Rekordinė kelionė po Lietuvą
Nuo didžiausio pasaulyje televizorių labirinto ar milžinų muilo iki gausiausių varlių, velnių, meškų ar plaktukų kolekcijų, nuo aukščiausio Lietuvos kalno iki toliausiai – kosmose – išskleistos trispalvės. Sužinok, kas parašė mažiausią knygą, kas suraitė didžiausią autografą, ir kas slepiasi didžiausios lapės skulptūros širdyje. Įvairiose šalies apskrityse aplankyk aukščiausias, didžiausias, seniausias bei ypatingiausias stoteles rekordiniams kelionių po Lietuvą įspūdžiams.
VILNIAUS APSKRITIS
Didžiausia skulptūra pasaulyje iš televizorių.
Rekordų akademijos duomenimis, šiuo metu Gineso pasaulio rekordų duomenų bazėje yra apie 60 rekordų, susijusių su lietuviais ir Lietuva. Visi jie yra ir Lietuvos rekordai. Vienas tokių – iš daugmaž 3 tūkst. televizorių pastatyta Gintaro Karoso skulptūra LNK Infomedis Europos parke (Vilniaus r.). Didžiausiu tokiu kūriniu pasaulyje pripažinta skulptūra-labirintas iš senų televizorių yra net 3135 kv.m. ploto.
Aukščiausias Lietuvos kalnas
293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio – tiek iškilęs Aukštojo kalnas (Vilniaus r.) yra oficialiai laikomas aukščiausia mūsų šalies vieta. Ant kalvos pastatytas medinis apžvalgos bokštas, įrengta skulptūrinė kompozicija Baltų saulės ratas, pasodintas ąžuolynas. Netoli, už 1 km, yra ir ilgą laiką aukščiausia Lietuvos vieta laikytas Juozapinės kalnas – vos metru žemesnis už Aukštoją.
Didžiausia pilis
Pagal plotą didžiausia pilimi Lietuvoje laikoma Medininkų pilis (Vilniaus r.). Kartu su apsauginiais grioviais ir pylimais ji užima 6,5 ha. XIV a. pastatytos pilies pagrindiniame bokšte eksponuojamos patrankos, archeologiniai radiniai, LR Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija. Atviroje apžvalgos aikštelėje atsiveria apylinkių panorama.
Seniausias parkas
Užsukę į Vilniaus širdyje šalia Vilnelės esantį Bernardinų sodą net nepagalvoja, kad jis yra seniausias viešasis parkas Lietuvoje. Dar XV a. jį įkūrė bernardinų vienuoliai, vėliau jis virto botanikos sodu, o nuo XIX a. pab. – viešuoju miesto sodu. Neseniai atnaujintame parke yra fontanas, vaikų žaidimų aikštelės, pasivaikščiojimo takeliai ir net atkurtas vienuolių augintų prieskoninių augalų darželis. Beje, parke, ties vartais į Šv. Brunono Bonifaco gatvę, auga ir seniausias – 400 m. amžiaus – miesto ąžuolas.
Didžiausias botanikos sodas
Beveik 200 ha plote – 10 tūkst. pavadinimų augalų. Tokie yra Vilniaus universiteto botanikos sodo Kairėnuose ir Vingio parke turtai. Kiekvienu metų laiku čia bujoja skirtingi žiedai: alyvos, rododendrai, bijūnai, Vingio parko skyriuje Pavasario žiedų šventėje tradiciškai renkama gražiausia Metų tulpė. Sode vyksta koncertai, edukacijos, lankytojai kviečiami ir žiemos pramogoms – slidinėti, čiuožinėti rogutėmis.
KAUNO APSKRITIS
Daugiausia velnių
Raguoti Velnių muziejaus (Kaune) eksponatai laikomi gausiausia velnių kolekcija Lietuvoje. Iš pradžių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius sukaupė 260 velniukų, o štai dabartinėje velniškoje ekspozicijoje – jų jau per 2 tūkst.! Ir pinčiukų vis gausėja, mat kiekvienas lankytojas kviečiamas čia atvežti ir savąjį. Velnių muziejus – vienintelis toks pasaulyje.
