Lietuvos pilys ir dvarai

Verta aplankyti, nes:

• rūmai pastatyti aukščiausioje parko vietoje, tad nuo vakarinės pusės atsiveria įsimintina tvenkinių panorama;
• Taujėnų dvaro naujiena – teatralizuotos ekskursijos su kunigaikščiu Konstantinu Radvila;
• galėsite apžiūrėti svarbiausią parko akcentą – koplytėlę su Marijos statula. Ji pastatyta toje vietoje, kur Radvilų laikais taip pat stovėjusi Lurdo Dievo Motinos koplytėlė;
• paslaptimis vilioja bauginančia aura apgaubtas, „Pekluže“ pravardžiuojamas rūsys: čia buvo baudžiami prasižengę baudžiauninkai;
• dvaro žvėrynėlyje gausu įvairiausių paukščių – nuo ančių iki povų su margaspalvėmis uodegomis. Paukščius ypač mėgo Radvilos – didžiajame tvenkinyje priešais dvarą laikė gulbes;
• dvaro parke įrengtos poilsiavietės, lankytojai kviečiami savarankiškai piknikauti;
• vos už 800 m stovi Taujėnų bažnyčia, kuri primena Vilniaus arkikatedrą ir yra vadinama jos dukterimi.

Verta aplankyti, nes:

• dalyvaudami rūmuose vykstančiose originaliose edukacinėse programose sužinosite, kokius valgius mėgo A. Smetona, galėsite išsikepti meduolių pagal jo žmonos Sofijos receptą ar duoniukų pagal sesers Julijos receptą;
• pajausti A. Smetonos laikų dvasią galėsite ir senovinėje mokykloje, kur žinias patikrinusi mokytoja įteiks mokyklos baigimo pažymėjimą;
• kasmet rugpjūčio mėnesį dvare švenčiamos Smetoninės – Smetonos gimtadienis. Ši šventė kaskart bent trumpam nukelia į tarpukarį – atmosferą kuria to laikmečio drabužius vilkintys šventės svečiai, muzika, pramogos ir smetoniški valgiai;
• pavažiavę vos 30 km nuo A. Smetonos dvaro, pasieksite jaukų Ukmergės senamiestį su vieninteliu Lietuvoje apšviestu piliakalniu, pritaikytu lankytojams su judėjimo apribojimais.

Verta aplankyti, nes:

• ekskursijų metu ne tik aplankysite dvaro kambarius bei sales su atkurta autentiška sienų tapyba, bet ir pasiklausysite dvariškių gyvenimo istorijų, pakilsite į apžvalgos bokštą, o dvare veikusios pradinės mokyklos suole galėsite prisiminti, ar buvote pavyzdingas mokinys;
• galėsite užsukti į prašmatnų Cigarų kambarį, dekoruotą medžioklės trofėjais ir iš autentiškų detalių surinktu parketu;
• angliško stiliaus parkas, kuriame išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių ir krūmų, Venclovavičių giminės kurtos skulptūros, puikiai tinka lėtam pasivaikščiojimui;
• vos už 5 km nuo dvaro rasite 15 m aukščio Rubikių ežero apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria ežerų panorama, o už 8 km – Anykščių miestą ir turistų ypač mėgstamą Medžių lajų taką.

Verta aplankyti, nes:

• dvare yra išlikusių originalių kelių šimtų metų senumo baldų, o antro aukšto patalpose – autentiškas XIX a. dvaro parketas;
• atstatytas ir lankytojams atvertas 4 aukštų dvaro bokštas;
• nuolat puoselėjamas dvaro parkas, kuriame galima jaukiai pasivaikščioti;
• eksponuojamos senųjų Alantos dvaro paveikslų, porceliano ir baldų kolekcijos nuotraukos iš XX a. pradžios;
• net 8 dvaro salėse galima susipažinti su išskirtine dailininko Vaidoto Žuko 189 kūrinių kolekcija – mineralinės tapybos darbais, koliažais, glazūruotais reljefais, juvelyriniais darbais;
• II dvaro aukšte 2019 m. įkurtas iš Alantos krašto kilusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus;
• galima užsisakyti kavos ar arbatos edukaciją iš antikvarinių porceliano puodelių;
• dvare turėsite galimybę pavartyti 37 Bostono enciklopedijos tomus. Tai - vienas išsamiausių informacijos šaltinių apie Lietuvą;
• vos už 3 km esančioje Alantoje išvysite bokštais dangų remiančią Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, sinagogą, žydų smuklę.

Verta aplankyti, nes:

• stebina unikalus pastatas „Pasaga“ – tai stambūs akmeniniai senųjų arklidžių sienų fragmentai, apgaubti didžiule stiklo konstrukcija, stogas apželdintas lauko augalais. Pasagos formos akmens mūras sukuria ypatingą akustiką, todėl „Pasagoje“ dažnai vyksta muzikos vakarai;
• čia tikras rojus mėgstantiems judėti – parke nutiesti skirtingo ilgio vaikščiojimo takai, dengti specialia danga. Miške, šalia dvaro, įrengta 10 km ilgio pasivaikščiojimo trasa;
• žiemą slidinėjama, vyksta populiarūs orientaciniai žygiai, mokomasi pažinti lauko vaistažoles, austi senovinėmis staklėmis, krosnyje kepti bandeles.

Verta aplankyti, nes:

• muziejaus ekspozicijoje saugomi įdomūs autentiški Liubavo dvaro daiktai: ne pirmą šimtmetį skaičiuojantys stalas ir veidrodis, 1857 m. originalus akvarelinis dvaro planas, 1705 m. Stepono Slizienio herbinė portjera;
• dvaro malūne galėsite pamatyti keliolika gamybos procesų: nuo grūdų, medienos, metalo apdorojimo iki elektros gamybos;
• stebina unikalus malūno statybos būdas: didžiuliai akmens luitai meistriškai sudėlioti be jokios rišamosios medžiagos. Čia taip pat išsaugota ir restauruota originali malūno turbina, transmisija;
• verta aplankyti apie 14 km nuo dvaro nutolusį turistų pamėgtą meno muziejų po atviru dangumi Europos parką. Kaip ir Liubavo dvaro malūną-muziejų, Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas.

Verta aplankyti, nes:

• pilyje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių metu galėsite susipažinti su senovės lietuvių religija, pinigų gamyba, pasimokyti šaudyti lankais;
• ekspozicijose pristatomi senoviniai ginklai, sidabro dirbiniai, Prezidento Algirdo Brazausko medžioklės trofėjai ir medžioklinių peilių kolekcija, archeologiniai radiniai;
• muziejuje eksponuojamas dailininko profesoriaus Giedriaus Kazimierėno paveikslas „Žalgiris, arba Rūstybės diena“ (2012 m.), kuris pateikia originalią garsaus mūšio viziją;
• teminių gyvosios istorijos renginių metu galėsite pamatyti inscenizuojamą pilies apgultį ir viduramžių kovas;
• vaizdingas pilies kiemas – puiki vieta iškylauti ir pailsėti nuo miesto šurmulio;
• maždaug 2–3 km atstumu nuo pilies iškilę du aukščiausi Lietuvos taškai – Aukštojo ir Juozapinės kalvos.

