porcijos ledų „kaina“ – 1,5 km, dviejų cepelinų – 10 km, o pusės šokoladinio torto – 12 km. Tokius atstumus pėsčiomis reikia įveikti norint „sudeginti“ saldžių nuodėmių kalorijas. Tokia informacija laukia keturiomis spalvomis sužymėtuose Sveikatos takuose, vedančiuose link Kalotės ežero, Kukuliškių piliakalnio, Olando kepurės skardžio, pakrantės artilerijos baterijos „Memel-Nord“. Takai rodyklėmis sužymėti nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės.

83. Šereiklaukio pažintinis takas Rambyno regioniniame parke

(Pagėgių sav.)

Stebėti Rambyno regioninio parko gamtą galima žygiuojant Šereiklaukio girioje įrengtu pažintiniu taku. Pasak Pagėgių turizmo informacijos centro, čia nerasi moderniai įrengto tako, dirbtinių dangų, tai – natūralus miško takas su gamtinėmis kliūtimis. Visą trasą sudaro trys skirtingo ilgio takai – žaliasis, raudonasis, ir mėlynasis. Pastarajame netoli įspūdingos ledynmetį menančios griovos įrengta atokvėpio vieta.

79. Sveikatos takai Klaipėdos pajūrio miške

(Klaipėda)

Vadovaujantis filosofija, kad žingsniai miške – investicija į sveikatą, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras siūlo išbandyti žiedinius takus uostamiestyje, nuo vasaros estrados iki Girulių miško pakraščio. Takai veda keturiais skirtingais maršrutais: pajūrio kalvos taku, smėlynų pievų taku, miško kopų taku ir senojo miško taku, arba miesto plantacija. Bendras takų ilgis yra 17 km.

81. Ščiūro rago pažintinis takas Labanoro regioniniame parke

(Molėtų r.)

Pačioje Labanoro girios širdy – mažoji Lietuvos Kuršių nerija. Taip vadinamas pusiasalis tarp Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų. Įveikę 8 km ilgio taką žygeiviai yra apdovanojami panoraminiais vaizdais į du ežerus vienu metu, jų „bučiniu“ pusiasalio gale ir kitu unikaliu reiškiniu – pusiasaliu pusiasalyje, vadinamu Cibaragiu.

82. Šeirės pažintinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke

(Plungės r.)

Atnaujintas 1,4 km ilgio takas vingiuoja palei Platelių ežerą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, velniuko saugomą Piktežerį. Keturiose vaikų žaidimo aikštelėse įrengtos naujos supynės, basakojų takas, žaidimo įrenginiai, padedantys pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą.

84. Šiaulės žemės pažintinis takas Tytuvėnų regioniniame parke

(Radviliškio r.)

Šiaulės, arba Saulės, žemė yra istorinė ir legendomis apipinta vieta, siejama su Saulės mūšiu. 1,4 km ilgio takas veda nuo apžvalgos bokšto iki Šiaulės kalnu vadinamo Kudinų piliakalnio. Prie piliakalnio įrengta atokvėpio zona.

85. Šilelio pažintinis takas Vištyčio regioniniame parke

(Vilkaviškio r.)

Vištyčio ežero, priklausančio dviem valstybėm – Lietuvai ir Rusijai, – pakrante veda takas, turintis dvi trasas: ilgąją (3,4 km) ir trumpąją (2,4 km). Juo eidami pamatysite skardžius, „Raganos šluotas“, drevėtus medžius, aukščiausią Vištyčio eglę, Šventąjį šaltinėlį bei regyklą „Vaizdas į Romintos girią“.

86. Šilėnų (Naujosios Rėvos) pažintinis takas Neries regioniniame parke

(Vilniaus r.)

Apsilankymas šiame take turėtų būti įtrauktas į Šv. Kazimiero dienos šventinę programą, kaip ir Kaziuko mugė. Mat 6 km ilgio takas veda pro etnografinį kaimą, kuriame prieš 200 metų pradėtos rišti verbos! Taip pat take – išlikęs akmenimis grįstas kelias į dvarą, Naujosios Rėvos piliakalnis, sūpuoklės poilsio aikštelėje, lietuviškų orchidėjų pelkė, galimybė pasimatuoti sparnus ir kitos atrakcijos. Be to, nepamiršk žiūrėti po kojomis – vienas iš kelio inkliuzų byloja: „Gyvenime svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame“.