Ilgiausiai veikusi pogrindinė spaustuvė
Po šiltnamiu paslėpta pogrindžio spaustuvė „ab“ (Kauno r.) yra ilgiausiai – net 10 metų – veikusi tokio tipo slėptuvė, kurios neaptiko sovietų saugumas. Čia 1980–1990 m. buvo spausdinami pogrindiniai leidiniai, kurie platinti po visą šalį. Spaustuvės įkūrėjai – Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius. Šiuo metu spaustuvė yra atvira lankytojams, joje galima apžiūrėti slaptą tunelį, spausdinimo mašiną, leidinius.
KLAIPĖDOS APSKRITIS
Daugiausia baseinų ir didžiausia gintarų pirtis
Atvėsus jūrai – į baseiną! Agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų knygą įtraukė šalia Palangos esantį poilsio ir sveikatinimo kompleksą „Atostogų parkas" (Kretingos r.) kaip turintį daugiausia baseinų – 16! Iš jų – dešimt vidaus baseinų (sportinis, 4 masažiniai, treniruočių, kineziterapijos, mineralinio geoterminio vandens, vaikų, Kneipo terapijos) bei 6 baseinai po atviru dangumi.
Taip pat „Atostogų parke“ – didžiausia gintarų pirtis, įrengta iš 3 tonų natūralaus Baltijos gintaro. Šiuo metu ji paskelbta oficialiu Lietuvos rekordu, bet siekia ir pasaulio rekordo kaip vienintelė viešai prieinama natūralaus gintaro pirtis.
Daugiausia tautinių juostų ir rankšluosčių
Ar esate girdėję apie Tekstilės muziejų Darbėnuose (Kretingos r.)? Čia – tikra tautinių juostų bei rankšluosčių ornamentų, spalvų, raštų karalystė. 293 tautinių juostų ir 300 tautinių rankšluosčių rinkinius sudarę tekstilės meistrai Daiva ir Arūnas Dūdėnai yra oficialūs Lietuvos rekordininkai. Savo name įkurtoje ekspozicijoje jie gali papasakoti, kuo skiriasi piršlio ar laidotuvių juostos, kokiais rankšluosčiais dera nešti duoną, o kokiais apgaubti žmogų.
Mažiausia lietuviška knyga
Retas atspėtų, kad Šunų muziejuje (Palanga) galima pamatyti rekordiškai mažo dydžio lietuvišką knygą. Ji – vos 8 mm aukščio, 7 mm pločio, 2,5 mm storio. 60 puslapių eilėraščių knygą „Būsenos“ surimavo ir 100 egzempliorių tiražu išleido poetas Vytautas Kusas. Jis yra ir privataus Šunų muziejaus įkūrėjas. Muziejuje – suvenyrinių šunų kolekcija su keliais tūkstančiais eksponatų iš įvairių pasaulio šalių.
Didžiausias parašas
Dainininkas Stasys Povilaitis visada bus siejamas su Palanga. Būtent todėl jo atminimui ant Palangos koncertų salės fasado įkomponuotas 6,96 m ilgio, 1,19 m aukščio autografas, pripažintas didžiausiu šalyje. Pro koncertų salę veda kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių alėja. Ją puošia Felikso bei Antaninos Tiškevičių skulptūros bei grindinyje įamžintas garsiosios giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Išsirink, ką myli“.
Sunkiausias gintaro gabalas
Nors Lietuvos rekordų knyga norinčius pamatyti didžiausią šalyje gintarą nukreipia į Gintaro muziejų Palangoje, Kazimiero ir Virginijos Mizgirių Gintaro muziejus Nidoje ruošiasi kreiptis dėl rekordo pagerinimo. Naujajame muziejuje eksponuojamas baltiško gintaro luitas Perkūno akmuo sveria 3,82 kg ir Saulės akmenį lenkia 300 g.
Kitas įdomus interaktyvaus Gintaro muziejaus eksponatas – inkliuzas su neištirtos rūšies voru, gyvenusiu prieš 50 mln. metų. Voras pavadintas jį aptikusio muziejininko Kazimiero Mizgirio garbei Sosybius mizgirisi.