Verta aplankyti, nes:

• galėsite grožėtis rūmų interjeru: į antrą aukštą veda platūs paradiniai laiptai, daugelyje patalpų – veidrodiniai skliautai, gausu įvairių išlikusių XIX a. puošybos elementų;
• pamatysite XIX a. etninės architektūros statinį – medinį svirną;
• daug erdvės romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjams – vinguriuojantys takai driekiasi po didžiulį Jašiūnų parką;
• dvaras buvo vienas svarbiausių XIX a. kultūros centrų Vilniaus krašte. Čia lankėsi garsus lenkų poetas Julijus Slovackis, daug kitų įžymių tos epochos veikėjų;
• galėsite aplankyti vos už 2 km stovinčią vienabokštę XX a. Jašiūnų Šv. Onos bažnyčią, už 12 km šalia Merkio esančią vietovę, kur buvo įsikūrusi Paulavos respublika, – vienintelė to meto Europos miniatiūrinė (3 ha ploto) valstybė, kuri gyvavo 1769–1795 m.

Verta aplankyti, nes:

• Siesikų dvaras vadinamas vienu mistiškiausių dvarų. Čia pamatysite paslaptingus Saulės fenomenus saulėgrįžų ir lygiadienių metu, išgirsite legendas apie aukojamą juodą kiaulę bei požemius po ežeru. O galbūt pavyks pamatyti užmūrytos bokšte kunigaikštienės vaiduoklį, naktimis tebesiblaškantį prie ežero;
• pilyje apžiūrėsite išlikusios sienų tapybos fragmentus – 12-os mėnesių darbų kalendorinį ciklą, XVII a. nupieštas pagal garsaus italų meistro Antonio Tempesta graviūras, paslaptingus antikinių mitų siužetus, seniausią šuns atvaizdą Lietuvoje, pirmosios šeimininkės maldyklą miegamajame, senąsias grindų plyteles, patranką;
• šalia dvaro stovi neoklasicistinio stiliaus 1904 m. pastatyta mokykla. Čia ne tik mokėsi dvaro šeimininko vaikai, bet ir apsistodavo svečiai.

Verta aplankyti, nes:

• buvusią dvaro didybę liudija daugybė išlikusių nuotraukų, nes vienas iš jo savininkų grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis aistringai domėjosi fotografija, dvare buvo įkūręs fotoateljė ir, pasakojama, nei vieno svečio neišleisdavo be nuotraukos. Autentiškų dvaro nuotraukų albumai saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune bei Varšuvoje;
• XVIII a. už 1 km nuo dvaro Mykolas Kosakovskis inicijavo mūrinės Pašilės Šv. Barboros bažnyčios statybas. Sklido legendos, kad joms paskyrė dvaro žemėse iškastą lobį;
• savaitgaliais dvare kepamos pagal senąjį XIX a. grafų receptą atkurtos spurgos, galima išgerti kavos ar karšto šokolado. Taip pat vyksta 3D kvepalų degustacijos ir edukacija.

Verta aplankyti, nes:

• dvare įkurtame „Roko virtuvės“ restorane paragausite dvariškų patiekalų – sraigių, fazano, elnienos;
• dvaro savininkas Pranciškus Ksaveras Bogušas buvo žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, rūpinosi valstiečių švietimu, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka, išleido veikalą „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“;
• Ksavero Bogušo palikimas – medinė klasicizmo stiliaus Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Joje saugomas retas XIX a. žalvarinis varpas, išlietas žymaus meistro Danieliaus Vėnerio.

Verta aplankyti, nes:

• dvarelyje nuo 2019 m. veikia Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialas – vaikų ir jaunimo literatūros edukacijos centras „Istorijų namai“. Juose – Anykščių istorijų erdvė su milžiniška Legendų knyga, Dvarelio istorijų salė, Rašytojų palėpė, Anykščių šilelio erdvė. Čia rengiamos parodos, vyksta įvairios edukacijos;
• viena paslaptingiausių dvarelio vietų – rūsys. Pažvelgę pro rakto skylutę įsitikinsite, kad požemiuose tebesiblaško dvarininkės dvasia;
• Anykščiuose – ir daugiau lankytinų vietų keliaujančioms šeimoms: Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinis kompleksas, Anykščių šilelio eko basų kojų takas, Arklio muziejus, Labirintų parkas, Medžių lajų takas, Siauruko muziejus, Safari parkas, kt.

Verta aplankyti, nes:

• tęsiant grafų Pliaterių laikų aludarystės tradicijas dvare, buvusiame tarnų name įrengtas alaus bravoras su gastro baru ir rūkykla, čia galima užsisakyti ekskursiją-degustaciją su aludariu;
• svečiai kviečiami paragauti lauko pavėsinėje ant ežero šlaito katile verdamos sriubos, išbandyti pirtį, žaidimus dvaro parke, užsukti į biblioteką, arbatos ar cigarų kambarį;
• nuo dvaro galima pasirinkti pusdienio arba dienos trukmės maršrutą baidarėmis, išvyką į Šlyninkos vandens malūną, Dusetų dailės galeriją arba didžiausią Baltijos šalyse vandenlenčių trasą Zarasuose.

Verta aplankyti, nes:

• Čiobiškio dvaras kartais vadinamas irisų dvaru. Kodėl jo simboliu pasirinktas vilkdagis, arba irisas? Atidžiau įsižiūrėjus, būtent šias gėles galima atpažinti dvaro rūmų balkono turėklų ornamentuose, taip pat ant rūmų kambario sienų. Tinkamiausias metas pasigėrėti irisų žydėjimu Čiobiškyje – gegužės mėnuo;
• iš senųjų dvaro pastatų yra išlikę rūmai, oficina, ledainė ir arklidės (arba vežiminė, karietinė). Viename iš jų rasite freską Barboros Radvilaitės 500 gimimo metinėms paminėti;
• nuo dvaro terasos atsiveria vaizdas į Neries ir Musės upių santaką, link kurios veda uosių alėja;
• besisvečiuojant dvare galima leistis ir į žygį po Čiobiškio apylinkes – pažinti Magdeburgo teises turėjusio kaimelio istoriją ir kitus jo paveldo objektus. Kraštas garsėja Čiobiškio urvu, Janionių piliakalniu, lynų keltu per Nerį.

Verta aplankyti, nes:

• gintaro ekspozicijoje pamatysite daugiau nei 6 tūkst. eksponatų. Tarp jų - ir daugiau kaip 3,5 kg sveriantis gintaras „Saulės akmuo“, ir vienas rečiausių pasaulyje gintaro inkliuzas su driežu;
• edukaciniuose užsiėmimuose sužinosite daug įdomybių apie gintaro susidarymą ir panaudojimą, galėsite dalyvauti kūrybiniame procese;
• nusikelsite į XIX a. pabaigą, pasivaikščiosite po istorines grafų Tiškevičių erdves;
• rūmuose vyksta koncertai, muzikos festivaliai, kino filmų peržiūros;
• vaikščiodami po parką rasite rožyną su prancūzų skulptoriaus Huberto Lui Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“), pamatysite XX a. pradžioje įkurtą Lurdo grotą, oranžeriją, koncertinę rotondą;
• vos už 1,8 km pasieksite Palangos tiltą, nuo kurio galėsite pažvelgti į beribę Baltijos jūrą.