89. Škėvonių gūbrio pažintinis takas Nemuno kilpų regioniniame parke

(Birštonas)

Snaudžiančio drakono nugara arba pusiasalis sausumoje. Taip vadinamas Škėvonių gūbrys, kuriuo veda atnaujintas pažintinis takas. Nuo apžvalgos aikštelės galima apžiūrėti Škėvonių atodangą, Nemuno slėnio panoramą su upės kilpomis.

91. Šventosios pažintinis Anykščių regioniniame parke

(Anykščių r.)

Anykščių šileliu galima pasigrožėti ne tik nuo medžių lajų, bet ir einant beveik 5 km ilgio pažintiniu taku palei Šventosios upę. 17 stendų ne tik supažindina su gamtos vertybėmis, pavyzdžiui, Šlavės atodanga, bet ir tarsi palydi iki pat Puntuko akmens, žyminčio tako pabaigą.

87. Šilpelkės (Dauginčių) pažintinis miško takas Salantų regioniniame parke

(Kretingos r.)

Šveicarišką peizažą galima atrasti ir Žemaitijoje. Mingės upės vingiuose yra susiformavusios įspūdingos atodangos. Vieną gražiausių – Dauginčių atodangą – galima apžiūrėti einant 1,5 km ilgio Šilpelkės miško pažintiniu taku.

88. Šimonių girios pažintinis takas „Į girią“ Šimonių biosferos poligone

(Kupiškio r.)

Šimonių giria – didžiausias Kupiškio rajono miškas. Šį taką Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras ypač rekomenduoja šeimoms su mažais vaikais, nes takas yra neilgas, tik apie 1,4 km ilgio, ir pilnas mažiesiems skirtų lavinamųjų žaidimų, žaismingų medinių grybukų.

90. Šventosios aukštupio pažintinis takas Gražutės regioniniame parke

(Zarasų r.)

Lietuviškomis atlantidomis turbūt galima pavadinti visas marias, suformuotas užtvenkus upes ir užliejus kaimus, kapines ar net piliakalnius. Antalieptės mariose – ne tik kaimų, bet ir ežerų „kapinės“. Kadaise užtvenkta Šventosios upė „prarijo“ net 26 ežerus. Juos mena šiame 10 km ilgio take esanti akmenų, su dingusių ežerų pavadinimais, ekspozicija. Ištikimiausių žygeivių trasos pabaigoje laukia unikali atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą.

92. Talkšos ežero pažintinis takas

(Šiauliai)

Vilnius turi geležinį vilką, o Šiauliai – geležinę lapę. Rekordinio dydžio kūmutės skulptūra Talkšos ežero pakrantėje žymi ir pažintinio tako pradžią. 5 km ilgio takas dovanoja Šiaulių miesto, Talkšos ežero panoramas, taip pat informuoja apie paukščių buveines, vietos florą ir fauną.

94. Urbo kalno edukacinis takas Kuršių nerijos nacionaliniame parke

(Neringa)

Urbo kalnas – nuostabi vieta pasidaryti asmenukę. Ant šios pušimis apaugusios kopos viršūnės stūkso dryžuotas švyturys. Link jo veda 1 km ilgio takas su šešiomis edukacinėmis aikštelėmis. Jose galėsi išbandyti medines laipynes, kalades ir suoliukus.

95. Užušilių pažintinis takas Biržų regioniniame parke

(Biržų r.)

Takas-egzaminas. Eidami šiuo taku patikrinkite savo žinias ir pabandykite atsakyti į klausimus, kaip šukuojasi bebrai, kiek taškelių turi boružės, kokiame medyje gyvena likimo deivė Laima ir kitus. Tako ilgis – 600 m, o viena jo atkarpa pavadinta „Romantikų taku“.

97. Varnikų pažintinis takas Trakų istoriniame nacionaliniame parke

(Trakų r.)

Šis takas – tikra pažintinių takų žvaigždė, itin populiarus tarp lankytojų visais metų laikais. 4 km ilgio takas nepalieka abejingų Ilgelio pelkei su keturiais ežerėliais, 200 metų ąžuolynui, ledyno suformuotai 15 m gylio daubai. Pastaba: takas rekonstruojamas iki 2024 m. birželio mėn.

99. Zackagirio pažintinis takas Dzūkijos nacionaliniame parke

(Varėnos r.)

Vaizdingomis apylinkėmis vingiuojantis beveik 14 km ilgio takas prasideda prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro Marcinkonyse. Karą menantis Šaudzyklos kalnas, archajiškos bitininkystės reliktai – dravės, pelkutė, vietinių vadinama Meškos Šikna, įspūdingos Grūdos upės kilpos, paslaptingas Aklaežeris, vėjo pustomas Klonių kalnas (Gaidžių kopa), palei Dziackagirio upelio pakrantes išsirikiavusios bebrų trobelės sudomins kiekvieną žygeivį.