Didžiausias akmuo
Nors Barstyčių, arba Didysis, akmuo (Skuodo r.) dažnai lieka Puntuko šešėlyje, visgi būtent jis yra didžiausias riedulys Lietuvoje. 3,6 m aukščio, 32 m apimties ir apie 680 t masės akmuo, nustatyta, atkeliavo iš Suomijos kartu su ledynais daugiau nei prieš 10 tūkst. metų.
ŠIAULIŲ APSKRITIS
Didžiausia gyvūno skulptūra
Kol Vilniuje „staugia“ geležinis vilkas, po Šiaulius šmirinėja „Geležinė lapė“. Talšos ežero pakrantėje pastatytos didžiausios Lietuvoje gyvūno skulptūros ilgis – apie 15 m ilgio, aukštis – 6,6 m. 7 tonas sveriančios lapės širdyje – kapsulė su laišku ateities kartoms. Kūrinio autorius – Vilius Puronas.
Knyga milžinė ir Centų kambarys
Nemėgstantys skaityti į Šiaulių akademijos Informacijos centrą turėtų nekelti kojos. Pastato fojė eksponuojama didžiausia knyga Lietuvoje – 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio. 184 puslapių knyga apie Salduvės piliakalnį sveria daugiau nei 100 kg.
Čia pat – ir 157 130 lietuviško cento monetomis puoštas kambarys. Jis – Lietuvos rekordininkas pagal didžiausią kiekį monetų patalpos puošyboje. Daugiausia panaudota 1 cento monetų, yra ir 2, 5, 10, 20, 50 centų monetų, kurias siuntė ir nešė žmonės iš visos Lietuvos. Jomis apklijuotos kambario sienos, lubos, „sostas“ ir Lietuvos žemėlapis. Jame 1, 2, 5 ir 10 litų monetomis pažymėti didieji miestai.
Ilgiausias lentų takas pelkėje
Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras džiaugiasi galėdamas pakviesti visus pažintinių takų gerbėjus į oficialiai ilgiausią Mūšos tyrelio pelkėje įrengtą lentų taką. Dabartinis jo ilgis yra 5775,87 m. Žiemgališkame žmogaus nepaliestame gamtos kampelyje galima apžiūrėti Miknaičių ežerą, Tyrelio mitologinį akmenį, buvusią partizanų buveinę ir net medyje kabančią tėvo Stanislovo atnaujintą koplytėlę, skirtą dingusiai uogautojai atminti.
Didžiausias muilo gabalas ir sunkiausia knyga
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje (Kelmės r.) yra eksponuojami net 2 Lietuvos rekordai su tai patvirtinančiais diplomais. Žolininkės Kristinos Šilinskienės iš natūralių medžiagų pagamintas 30,8 kg muilas pripažintas didžiausiu muilo gabalu Lietuvoje. Jam pagaminti buvo sunaudota net 14 kg alyvuogių aliejaus, 7 kg kokosų aliejaus, spalvai suteikti panaudota 100 g dilgėlių lapų miltelių.
Kitas Lietuvos rekordas – „Geležinė knyga“. Oficialiai sunkiausia knyga Lietuvoje pripažinta knyga apie Jotvingių kryžiaus riterių ordiną sveria 287 kg. Tokios knygos lengvai į kelionę nepasiimtum – puslapių aukštis yra 1,2 m, jie pagaminti iš cinkuoto metalo. Knygos sudarytojas – Vilius Puronas.
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
Gausiausias varlių rinkinys
Princui, ieškančiam varle paverstos princesės, Varlių namelyje (Šakių r.) tektų išbučiuoti daugiau nei 5 tūkst. žalių eksponatų! Redos Pečiulienės-Šilingės surinktos varlytės „apgyvendintos“ ne tik specialiame namelyje, bet ir sode. Rekordinėje kolekcijoje – kvaksiukių skulptūrėlės, jomis papuošti piešiniai, papuošalai ir kt. Mažuosius lankytojus šeimininkė net pavaišina saldžiomis varlytėmis.