Verta aplankyti, nes:

• žaliuojančiame Žiemos sode galima pasigėrėti 170 rūšių 5 tūkst. augalų kolekcija;
• šaltais spalio–gruodžio mėnesiais žaliuojančiame Žiemos sode vyksta menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“;
• dvare įsikūręs Kretingos muziejus organizuoja edukacinius užsiėmimus: galėsite išbandyti duonos kepimą, karamelinių saldainių gaminimą, lipdymą iš molio ir kt.;
• parke yra įspūdingas saulės laikrodis ir sukurta įdomi plastinė erdvinė kompozicija su 13 monumentalių skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias baltų kultūros tradicijas ir Kretingos istorijos įvykius;
• turėsite puikią progą pasivaikščioti po Kretingą ir aplankyti Tiškevičių šeimos koplyčią. Vos už 1 km nuo dvaro yra iš lauko akmenų suformuota Lurdo grota, kur, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Verta aplankyti, nes:

• dvaro svirne pristatomose ekspozicijose saugomi du senieji Platelių luotai – iš vientiso medžio kamieno išskobti laivai;
• buvusio dvaro rūsyje įkurtame Platelių tradicinių amatų centre mokoma lieti žvakes, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ar kojines, drožti medines Užgavėnių kaukes. Lankytojams organizuojamos apeigų pažinimo programos, kulinarinio paveldo degustavimas;
• dvaro parke auga paminkliniai medžiai – storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), Platelių liepa (5,4 m apimties), buvusiame dvaro sode – Platelių vinkšna (4,8 m apimties);
• už 2 km pasieksite Platelių ežerą – didžiausią ir giliausią Žemaitijoje. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria panorama su daugybe salų ir miškais. Aplink ežerą driekiasi 24 km dviračių takas, važiuodami juo aplankysite Šaltojo karo muziejų. Nuo dvaro iki muziejaus – apie 10 km.

Verta aplankyti, nes:

• dvaro bibliotekos laiptai pagaminti toje pačioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas. Itin patogūs ir elegantiški laiptai iš ketaus ir dabar džiugina lankytojus;
• rūmuose įrengta XVIII-XIX a. dvarų kultūros ekspozicija;
• šalia dvaro plyti įstabus reprezentacinis 51 ha parkas, išsaugojęs pirmykštės gamtos pradą. Čia gyvena net 12 iš 14-os Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, galima pamatyti storiausią šalies eglę – 1,2 m skersmens;
• kasmet pavasarį visus svaigina žibuoklių šventė, kurios metu parkas mėlynuoja tūkstančiais žiedų;
• dvaras patraukė kino kūrėjų dėmesį – galėsite pamatyti, kur buvo filmuotas vienas iš populiariausių visų laikų Lietuvos filmų „Tadas Blinda. Pradžia“;
• galėsite nuvažiuoti iki lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus Židikuose, kuris yra už 12 km.

Verta aplankyti, nes:

• atrasta unikali, vienintelė Lietuvoje lubų tinkavimo technologija – prie lubų vienas prie kito sukalti mediniai tąšai, apsukti ruginių šiaudų pynėmis, kurie užtinkuoti kalkiniu tinku;
• dvaras įsikūręs itin vaizdingoje aplinkoje – netoli Svirkančių atodangos, tad puiki vieta pamaloninti akis nuostabiais vaizdais;
• parke galėsite pasigrožėti didingais, kelis šimtus metų skaičiuojančiais medžiais – liepomis, kaštonais, klevais, uosiais;
• dvare vyksta įvairūs kūrybiniai ir muzikiniai renginiai, sutraukiantys vietinę bendruomenę ir atvykstančius lankytojus;
• vos už 8 km esančiuose Viekšniuose galėsite aplankyti vaistinės muziejų, t. y. XIX a. autentišką vaistinę su receptų kambariu, taip pat XIX a. pabaigoje pastatytą Viekšnių vandens malūną, kuris išlikęs be didesnių pakitimų.

Verta aplankyti, nes:

• turėsite unikalią galimybę prisiliesti prie seniausio, 1812 m. Baublio – tuščiavidurio tūkstantmečio ąžuolo kamieno, kurio apimtis prie šaknų yra net 12,5 m. Jame buvo įrengtas pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Dar nesupuvusioje kamieno dalyje suskaičiuota 750 rievių;
• išvysite, kaip atrodo greta stovintis Baublio brolis (1824 m.). Šalia didžiųjų Baublių gyventojai sukūrė ir du mažus, vadinamus Jonukais. Juose įrengtos koplytėlės;
• ekspozicijoje pamatysite ir netradicini eksponatą, pavyzdžiui, mėlynojo banginio žandikaulio dalį;
• Bijotai yra tapę tradicine kasmet pavasarį vykstančio „Poezijos pavasario“ renginių vieta;
• už 10 km nuo dvaro galėsite aplankyti Lietuvos aviacijos muziejaus filialą – lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejų.

Verta aplankyti, nes:

• sklando legendos, kad dvare tebėra neatrastų lobių, tokių kaip šeimos sidabriniai dirbiniai, laiškai;
• rūmų viduje galėsite pamatyti atkurtas dvaro svetainės, virtuvės, ponų miegamojo, kabineto patalpas. Ekskursijų metu galėsite pasivaikščioti po paslaptingas dvaro vietas;
• šalia dvaro esančiame etnografiniame muziejuje galėsite apžiūrėti kelis tūkstančius ikonografijos, kultūros, etnografijos, etninės dailės eksponatų;
• dvaro teritorijoje yra įrengtos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapinės, o prie Virvytės upės stovi Skenduolių kryžius;
• šalia dvaro yra ypatinga vieta, vadinama Laumės pėda. Tai miške tekantis šaltinis, kurio vanduo, sakoma, turi galių sugrąžinti jaunystę ir sveikatą;
• galėsite aplankyti už 8 km esantį Šatrijos piliakalnį, kuris yra ant vienos aukščiausių Žemaitijos kalvų (228 m).