93. Tulkiagirės pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke

(Šilutės r.)

Tai – kone vienintelis pažintinis takas Lietuvoje su grafičiu. Krokų Lankos ežero pašonėje esančio 1,2 km ilgio Tulkiaragės pažintinio tako pradžia – nebeveikianti pumpavimo stotis su išpiešta, juokaujama, didžiausia pasaulyje nendrine meldinuke, globaliai nykstančiu paukščiuku, kuris dar peri Nemuno deltoje. Takas pasakoja unikalią Tulkiaragės istoriją, kurią kūrė vanduo ir žmogus.

96. Užvenčio sveikatingumo takas

(Kelmės r.)

Palei Ventos upę įrengtas takas papuoštas meniškais akcentais: medinėmis skulptūromis, plenero „Užventis‘Art“ dalyvių kūriniais. Taku galima nueiti iki Užvenčio dvaro, kuriame yra gyvenusi rašytoja Šatrijos Ragana, malūno, išlikusios senųjų liepų alėjos, Užvenčio kraštotyros muziejaus.

98. Vidzgirio botaninio draustinio pažintinis takas

(Alytus)

Vidzgirio miškas – tai lyg natūralios gamtos sala Alytaus mieste su didžiausiu vientisu skroblynu Lietuvoje, ąžuolynais, maumedynu, retais augalais, saugomomis varliagyvių ir vabzdžių rūšimis. Susipažinti su įspūdinga Vidzgirio miško gamtos įvairove galima vaikštant Vidzgirio botaniniame draustinyje įrengtu 3,6 km ilgio pažintiniu gamtiniu taku.

100. Žagarės ozo pažintinis takas Žagarės regioniniame parke

(Joniškio r.)

Žagarės ozas – ledynmečio paveldas – ilgas smėlio bei žvyro kalvagūbris, laikomas ilgiausiu ozu Baltijos šalyse (jo dalis driekiasi Latvijoje). 5 km ilgio pažintinis takas veda iki medinio plūduriuojančio tilto į Meilės salą, ant Žagarės ozo įrengta voratinklio formos regykla.

101. Žaliasis takas Aukštadvario regioniniame parke

(Trakų r.)

Pusiau prasmegęs smuklės, kurioje, pasak legendos, velniai šventė vestuves, stogas Strėvos įgriuvoje yra tapęs labiausiai fotografuojamu šio tako simboliu. Pažintinis pėsčiųjų takas 7,5 km vingiuoja Strėvos upės ir Spindžiaus, Spindžiuko bei Stankos ežerų pakrantėmis, pro stebuklingų šaltinių kalnelį bei saugomą orchidėjų kalnelį.

102. Žalgirių pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke

(Šilutės r.)

1,8 km ilgio takas Žalgirių miške veda į Rupkalvių pelkę, tačiau išties pasakoja labiau ne apie ją, o apie buvusius jos gyventojus – pelkininkus. XIX a. jie gyveno Bismarko kolonijoje ir nusausintuose durpynuose augindavo, sakoma, ypatingai skanias bulves. Daugiau istorijų apie jų būtį, likimą ir išbandymus potvyniais – informaciniuose tako stenduose.

103. Žiegždrių pažintinis (geologinis) takas Kauno marių regioniniame parke

(Kauno r.)

Nenustebkite – šis takas skamba lankytojų paliktais vėjo varpeliais. Jų tilindžiavimas lydi einant Kauno marių pakrante nuo Kalniškių konglomeratų atodangos iki Žiegždrių atodangos. O informaciniai stendai atskleidžia, kas yra bendro tarp geologijos ir torto.

104. Žuvinto ežero mokomasis takas Žuvinto biosferos rezervate

(Alytaus r.)

Čia karaliauja sparnuočiai. 410 m ilgio takas lieptas per nendrynus vingiuoja iki paukščių stebėjimo bokštelio. Nors ežero gyventojus geriausia stebėti anksti ryte, takas be atskiro leidimo lankytojams yra atviras nuo 8 val. iki 20 val. Žuvinto biosferos rezervatas – pirmoji ir vienintelė Lietuvos teritorija Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

105. Žvėrinčiaus miško takas Nemuno kilpų regioniniame parke

(Birštonas)

Mintimis nusikelti į praeitį prieš kelis šimtus metų, kai dabartiniame Žvėrinčiaus miške medžiojo Lietuvos didieji kunigaikščiai, galima einant arba važiuojant dviračiu asfaltuotu 12 km ilgio taku. Jį puošia medinės skulptūros, yra įrengtos atokvėpio vietos, netoli tako teka Nemunas.