Didžiausia plaktukų kolekcija
„Plaktukų liga“ susirgęs suvalkietis Saulius Matusevičius per trejus metus ne tik surinko daugiau nei pusę tūkstančio skirtingų plaktukų, atidarė Plaktukų muziejų (Vilkaviškio r.), bet ir oficialiai užfiksavo rekordą. 2020 m. pats rekordą pagerino – kolekcijoje jau turėjo 1137 plaktukus. Šiuo metu netradicinių eksponatų skaičius dar didesnis, tarp jų – ir 20 kg sveriantis kūjis, ir vos 20 g vyndario plaktukas, taip pat prieskonių, pinigų kalimo, kalinių gaminti plaktukai.
Prie Plaktukų muziejaus galima pamatyti ir kitą rekordą – didžiausią įrankio skulptūrą. Beveik 4 m aukščio plaktuką muziejaus įkūrėjas pastatė tam, kad lankytojai lengviau atrastų Plaktukų muziejų.
Didžiausias kryželiais siuvinėtas žemėlapis
Kai laisvalaikio aistra net įkvepia atidaryti muziejų. Taip nutiko Aldonai Virbickienei, per kiek daugiau nei pusantrų metų kryželiu išsiuvinėjusiai pasaulio žemėlapį. Jis paskelbtas didžiausiu tokiu žemėlapiu Lietuvoje – 1,6 m ilgio ir 1,01 m pločio. Darbui sunaudota daugiau nei 4 km siūlų. Vėliau moters išsiuvinėtas paveikslas „Liškiavos bažnyčia“ paskelbtas rekordiškai didžiausiu kryželiu siuvinėtu paveikslu (1,55 m ilgio ir 1,03 m pločio) Lietuvoje. Šiuos ir kitus siuvinėtojos darbus galima apžiūrėti privačiame Kryželiu siuvinėtų paveikslų muziejuje Vilkaviškyje.
TAURAGĖS APSKRITIS
Aukščiausia medžio skulptūra
Kaip atrodo medinis vėjas galima pamatyti šalia Jankauskų kaimo turizmo sodybos (Tauragės r.). Šalia jos kuriamo skulptūrų parko puošmena – oficialiu Lietuvos rekordu paskelbta aukščiausia medžio skulptūra „Vėjas“. Ąžuolinės skulptūros aukštis siekia 10,8 m. Jos autorius – tauragiškis Darius Jakaitis.
Prie Tauragės vasaros estrados galima pamatyti kitą rekordą – didžiausią Lietuvoje etnografinę Saulės skulptūrą. Tautodailininkas kalvis Kęstutis Plyskaitis metalinę 9 m aukščio saulutę nukalė Žemaitijos vardo paminėjimo 800 metų jubiliejui.
Mažiausias muziejus
Tikriausiai nesudėtinga būtų atspėti, koks yra didžiausias Lietuvos muziejus. Ogi Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, kuris užima 175 ha plotą. O štai rekordiškai mažiausiu (ir seniausiu) šalies muziejumi laikomas Dionizo Poškos Baublių muziejus (Šilalės r.). Jis įkurtas 1812 m. ąžuolo kamiene! Jame iki šiol galima apžiūrėti sukauptas senienas, knygas ir net banginio žandikaulį.
TELŠIŲ APSKRITIS
Meškų kolekcija
Šiuo metu Vilniuje pasiektą Lietuvos rekordą – 256 žaislinės meškos vienoje vietoje – Žemaitijos turizmo informacijos centras nusiteikęs pralenkti beveik 20 kartų! Žemaičiai jau yra pateikę paraišką dėl Lietuvos rekordo, nes „Meškų muziejuje“ (Telšiai) jau turi 4683 meškas. Tarp jų – ir autorinės menininkų meškutės, ir nostalginiai pliušiniai lokiukai, ir net iš varnalėšų pagamintas lepečkojis. Meška ne veltui laikoma žemaičių simboliu – TIC siūlo specialų maršrutą „Meškučių takais“, kuriuo einant Telšiuose galima rasti 50 meškų!
UTENOS APSKRITIS
Salų ir ežerų rekordai
Utenos apskrityje – kone žymiausias Lietuvos rekordininkas. Tai – seniausias ir storiausias Lietuvos medis Stelmužės ąžuolas (Zarasų r.). Skaičiuojama, kad jam gali būti jau daugiau nei 1,5 tūkst. m. Taip pat apskrityje – didžiausias ir vandeningiausias šalies ežeras Drūkšiai, ilgiausias ežeras Asveja bei giliausias Tauragnų ežeras.