Verta aplankyti, nes:

• įstabaus grožio kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kuriame galima apžiūrėti restauruotą rūmų interjerą bei Lietuvos ir išeivijos, žemaičių dailininkų kūrybos parodas;
• tiek vaikus, tiek suaugusiuosius sužavės rūmų ponia, pasipuošusi XIX a. kostiumu. Ji praves pasirinktą edukaciją, kurių metu būsite supažindinti su dvarų kultūra, etiketo subtilybėmis, ponų laisvalaikiu, žaidimais;
• muziejuje įrengta nauja archeologinė ekspozicija. Joje gidė, pasipuošusi pagal archeologinius radinius atkurtais kuršiškais drabužiais, pasakoja apie senąją krašto istoriją, parodo bei kviečia patiems išbandyti verpimo ir audimo amatus, atkurtus darbo įrankius;
• galėsite pasivaikščioti po įspūdingą daugiau nei 58 ha užimantį parką, kuris yra šalia rūmų, pačiame Plungės mieste. Manoma, kad jis buvo įkurtas XVII a. viduryje. Seniausias parko ąžuolas pavadintas Perkūno vardu. Pasakojama, kad pagonybės laikais šalia medžio šventąją ugnį kūreno vaidilutės;
• buvusiame rūmų žirgyne kasmet vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivalis;
• naudodamiesi virtualia edukacine-pažintine programa „Plungės išmanusis parkas“, susipažinsite su parko gyvūnija, augmenija ir istorija.

Verta aplankyti, nes:

• dvare įrengta ekspozicija trumpam nukelia į XIX a. ir leidžia susipažinti su Žemaitės kūrybine erdve, kasdiene buitimi. Galima apžiūrėti saugomus etnografinius ir istorinius daiktus, knygas, fotografijas;
• susipažinsite su autentiška ponų namo šildymo sistema. Ją sudaro keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai patenka į vieną kaminą, kuris XIX a. Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa;
• edukacinių užsiėmimų metu kviečiama naudojant senovinius namų apyvokos daiktus pasigaminti tradicinių žemaičių valgių, išbandyti žvakių liejimą, rašymą žąsies plunksna;
• apie 7 km nuo Bukantės dvarelio nutolęs grafų Pliaterių dvaras Šateikiuose. Galėsite pasivaikščioti po dvaro parką, pasigrožėti neseniai restauruotu ponų namu. Parko pašonėje stovi Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia, kurioje 1909 m. sausio pirmą dieną susituokė kompozitorius M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.

Verta aplankyti, nes:

• dvaro oficinoje įkurtame Jurbarko krašto muziejuje vyksta teatralizuotos ekskursijos, kurių metu galėsite apžiūrėti išlikusį XIX a. puošnų medžio dekoro interjerą, nusifotografuoti apsirengę to meto drabužiais;
• viena iš muziejaus ekspozicijų skirta XIII–XIV a. kovoms su Kryžiuočių ordinu Jurbarko apylinkėse;
• parodų ir koncertų salėje – buvusioje dvaro cerkvėje – rengiamos kilnojamosios parodos ir kameriniai koncertai;
• buvusio dvaro pastatuose esančiame skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje išvysite unikalią jo darbo aplinką ir darbų maketus. Greta esančiame menų namelyje rengiami keramikos lipdymo ir žiedimo, stiklo juvelyrikos edukaciniai užsiėmimai.

Verta aplankyti, nes:

• dvare veikiančiame muziejuje galėsite susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija – čia įrengta daug įvairių ekspozicijų, kurios atspindi krašto istoriją, liaudies meną, žmonių gyvenseną;
• dvare eksponuojami išlikę senieji dvaro baldai, fotografijos, dailės kūrinių, titnaginių ir akmeninių kirvukų kolekcijos. Didžiąją eksponatų dalį sukaupė H. Šojus;
• šalia dvaro įkurtas angliško stiliaus parkas, kur vaikščiodami galėsite gėrėtis Šyšos upės kraštovaizdžiu ir dviem parko tvenkiniais;
• tai puiki proga pasivaikščioti po Pamario krašto centrą, urbanistikos paminklą – Šilutės miestą, aplankyti Rusnės salą, kuri yra 8 km nuo dvaro.

Verta aplankyti, nes:

• pilyje esančiame muziejuje apžiūrėsite interaktyvias archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijas. „Amžių bokšte“ sukurta meditacinė kosmoso aplinka, galima atsigulus klausyti sutartinių ir stebėti šiaurės pašvaistes;
• gamtos ekspozicijoje nustebsite vidury salės pamatę žaliuojantį medį. Po juo galima susėsti, stebėti video transliacijas iš gyvūnų buveinių. Čia sudalyvausite interaktyvioje viktorinoje „Pažink savo krašto paukščius“;
• „Nusivalykite kojas, jūs žengiate į XIX amžių!“. Taip muziejus kviečia į pilies menes su išlikusiu XIX a. grindiniu, autentiškomis arkomis, atkurtu interjeru. Čia įkurtas ir mažiausiu šalies muziejumi laikomas „Paslapčių kambarys“ su miesto fotoprisiminimais ir virtualios realybės akiniais;
• Tauragės pilies sargas – mitinis barzdukas. Žaismingą vietos kalvio Kęstučio Plyskaičio skulptūrą rasite pilies kieme, ant istorinio šulinio;
• dar vienas žymus Tauragės pastatas – banko rūmai, tarpukario architektūros pavyzdys. Kiti TOP lankytini Tauragės objektai: „Taurų nuotykių parkas“ su nameliais medžiuose, Akmenos pažintinis takas su kabančiais tiltais Pagramančio regioniniame parke.

Verta aplankyti, nes:

• patekti į dvaro teritoriją galima pro išvaizdžius ornamentuotus šiaurinius („raudonuosius“) arba pietinius („baltuosius“) vartus. Vartų kolonas galima atpažinti ir Vėžaičių miestelio herbe;
• dvaro teritorijoje išlikusi XIX a. pr.-XX a. pab. koplyčia. Jos statybas inicijavo grafienė Marija savo vyrui Edvardui Volmeriui atminti. Pasakojama, kad koplytėlė iškilo toje vietoje, kur grafą subadė jautis;
• Vėžaičių kultūros centre vyksta kultūros renginiai, parodos, koncertai, vedamos ekskursijos po dvaro teritoriją.

Verta aplankyti, nes:

• eksponuojamas Lietuvos valstybės ir jos valdovų autentiškas XIII–XVII a. paveldas – daugiau nei 2 tūkst. unikalių archeologinių radinių, tarp kurių yra ir itin gausi istorinių koklių kolekcija;
• atkurti interjerai su vertingais gobelenais, baldais, paveikslais ir kitais eksponatais, kurie reprezentuoja vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko stilistiką;
• pristatomos ginklų ir šarvų kolekcijos, įrengtos lobyno ir iždinės, buities ir muzikos ekspozicijos;
• galima išbandyti technologinę naujovę – 3D virtualios realybės projekciją – ir šios pilies bei rūmų raidą pažinti keliaujant laiku;
• tai puiki įžanga į pažintį su Lietuvos ir Vilniaus, kaip valstybės sostinės, taip pat viso Europos regiono istorija.

