Puikios naujienos, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ keičiasi! Atsiprašome už nesklandumus – atnaujiname savo svetainę, kad padėtume sukurti jums dar geresnę kelionių patirtį Lietuvoje. Ačiū už jūsų kantrybę!
Į viršų

Dzūkija

Pietryčių Lietuvoje, tarp miškų, pelkių, smėlėtų kalvų ir slapukaujančių ežerų, glūdi Dzūkija. Jos žmonės garsėja turtingomis liaudies dainų tradicijomis, atidumu tiek aplinkai, tiek jos gyventojams, ir išskirtiniais grybavimo bei uogavimo sugebėjimais. Dzūkijos kaimai suteikia unikalią...
galimybę nusikelti į praeities laikus, pajusti giriose bei miškuose slypinčią galią ir pasinerti į lėtą bei ramų gamtos ritmą. Įmantriomis liaudies dainomis ir autentiškomis kaimo vietovėmis išsiskirianti Dzūkija, visų pirma – tikras rojus grybautojams ir uogautojams. Anot daugeliui žinomo posakio: „Kad ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“. Miško gėrybių rinkimas, nors šiandien ir nebėra toks svarbus, kaip anksčiau, daugumai vietos gyventojų išlieka bent jau laisvalaikio pomėgiu. Dzūkijos gamta pasižymi ne tik miškų grybingumu ir saulėtose laukymėse sirpstančių uogų gausa, bet ir ežerais, kuriuose ištisus metus knibžda įvairiausių rūšių žuvys. Jei patys ūpo rinkti miško gėrybes neturite, galimybių jomis paskanauti čia tikrai nepritrūks. Kadangi Dzūkai – tikri grybų ruošimo meistrai, baravykų, voveraičių ir kitų delikatesų rasite tiek sultinguose troškiniuose ir sriubose, tiek koldūnuose ir pyragėliuose. Grybai žiemos atsargoms taip pat džiovinami, konservuojami ir marinuojami. Galiausiai, Dzūkijoje būtina paragauti tradicinės bandos – ant džiovintų kopūstų lapų kepamo bulvių tarkių ar grikių blyno. Tik nepamirškite – gardžiausios bandos yra tos, kurias į stalą tiekia vos ištraukus iš mediena kūrenamos tradicinės krosnies. Jei norite, kartu galite užsisakyti ir dzūkišką, medumi paskanintą babką, kuri puikiai tiks su puodeliu vaisinės arbatos.