Šiame ežeringame krašte gausu ir su salomis susijusių rekordų. Avilio ežere (Zarasų r.) suskaičiuojama daugiausia salų, net 31. Daugiausia salų dirbtiniame vandens tvenkinyje yra Antalieptės mariose (Zarasų r.) – 52. Astravos sala Dūbučio ežere (Zarasų r.) yra pripažinta didžiausia Lietuvoje ežere esanti sala. O štai Blėkiškių sala Antalieptės tvenkinyje (Zarasų r.) yra didžiausia sala esanti dirbtiniame vandens telkinyje.
Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė
Jei kamuoja košmarai, verta apsilankyti sveikos gyvensenos centre „Auksinė giria“ Asvejos regioniniame parke (Molėtų r.). Čia pušyne pakabinta didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sapnų gaudyklė. Jos lanko skersmuo yra 10,14 m, o svoris – 156 kg. Gineso rekordininkės autorius – menininkas Vladimiras Paraninas.
Didžiausia ir aukščiausiai kosmose išskleista Lietuvos trispalvė
Iš kosmoso – į Molėtus. Tokį kelią įveikusi vėliava puošia Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspoziciją. Dviem rekordais Lietuvos rekordų knygoje įamžinta vėliava buvo paimta į civilių misiją „Inspiration4” ir virš Žemės pakilo daugiau nei į 585 km aukštį. Dabar ją galima apžiūrėti muziejaus apžvalgos aikštelėje.
ALYTAUS APSKRITIS
Didžiausias šakotis pasaulyje
Pusantro metro aukštesnis už Arvydą Sabonį – štai tokį aukštaūgį šakotį galima pamatyti Šakočių muziejuje (Druskininkų r.). Raguotas pyragas, kuriam iškepti 2015 m. prireikė 71,5 kg kiaušinių bei 48 kg miltų, be konkurentų tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rekordininku. Šalia 3,72 m aukščio ir 85,8 kg svorio šakočio muziejuje dar galima pamatyti vengriškų, švediškų ar net japoniškų šakočių.
Aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas ir aukščiausia verbos skulptūra
Baltosios rožės tiltas per Nemuną (Alytus) yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias šalyje pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Juo prasieiti arba pravažiuoti dviračiu galima 38,1 m aukštyje, tiltas yra 240,52 m ilgio, 6,71 m pločio.
Tiltą puošia kitas rekordas – aukščiausia verbos skulptūra. 30 m aukščio skulptūrą, pavadintą „Obels žiedu“ sukūrė skulptorius Vladimiras Kančiauskas.
Stačiausi piliakalnio šlaitai
Nors aukščiausiu Lietuvos piliakalniu laikomas Pilies, arba Gedimino, kalnas Vilniuje (48 m aukščio nuo papėdės, 142 m absoliutaus aukščio virš jūros lygio), Punios piliakalnis (Alytaus r.) Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas kaip turintis stačiausius šlaitus – 80–85°. Nemuno kilpų regioniniame parke esančio piliakalnio šlaitų vidutinis aukštis siekia 30 m. Punios piliakalnis, menantis Pilėnų ir Margirio istoriją, yra naujai pritaikytas lankymui – rekonstruoti laiptai, įrengti takai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai ir poilsio zonos.
PANEVĖŽIO APSKRITIS
Giliausias urvas
Žalsvasis šaltinis (Pasvalio r.) yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip giliausias užvandenintas urvas. Smegduobėje ištryškęs šaltinio vanduo turi sieros vandenilio (sugedusių kiaušinių) kvapą ir primena laikus, kai Pasvalys turėjo kurorto statusą ir garsėjo sieros vonių gydyklomis. Smegduobė yra apie 5 m skersmens ir 16 m gylio. Ji išsišakoja į dvi požemines sales: „Saulėtąją“ bei „Aenigma“.
Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos turizmo informacijos centrų medžiagą, knygą „Lietuvos rekordai“ (2003) bei svetainių www.rekordai.lt, www.rekorduakademija.lt, www.guinnessworldrecords.com duomenis.
Google maps žemėlapis