Verta aplankyti, nes:

• nuo apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužianti 360 laipsnių miesto panorama su raudona Senamiesčio stogų jūra, Neries ir Vilnios upėmis, naujuoju Vilniumi;
• pilies bokšte pamatysite XIV a. Vilniaus pilių rekonstrukcinį maketą, kovose su kryžiuočiais XIII–XIV a. naudotą Lietuvos karių ginkluotę, riterių šarvus, ikonografinius senosios pilies ir miesto vaizdus;
• antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti kaip atrodė pilis XV a., kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 m., kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą. Ši kelionė – tarsi potyris, padedantis užčiuopti miesto kaitą, pradžioje pro langus žvelgiant iš bokšto, o vėliau – į bokštą, nuo XIV iki pat XXI a.
• 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, mūsų trispalvę vėliavą 1919 m. sausio 1 d. savanoriai iškėlė Gedimino pilies bokšte kaip laisvos valstybės simbolį. Kasmet sausio 1 d. minima Lietuvos vėliavos diena;
• nuo bokšto 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje prasidėjo Baltijos kelią suformavusi žmonių grandinė. Joje susijungė apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų;
• apžiūrėję pilies bokšte esančią ekspoziciją, galėsite pėsčiomis pasiekti kitus Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinius, kurie yra kalno papėdėje.

Verta aplankyti, nes:

• šiandien rūmuose įsikūrusi Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, kurioje įrengta XIX a. Vilniaus dvaro interjerų ekspozicija, salių sienas puošia žymių XVIII–XIX a. vilniečių portretai, senojo Vilniaus vaizdai;
• galerijoje turėsite galimybę susipažinti su XVI–XX a. pradžios Lietuvos dailės ekspozicija;
• keturiose rūmų salėse išlikę autentiški interjero dekoro elementai;
• nuolat organizuojamos tarptautinės dailės parodos, knygų pristatymai, koncertai;
• minint Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme buvo atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam etmonui;
• šalia rūmų rasite daug unikalių Vilniaus senamiesčio pastatų – vos už 300 m Rotušė ir viena gražiausių miesto aikščių, už 500 m - Prezidento rūmai, netoliese stovi šimtmečius skaičiuojančios Šv. Jonų, Šv. Kryžiaus, Šv. Dvasios bažnyčios.

Verta aplankyti, nes:

• galėsite apžiūrėti memorialinę dvaro-muziejaus ekspoziciją, kurią sudaro 6 autentišką atmosferą išlaikę XIX a. pabaigos kambariai su baldais, knygomis, nuotraukomis;
• muziejuje vyksta dailės, literatūros, fotografijos, taikomojo meno ir kitos parodos;
• gausu vaizdingų vietų su Vilnios slėniu ir miškais, todėl dvarą įdomu aplankyti skirtingais metų laikais. Šaltuoju metų laiku ypač atsiskleidžia kraštovaizdžio reljefo grožis;
• vos už 1,5 km nuo dvaro rasite Subačiaus apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.

Verta aplankyti, nes:

• ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ atskleidžiamas sovietinio totalitarinio režimo sukurtas mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo procesas;
• galėsite peržiūrėti 60 filmų tremties, laisvės kovų, Lietuvos atgimimo ir Tuskulėnų istorijos tematika; Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyksta renginiai, edukacinės programos, skirtos supažindinti su XX a. vidurio Lietuvos istorija bei laisvės ir vienybės idėjoms skleisti;
• išvysite archeologų surastą XVII a. keramikos degimo krosnį. Manoma, kad joje buvo degamos plytos kitoje Neries pusėje esančiai Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai statyti;
• pasivaikščiodami už 1 km pasieksite neobarokinio stiliaus Petro Vileišio rūmų ansamblį, pastatytą 1904–1906 m.

Verta aplankyti, nes:

• šimtamečių ąžuolų apsuptyje kasmet birželio antroje pusėje švenčiama didžiausia Vilniaus krašte senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos;
• parke įrengta daugybė pažintinių takų ir regyklų, iš kurių atsiveria Vilniaus gamtos panorama. Jei domina paukščiai, galima pasivaikščioti ornitologiniu taku;
• galėsite apžiūrėti aukurą – baltų tikėjimo ir senųjų papročių puoselėtojų pamėgtą vietą;
• nuo 2021 m. Verkių dvaro sodybos paviljone atidarytas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų lankytojų centras;
• parke yra unikalus 7 km Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias, atkartojantis Kristaus kančios kelią, kuris kasmet sutraukia piligrimų būrius. Tokių Europoje yra tik keletas;
• galima poilsiauti minant dviratį – nuo Verkių dvarvietės iki Žaliųjų ežerų paplūdimio tęsiasi 10 km dviračių takas. Nepraleiskite progos aplankyti ir už 3 km nuo dvaro esantį Jeruzalės skulptūrų parką.

Verta aplankyti, nes:

• VU Botanikos sodas, įkurtas prieš daugiau nei 200 metų, tapo neatsiejama mokslo, taip pat švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalimi Vilniaus universiteto ir sostinės bendruomenėms. Bendras Botanikos sodo plotas Kairėnuose ir Vingyje yra net 199 ha, jis yra didžiausias Lietuvoje. Sode įdomu istorijos mėgėjams, nes sodas Kairėnuose įsikūręs senoje dvarvietėje, išlikęs parkas su tvenkinių sistema, ūkiniai dvaro pastatai;
• LDK laikotarpiu parkas priklausė geriausių peizažinio stiliaus parkų penketukui;
• sodo teritorijoje esančiame IV–V a. kapinyne ir pilkapyje rasta vertingų žalvarinių dirbinių;
• sode surinkta ir auginama gausiausia augalų kolekcija Baltijos šalyse, – daugiau kaip 10 tūkst. svetimžemių ir natūralios floros augalų (gėlių, medžių, krūmų, vaiskrūmių, tropinių ir kt. augalų);
• sode kaupiamos net 40 įvairių kolekcijų visuomenės, mokinių ir studentų pažintiniams, mokomiesiems poreikiams;
• sode galima praleisti visą dieną, - piknikauti ar vaikščioti po senąjį parką ir Europos Sąjungos (liepų) žiedą, medituoti Japoniškame sode ir rododendryne, pažinti biologinę įvairovę dendrologines ir dekoratyvių augalų kolekcijų teritorijose;
• nuo sodo Žaliojo pastato terasos galima ne tik grožėtis panorama, bet ir aplankyti jame įkurtą Dygųjį sodą;
• parke vyksta įvairūs renginiai, meno parodos, o vasaros sezono metu sodas dažnai tampa gyvo garso koncertų sale. Čia paukščių trelės susipina su džiazo, klasikinės ar šiuolaikinės muzikos garsais.

Verta aplankyti, nes:

• ekskursijos metu turėsite galimybę išvysti unikalias atsinaujinusio dvaro interjero detales – originalias senovines langines, autentiškas oranžerijos grindis, netyčia atrastas buvusias užkaltas kesonines lubas;
• galėsite apžiūrėti senovinį vandens bokštą su musulmonišku stogeliu, Tiškevičių koplyčią – mauzoliejų, neobarokines arklides ir kitus dvaro sodybos statinius;
• dvaras buvo įvertintas ir kino kūrėjų – čia filmuoti vaidybiniai filmai „Ana Karenina“, „Karas ir taika“, kiti;
• vyksta tradiciniai renginiai – klasikinės muzikos festivalis „Ars Lituanica“ (liepos–rugpjūčio mėn.), bardų stovyklos baigiamasis koncertas;
• šiltuoju metų laiku parko pievelėje vyksta iškylos, prie kurių galima prisijungti;
• vos už 14 km yra Trakai, kur galėsite pamatyti šimtmečius menančias pilis.