Informacija pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medžiagą surinkta 2024 m. I ketv. Į turinį neįtraukti laukiantys rekonstrukcijos takai. Už pasikeitimus takuose institucija neatsako.

1. Anykščių šilelio pažintinis eko basų kojų takas

(Anykščiai)

Kojų dušas ir ledai – puiki atgaiva įveikus 1,1 km ilgio taką Puntuko kaime su įvairiomis dangomis ir net įbridimu į pelkę. Pakeliui pamatysi šerno guolį arba galėsi prisiminti ir perskaityti žymiąją Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“.

3. Basų kojų refleksoterapijos takas

(Kretingos r.)

Kretingos rajono turizmo informacijos centras kviečia išbandyti ekologišką basakojų taką prie Senosios Įpilties piliakalnio. 50 m ilgio takas su smėlio, akmenukų, kaštonų, kankorėžių ir kitomis dangomis vingiuoja palei tvenkinį.

2. Baltų mitologijos parkas

(Kretingos r.)

Sutikti senąsias dievybes, kuriomis tikėjo baltai, galima verpstės formos miško parke. Pasak Kretingos rajono turizmo informacijos centro, tai – natūralus gamtinis basakojų takas, todėl viso parko teritorijoje rekomenduojama vaikščioti basomis kojomis.

4. Basų kojų takas

(Šiaulių r.)

Pėdos yra žmogaus kūno žemėlapis, rašoma basų kojų tako stende Dirvonėnuose. Jis yra šalia pėsčiųjų tako palei Ventos upę. Čia basomis pėdomis galima išbandyti įvairios faktūros pagrindą – nuo įvairaus pjovimo medienos iki įvairių spyglių, kankorėžių ar net kelių rūšių smėlio.

5. Basų kojų takas ir lauko muzikos instrumentų alėja

(Pasvalys)

Pasvalio miesto parke – natūralus basų kojų takas, kuriame galima ne tik pamankštinti padus, bet ir muzikuoti! Gamtos apsuptyje įrengti lauko muzikos instrumentai, šalia kurių mielai stabteli ir mažas, ir didelis.

6. Basų kojų takas ir skulptūrų parkas prie Vencavo ežero

(Zarasų r.)

Besidomintys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, baltų dievais ir mitologinėmis būtybėmis, turėtų užsukti į Vencavo ežero pakrantę. Čia žygiuojančius 600 m ilgio kaimo turizmo sodybos „Country relax“ basakojų taku lydi kelios dešimtys medinių skulptūrų. Atsikvėpti galima apžvalgos aikštelėje, įrengtoje ąžuolo lajoje!

7. Basų kojų takas „Parduotos vasaros“

(Kupiškio r.)

Adomo Petrausko muziejaus traukos objektas yra ne tik keistas medinis bokštas, besilaikantis ant akmenų, etnografiniai rakandai, trobesiai ir drožiniai, bet ir 40 m ilgio basų kojų takas. Jis įrengtas rašytojo Juozo Baltušio garbei pasodintoje eglių alėjoje ir pavadintas būtent jo kūrinio „Parduotos vasaros“ vardu.

8. Biržų eko basų kojų takas

(Biržų r.)

Smėlis, pjuvenos, įvairaus dydžio ir formos akmenys, lentos, nendrės, vytelės, kankorėžiai, juodžemis. Geresnio masažo kojoms sunku ir įsivaizduoti. O kur dar teigiamos emocijos šokinėjant per griovį ar įveikiant medinį tiltelį! Take įrengtos ir pasakiškos atokvėpio stotelės.

9. Ilgio ežero takas

(Telšių r.)

Išbandęs maudyklę Ilgio ežere nustebsi – vanduo nuo durpingo dugno čia yra tamsus kaip gira. Apeiti visą šį ežerą galima pažintiniu taku. Vieną jo dalį sudaro basakojų takas. Nusispyręs batus įveik pelkės atkarpą, pereik per įvairių rūšių akmenis, rąstus.

13. Pojūčių takas

(Krekenavos r.)