Verta aplankyti, nes:

• pamatysite, kaip atrodo pilies dalį nuo miesto skiriantis išlikęs gynybinis griovys – fosa, XIX a. viduryje sodinto parko fragmentai;
• suderinę su muziejaus administracija, galėsite apžiūrėti dominikonams priklausiusias patalpas, kuriose išliko vienuolių laikų (XIX a. pr.) sienų tapybos pavyzdžių, taip pat koplyčioje veikiančią sakralinio meno ekspoziciją;
• galėsite užkopti į aukščiausią pilies vietą – Aukų kalną. Pasak legendos, čia vykdavo pagoniškos aukojimo dievams apeigos;
• birželį pilyje vyksta Viduramžių šventė, kurios metu galėsite patirti viduramžių miesto gyvenimą, susipažinti su amatais, prekyba ir riterių kovomis;
• galėsite apžiūrėti ežerų miestu vadinamus Trakus – istorinę Lietuvos sostinę, kurioje gausu istorijos, kultūros ir gamtos turtų.

Verta aplankyti, nes:

• Trakus su pilimi jungia dviejų dalių (72,1 m ir 107,9 m) tiltas, kuriuo eidami galėsite grožėtis Galvės ežero platybėmis;
• 16 ekspozicijos salių eksponuojama daugiau nei 1 500 eksponatų. Smalsu pasivaikščioti po autentiškas pilies menes ir slaptus koridorius;
• edukacinių užsiėmimų metu supažindinama su viduramžių karyba, senoviniais herbais, riterystės tradicijomis ar netgi viduramžių inkvizicija; muziejuje pateksite į monetų lobių salę;
• rugpjūtį pilyje vyksta Senųjų amatų šventė, parodanti tikrąjį viduramžių gyvenimą, o gegužės pabaigoje pilis atgimsta naktį, kai vyksta tradicinė „Naktis muziejuje“;
• pilies žavesį galėsite įvertinti ir plaukiodami laivais, jachtomis ar irklentėmis;
• Trakuose galėsite susipažinti su karaimų, kuriuos čia po žygio į Aukso ordos stepes atvedė Vytautas, kultūra. Aplankykite kenesą – karaimų maldos namus ir S. Šapšalo karaimų tautos muziejų.

Verta aplankyti, nes:

• itin kruopščiai restauruoti dvaro pastatai užburs prancūzų estetika: rūmų architektūra primena Mažojo Trianono (pranc. Petit Trianon) rūmus Versalyje, Liudviko XVI interjerai su paauksuotais baldais pakeri to meto prabanga;
• pamatysite didžiajame parteryje atkurtas XVIII a. skulptūras, kurių originalai saugomi Luvro muziejuje. Jų autorius – žymus to meto prancūzų skulptorius Antuanas Coysevox;
• rūmus juosia prancūziški parteriai ir peizažinis parkas, kur auginamos senovinių veislių rožės, alyvos ir rododendrai. Ežerų spindesį papildo tvenkiniai; kiekvieną vasarą rūmų terasoje vyksta muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“, sulaukiantis daug gyvos muzikos gurmanų;
• nuo dvaro apie 14 km nutolęs Varnikų pažintinis takas, tad po viešnagės dvare galėsite juo pasivaikščioti.

Verta aplankyti, nes:

• priešais rūmus esantys du didieji tvenkiniai sudaro apverstų didžiųjų raidžių GJ kompoziciją, išradingai įamžindami dvaro fundatoriaus J. Godlevskio atminimą;
• pasivaikščiodami VDU botanikos sodo takais galėsite išvysti reliktinius augalus metasekvojas, ginkmedžius, tulpmedžius, o didžiausioje Lietuvos oranžerijoje – ypač retą augalą volemiją;
• gausiausioje Lietuvos rožių kolekcijoje puoselėjama daugiau kaip 1 500 veislių;
• sode akys raibsta nuo spalvingos tulpių, bijūnų, jurginų, hortenzijų jūros, lankytojams įdomi retųjų ir saugomų augalų, lietuviškų veislių augalų ar lauke žiemojančių kaktusų kolekcijos;
• šalia didžiausios Lietuvoje oranžerijos ir rožyno atsiveria romantiška istorinė pergolė, kurią apsivijusios dešimtys raganių veislių ir rūšių;
• sode vyksta daugybė renginių: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, didžiausios botaninės vasaros šventės „Kvapų naktis“ iki tradicinių mugių ir tropinių drugelių parodos;
• už 5 km pasieksite Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, šalia jo – Velnių muziejus, o už 10 km – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis.

Verta aplankyti, nes:

• vidinėje pilies ekspozicijoje atkurtas XVII a. bajoriško teismo kambarys, o pilies požemyje – viduramžių kalėjimas, kuriame galėsite išvysti belaisvių grandines ir gėdos stulpą;
• legendomis apipintuose požemiuose modernios technologijos leis patirti, ką reiškia sutikti karį iš praeities;
• interaktyvioje rekonstrukcinėje 3D vizualizacijoje susipažinsite su pilies pirmosios apgulties (1362 m.) momentais;
• šalia pilies, Santakos parke, pamatysite popiežiaus kalnelį, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II;
• vaikštinėjant parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės;
• užsukę į kasmet gegužę vykstančias „Hanzos dienas“ galėsite pajusti viduramžių miesto atmosferą, o liepą – pasižiūrėti festivalio „Operetė Kauno pilyje“ spektaklius;
• Kauno pilis yra miesto senamiestyje, tad puiki proga su juo susipažinti.

Verta aplankyti, nes:

• dvaro rūmuose įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje galėsite pamatyti Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio kūrybos ekspoziciją, grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus kelionių fotografijas, Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ kopiją, Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto portretus, stiklo kambarį;
• oranžerijoje veikiančiame restorane siūloma paragauti patiekalų pagal Tiškevičių laikų receptus;
• žirgyno patalpose veikiančiame menų inkubatoriuje mokoma piešti smėliu, vyksta gintaro ir keramikos kūrybinės dirbtuvės;
• dailiai sutvarkytame parke žydi senovinių rūšių rožės, o, nusileidus iki Nevėžio upės, pasitinka vaizdingas pažintinis takas;
• vyksta tradiciniai renginiai – Valstybės dienos šventė „Lietuva Raudondvario dvare“, tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art“, nuolat rengiamos parodos, koncertai;
• Raudondvaryje galėsite apžiūrėti jį puošiančią Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.

Verta aplankyti, nes:

• turėsite galimybę užlipti į 33,5 m aukščio pilies bokštą, iš kurio atsivers asmenukės vertas Nemuno slėnio vaizdas;
• XVI a. pradėtame kurti parke, supančiame pilį, auga ištisos retų medžių alėjos. Parke galėsite apžiūrėti ir 200 metų kaštoną; pasivaikščiodami senų skroblų alėja nueisite iki Beždžionkalnio, kur įrengta apžvalgos aikštelė. Kalbama, jog kadaise vienas iš dvariškių turėjo beždžionėlę. Jai mirus, šeimininkas supylė kalnelį;
• edukacinėje programoje ,,Siesta po Raudonės liepomis“ ne tik paragausite pyrago su vietine arbata, bet ir daugiau išgirsite apie portugalo Žozė de Faria e Kastro meilę Sofijai Vaksel, amžiams sujungusią Madeirą ir Raudonę;
• galite iki Raudonės pilies atvykti 25 km dviračių keliu, kuris prasideda nuo Jurbarko dvaro sodybos. Važiuodami galėsite grožėtis gamtos pasaką primenančiais Nemuno vaizdais;
• už 10 km pasieksite Veliuonos archeologinių piliakalnių kompleksą. Manoma, kad prie Veliuonos žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Ant piliakalnio jam pastatytas paminklas.

Verta aplankyti, nes:

• pilis užburia didingumu – pamatysite korpusus ir bokštus, kuriuos puošia masyvūs konsoliniai karnizai;
• galėsite apžiūrėti ir atkurtas XVIII a. virtuvės dalis: virenę ir duonos krosnis;
• pamatysite, kaip atrodo gilus karceris, į kurį baudžiamieji buvo nuleidžiami virve;
• įdomių potyrių suteiks lobio paieškos, kurių metu pasakojama apie paslaptingus pilies požemius;
• galėsite apžiūrėti buvusias gyvenamąsias patalpas, kuriose fragmentiškai išlikusi autentiška sienų tapyba; kvapą gniaužiantį kraštovaizdį apžiūrėsite iš pilies parke esančių trijų apžvalgos aikštelių;
• pilies kiemelyje vasaros savaitgaliais vyksta senovinė amatų mugė;
• dviračių taku, kuris vingiuoja palei Nemuną, pasieksite už 10 km esančią Raudonės pilį.

Verta aplankyti, nes:

• susipažinsite su istoriniais XIX a. šokiais: linijiniu valsu, rateliniais ir kadriliniais dvaro šokiais. Jų mokoma dvaro kultūrą pristatančių teatralizuotų edukacinių programų metu;
• dalyvaudami edukacinėje programoje galėsite susipažinti su Šakių krašto vynų tradicijomis ir paragauti vietinio vyndario pagamintų pienių, burokėlių ir kitų sezoninių augalų vynų;
• rugpjūčio mėnesį dvare vyksta Kidulių miestelio šventė, garsėjanti gurmaniškomis puotomis. Joje dalyvauja Lietuvos mažieji vyndariai;
• kalbama, kad besitraukdami Napoleono kariai po trikamieniu ąžuolu pakasė lobį. Jo ieškoti buvo atvykę net svečiai iš Paryžiaus, bet nerado plane pažymėtų vietų;
• apie 2 km nuo dvaro stovi 1860 m. pastatyta medinė bažnyčia.

Verta aplankyti, nes:

• galėsite apžiūrėti unikalią 1900 m. istorizmo dvasią atspindinčią ir moderno stiliaus bruožų turinčią interjero lipdybą;
• pažinsite dvarą originaliose edukacinėse ir teatralizuotose ekskursijose, į kurių programą įtraukta dvaro valgių degustacija, dvariški šokiai;
• buvusiame dvaro vandens bokšte įrengtas 36 varpų karilionas švenčių metu žavi varpų muzika;
• parke tarp 400 metų senumo ąžuolų verta apžiūrėti legendomis apipintus Velnio kalną, baronų kapines, Pakaruoklių kalną;
• dvare rengiama Amatų diena, Dvaro diena, nuolat vyksta įvairios parodos ir klasikinės kamerinės muzikos koncertai;
• prieš keletą dešimtmečių dvare buvo filmuotas istorinis filmas „Tadas Blinda“;
• maždaug už 1 km verta apžiūrėti neogotikinę Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią.

Verta aplankyti, nes:

• dvarą supantis didžiulis parkas iki šių dienų turi išlikusią įspūdingą 200 m ilgio balzaminių tuopų alėją. Taip pat yra nemažai įdomių medžių rūšių: sidabrinių klevų, raudonųjų ąžuolų, juodųjų pušų, sidabrinių kėnių, plaukuotųjų beržų;
• galėsite apžiūrėti parke gulintį 400 metų senumo ąžuolo kamieną;
• dvare įsikūręs Lukšių kultūros centras, todėl vyksta daug įvairaus žanro renginių. Dvare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, kapelų šventė, tradiciniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“, keramikų šventė „Pirksi molio puodynėlę“ ir kt.;
• galėsite dalyvauti keramikos edukacinėje programoje, taip pat susipažinti su vyndaryste;
• dvaro vežiminės pastate veikia Zanavykų muziejus, kur susipažinsite su Šakių krašto paveldu;
• dvare veikia ir didikų virtuvės patiekalus siūlantis restoranas „Kuchmistrai“, viešbutis „Zyplių dvaro oficina“.

Verta aplankyti, nes:

• išlikusi romantizmo laikotarpio dvaro oficina, kurios pagrindinio fasado centrą puošia nedidelis dviejų kolonų prieangis;
• įdomus dvaro ansamblio akcentas – neogotikinio stiliaus Belvederio bokštas, pastatytas XIX a. antrojoje pusėje;
• atkurtas originalus rūmų interjeras, kuriame gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų;
• galėsite pamatyti rotondinę šokių salę, perdengtą kupoliniu skliautu ir papuoštą judrių pozų šokėjų ritminėmis figūromis bei vešlių augalinių ornamentų kompozicijomis;
• puiki proga pereiti kaštonų alėja, vedančia į dvarą, ar pasivaikščioti po parką, kurį iš vienos pusės supa upė, o iš kitos – ežeras;
• parką vis dar puošia dvaro įkūrimo proga pasodintas ąžuolas, kurio amžius, manoma, apie 400 metų;
• galėsite užlipti ant Piliakalnių piliakalnio, kur V–XII a. buvo gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Jis nutolęs apie 20 km nuo dvaro.

Verta aplankyti, nes:

• dvare veikia Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus. Jame – archeologijos, istorijos bei etnografijos eksponatai, liudijantys Leipalingio miestelio gyvenimą nuo seniausių laikų, dvaro gyvavimo laikotarpiu iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo po sovietmečio;
• seniausias dvaro statinys yra erdvus ir įspūdingas rūsys su trimis raudonų plytų kolonomis po grūdų sandėliu. Jame vyksta edukacijos ir parodos. Koncertų salėje virš rūsio galima apsilankyti kameriniuose renginiuose;
• Leipalingyje rengiamos edukacinės programos („4 provincijos dvaro seserys“ ir kitos). Jų metu ne tik išgirsite dvaro paslaptis, bet ir išmoksite dvariškų šokių žingsnelių, papietausite dvaro rūsyje. Edukacijas reikia užsisakyti iš anksto;
• gausius lankytojus kasmet sutraukia čia vykstanti tradicinė „Jotvingių“ šventė, kiti Leipalingio bendruomenės renginiai.