Šis basakojų takas yra prie pat Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokšto. Pusės kilometro ilgio take – skirtingi paviršiai ir įdomūs iššūkiai, pavyzdžiui, išbandyti natūralų medžio masažą, palaipioti laipynėje arba užlipti ant pontoninio liepto. Take yra 12 atokvėpio vietų.

15. Refleksoterapinis takas

(Palanga)

Pirmasis Palangos basų kojų takas yra įkurtas prie sanatorijos „Gradiali“. Jame svarbu pajusti skirtumą einant glotnių bei aštresnių akmenukų, smėlio, medienos ar stiklo dangomis. Taką išbandyti rekomenduojama ryte arba vakare.

10. Jauryklos basų pėdų refleksoterapijos takas

(Kretingos r.)

Parkas palei Jauryklos upelį tapo mėgstama vietinių gyventojų ir čia besilankančių svečių, ypač šeimų su vaikais, vieta. Mat be pasivaikščiojimo takų, atokvėpio erdvių ir žaidimų aikštelių čia yra ir takas basakojams, skatinantis atsipalaiduoti, nusimesti kasdienybės rūpesčius, sustiprėti.

11. Kneipo sodo refleksoterapijos takas

(Birštonas)

Judėjimo terapija yra viena iš vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofijos elementų. Ją praktikuoti galima Kneipo sode esančiame basų kojų take. Patariama juo prasieti ryte ir vakare nuo 3 iki 30 min. judant prieš laikrodžio rodyklę.

12. Kneipo terapijos pojūčių takas

(Marijampolės r.)

Refleksoterapinis takas Šunskuose, kurio ilgis yra 88 metrai, taip pat įrengtas pagal S. Kneipo sveikatos filosofiją. Čia pėdų laukia tikrai netikėti išbandymai: futbolo maniežo danga, „Via Baltica“ asfaltas, geležinkelio „Rail Baltica“ skalda, Marijampolės miesto senasis brukas ir net stiklo šukės!

14. Pojūčių takas Taurų nuotykių parke

(Tauragės r.)

Tikras basakojų takas – rekordininkas. Šiame vieno kilometro ilgio basakojų take – net 100 skirtingų paviršių ir 100 skirtingų pojūčių basoms kojoms! Tikra atrakcija ir terapija viename laukia didžiausio Žemaitijoje pramogų parko lankytojų.

16. Seredžiaus mokyklos mažasis pažintinis-sveikatingumo takas

(Jurbarko r.)

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafukcinio centre aplinkos tyrinėjimo tikslais yra įrengtas pažintinis takas. Jo ruožas nuo regyklos iki trijų pušų aikštelės vadinamas Basakojų, arba Sveikatingumo, taku. Čia visi raginami apsilankyti net per lietų – visai kitoks jausmas eiti basomis per šlapius kankorėžius, giles ar akmenis.

17. Skaistgirio basų kojų takas

(Joniškio r.)

Skaistgirio Uolyno kalno slėnyje – ne tik įspūdingos medinės paukščių skulptūros, apžvalgos bokštas, vaikų žaidimų aikštelės, bet ir basų kojų takas. Įdomu, kad jį galima įveikti net naktį, nes čia įrengtas su saulės energija atsinaujinantis naktinis apšvietimas.

18. Sudargo piliakalnių basų kojų takas

(Šakių r.)

Penkių Sudargo piliakalnių kompleksas laikomas svarbiausiu po žymiųjų Kernavės piliakalnių. Jis mena kovų su kryžiuočiais laikotarpį, todėl išbandyti basų kojų taką šioje istorinėje vietoje prie Nemuno – išskirtinė patirtis. Tako ilgis – beveik 200 m, dangos paruoštos tik iš to, kas randama gamtoje.

19. Sveikatingumo takas „Basom kojom“

(Ignalina)

Ignalinos miesto didžiajame paplūdimyje galima ne tik maudytis švariame Gavio ežero vandenyje, mėgautis saulės spinduliais ant smėlio ar tilto, suptis ant sūpynių, žaisti paplūdimio tinklinį ar paplūdimio futbolą, bet ir pasisveikatinti daugiau nei pusės kilometro ilgio take basakojams.

20. Survilų basakojų takas

(Jonavos r.)

Prisiminti vaikystę ir įveikti dešimt skirtingų dangų basomis kviečia Survilų kaimo turizmo sodyba. Joje įrengtas takas laikomas pirmuoju basų kojų taku Lietuvoje. 2 km take – ir jausmas, ką reiškia ežiukai po padu kankorėžių atkarpoje, ir drąsos reikalaujantys išbandymai, tokie kaip panirimas į pelkę.