Verta aplankyti, nes:

• Vileišių rūmų palėpės slaptavietėje XX a. pabaigoje atrasti Lietuvos Tarybos Prezidiumo posėdžių 1918 m. protokolai, Marcelės Kubiliūtės archyvas, kiti dokumentai. Jonui Basanavičiui priklausiusių XIX a. lietuvių liaudies medžio raižinių kolekcija kursto kalbas, kad rūmuose gali būti paslėptas ir Nepriklausomybės Akto originalas;
• susipažinti su Vileišių rūmų slėpiniais galima ekskursijų, kurias veda etnologė Gražina Kadžytė ir Leidybos centro vadovas bei knygos „Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje“ sudarytojas Gytis Vaškelis, metu;
• 1907 m. gyvenamojo rūmų namo antrame aukšte buvo atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Joje pirmą kartą buvo eksponuoti M. K. Čiurlionio darbai, atidarymo ceremonijoje kalbą sakė J. Basanavičius. Šiam įvykiui įamžinti skirta atminimo lenta prie namo fasado.

Verta aplankyti, nes:

• dvaras nepasižymėjo didele prabanga, tačiau jo išskirtinumas – puošnus barokinis stogas, šešios medinės kolonos bei sienų ir lubų tapyba. Joje liaudiški motyvai susipynę su Liudviko XV epochos stiliumi;
• medines dvaro kolonas galima atpažinti BBC serialo „Karas ir taika“ kadruose. Filmavimo lokacijas Rumšiškėse režisierius Tomas Harperis yra pavadinęs vienomis įspūdingiausių ir jas rekomenduoja aplankyti visiems;
• susipažinusiems su Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicija Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo artimiau pažinti Rumšiškes arba patiems, arba su gidu: galima aplankyti poeto Jono Aisčio gimtinę, jam skirtą muziejų, Rumšiškių fontaną, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir varpinę, paminklą Antanui Baranauskui.

Verta aplankyti, nes:

• autentiškos dvaro detalės – XX a. pr. sienų dekoras, ąžuolinės sijos, taip pat senoviniai sodybos takai, grįsti lauko akmenimis;
• dvare sukaupta senienų kolekcija: senovinė žemės ūkio technika, motociklai, automobiliai;
• Babtyno dvaro sodyboje likę ir kiti pastatai: XIX a. romantizmo stiliaus svirnas, gotikinis lobynas, kuriame anksčiau dvarininkai saugodavo meno kūrinius ir kitus turtus, o dabar įrengtas gyvenamasis namas, vieno iš dvaro valdytojų Benedikto Tiškevičiaus statytas kluonas, kuriame vyksta vasaros koncertai, tvarto liekanos, koplytstulpis;
• bibliotekoje saugomas paskutiniam dvaro valdytojui generolui, Lietuvos kariuomenės bei Karo muziejaus kūrėjui V. Nagevičiui priklausęs rašomasis stalas;
• puikus vaizdas į Babtyno dvarą atsiveria nuo Piepalių piliakalnio. Pasakojama, kad čia net girdėdavosi V. Nagevičiaus laikais dvare švęstos Joninės. Į jas Kauno inteligentija atplaukdavo garlaiviu Nevėžio upe;
• dalį savo darbų dvare yra nutapiusi žymi dailininkė Miglė Kosinskaitė.

Verta aplankyti, nes:

• tradicinių amatų centras Houvalto dvare yra Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialas. Muziejus kolekcijose – eksponatai, liudijantys Vilnijos krašto gyventojų buitį bei papročius;
• kitas Vilniaus krašto etnografiniam muziejui priklausantis filialas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia yra unikali Vilniaus krašto vieta, nes būtent čia XIX a. gimė verbų rišimo tradicija;
• šalia dvaro esantis Maišiagalos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. XIV a. čia stovėjusi medinė pilis dalyvavo ne viename mūšyje su Kryžiuočių ordinu. Pagal kai kuriuos istorikus, šioje pilyje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, o jo ir kartu sudeginto žirgo pelenai buvo palaidoti ąžuolyne šalia piliakalnio. Minint Algirdo 625-ąsias mirties metines piliakalnio papėdėje buvo pastatytas paminklas iš lauko akmenų. XVI a. Maišiagalos pilyje rezidavo karalienė Bona, todėl piliakalnis dar yra vadinamas Bonos pilimi;
• Vilniaus rajoną puošia ir kiti dvarai bei pilys – Liubavo, Glitiškių, Arvydų, Pikeliškių, Medininkų.

Verta aplankyti, nes:

• muziejuje atkurti 8 Maironio kambariai, kurie buvo įrengti labai skirtingai, pavyzdžiui, art deco darbo kabinetas, rokoko stiliaus raudonoji svetainė, didžioji svetainė – moderno stiliaus su tautiniais motyvais. Kambariuose išlikę senoviniai baldai, laikrodžiai, meno kūriniai;
• rūmuose apžiūrėsite Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, čia vyksta ekskursijos, parodos, edukacijos, įvairūs kultūriniai renginiai;
• pagal išlikusius šimtus vizitinių kortelių sužinosite, kokie garsūs asmenys yra svečiavęsi šiuose rūmuose: prezidentai, ministrai, bažnyčios hierarchai, menininkai;
• namo dalį Maironis buvo paskyręs lietuviškoms kultūros organizacijoms: pirmajai Kauno viešajai lietuviškai bibliotekai ir skaityklai, knygų leidyklai „Sakalas“, Dailiųjų amatų mokyklai ir kt.;
• S. Siručio rūmai iškilo vietoj trijų gotikinių mūrinių namų, nuniokotų gaisro. Išlikę šių namų rūsiai laikomi vienais seniausių visame Kaune – datuojami XV-XVI a.;
• manoma, kad pastate veikusiame kalėjime buvo kalinamas bei nuteistas mirti vienas iš 1863 m. sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.

Verta aplankyti, nes:

• ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio);
• išlikę net 19 įvairios paskirties dvaro statinių, kuriuos stengiamasi naudoti pagal tikrąją jų paskirtį. Fachverko detalėmis papuoštame kluone įrengtas jojimo maniežas, atkurtos arklidės naudojamos pagal paskirtį – čia yra žirgynas, oficinoje įkurti svečių namai, o istoriniuose tvartuose apsigyveno pieninės karvės;
• dvaro aplinką puošia ne tik vandens telkiniai, bet ir apžvalgos kalvelės, tilteliai;
• vieniems paskutinių dvaro savininkų Gavronskiams XIX a. priklausė net 40 dvarų, iš kurių svarbiausias buvo Paežerių dvaras (Vilkaviškio r.), vadintas mažuoju Paryžiumi;
• pavadinimas „kirsna“ yra jotvingių kilmės, reiškia „juoda upė“. Kirsnos upė prieš kelis šimtmečius skyrė lietuvių žemes nuo jotvingių.