Kur užduoti svarbiausią gyvenime klausimą? TOP sužadėtuvių vietos Lietuvoje

Įsimylėjus pilve skraido drugeliai, o gal kikiliai ar strazdai giesmininkai? Turbūt neįmanoma paneigti, kad Ventės rago ornitologinė stotis (Šilutės r.) – labiausiai simboliška vieta Lietuvoje prisipažinti meilėje ir padovanoti žiedelį išrinktajai (-ajam). Ventės ragas, pusiasalis Kuršių mariose, ypatingas tuo, kad yra didžiajame paukščių migracijos kelyje. Tad nenuostabu, kad beveik prieš šimtą metų šioje vietoje iškilo ornitologinė stotis su didžiausia pasaulyje paukščių gaudykle. Daugiausia sparnuočių čia – rudenį ir pavasarį. Beje, stotyje „žieduojami“ ir laumžirgiai!

❤Idėja pasimatymui: Pasigrožėti vėjyje plazdenančiais tinklais ir paslaptingu paukščių sparnų šnarėjimu galima ir keliaujant vandens keliu – atplaukiant į Ventės ragą senoviniu buriniu Kuršių marių laivu.

Romantiškas pabėgimas vandens keliu su mylimuoju (-ąja) galimas ir plaukiant laivu iš „Lietuvos Venecijos“ Mingės kaimo pro Uostadvarį, Krokų Lankų ežerą į Rusnės salą. Tai – vienas labiausiai užburiančių šalies kraštovaizdžių su daugybe paukščių, pasakiška ramybe ir kvapą gniaužiančia gamta. Kelionę dviese po šį vandens ir vėjo stichijų valdomą pasaulį galima praturtinti stotele Kniaupo įlankoje. Vidurvasarį pražydus vandens lelijoms čia galima pasigrožėti tikra baltų žiedų plantacija (daugiau žydinčių stotelių čia).

❤Idėja pasimatymui: Jei keliavimas vandeniu netraukia, tačiau antroji pusė kino sceną „Titaniko“ pirmgalyje laiko viena romantiškiausių pasaulyje, galite pakviesti ją į Danės upėje (Klaipėda) prišvartuotą legendinį burlaivį „Meridianas“ su šiltuoju sezonu denyje veikiančiu restoranu arba į medinį laivą ... ant kalvos prie dirbtinio ežero (Uliūnai, Panevėžio r.)! Prie vietos meistrų išdrožto „Svajonių laivo“ vyksta gyvenvietės šventės, tačiau dieną čia galima pasimėgauti privatumu.

Jeigu mėgstate stebėti dangaus skliautą ir žvaigždes, susiorganizuokite kosminį pasimatymą vieninteliame Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejuje (Molėtų r.). Jame galima ne tik apžiūrėti atnaujintą ekspoziciją ateivių lėkštę primenančiame pastate, bet ir sudalyvauti naktinėje programoje. Jos metu po saulėlydžio nuo spalio iki balandžio teleskopu galima stebėti dangaus objektus – Mėnulį, planetas, žvaigždes, ūkus, galaktikas. Galbūt jums pasiseks pamatyti ir romėnų meilės bei aistros deivės Veneros vardu pavadintą planetą – karščiausią Saulės sistemoje.

❤Idėja pasimatymui: Kol kosmoso turistams bilietai dar nėra visiems prieinami, atsidurti tarsi kitoje planetoje galima Naujosios Akmenės karjeruose. Dėl savo išskirtinio reljefo jie vadinami Marso kanjonais. Prieš milijonus metų susiformavusių uolienų kasyklos stebina suskeldėjusiu raudonu paviršiumi, stačiais šlaitais ir neįprastais vaizdais. Kadangi naudingų iškasenų eksploatavimas čia dar vykdomas, savarankiškai apsilankyti šioje vietoje nėra leidžiama, tik su gidu.

Kuršių marių mėlis, ant bangų besisupantys paukščiai ir Mirusių kopų juosta horizonte. Toks vaizdas atsiveria užkopus į 15 m aukščio Drevernos apžvalgos bokštą (Klaipėdos r.). Jis – puikus pasirinkimas tiems, kuriuos traukia aukštis. Vakarais bokštas apšviečiamas, šalia jo įrengtas Drevernos kempingas, laikomas gražiausia vieta nubusti. Norintiems sujungti likimus bokšte verta aplankyti ir Kirkilų apžvalgos bokštą (Biržų r.). Dylančio mėnulio formos bokštas iš 30 m aukštyje esančios apžvalgos aikštelės dovanoja vaizdus į aplink plytinčius karstinius ežerėlius smegduobėse.

❤Idėja pasimatymui: Ekstremalai, ieškantys adrenalino ir netradicinių patirčių, gali prisiekti meilėje tabaluodami kojomis virš Vilniaus TV bokšte, aukščiausiame šalies pastate! Sezono metu (nuo balandžio mėnesio) čia galima išbandyti pasivaikščiojimą taurės kraštu 170 m aukštyje, o po to aptarti įspūdžius ir pasidalinti karštomis emocijomis aplink ašį besisukančiame restorane „Paukščių takas“.

Pakilti virš debesų su savo pora galima ir tiesiogine to žodžio prasme – įsilaipinus į oro balioną, vieną seniausių ir romantiškiausių transporto priemonių. Juo galima praskristi virš gražiausių Lietuvos vietų, tačiau vienas įspūdingiausių maršrutų – virš Trakų salos pilies. Tai – vienintelė vandens pilis Europoje, menanti viduramžius ir, pasakojama, iškilusi iš meilės. Kunigaikštis Kęstutis ją pastatė savo mylimai žmonai Birutei.

❤Idėja pasimatymui: Ieškantiems daugiau aristokratiškų lokacijų, kryptis – Šiaurės Lietuva. Tarp čia išlikusių dvarų romantika dvelkia Renavo dvaro sodyba (Mažeikių r.) su fotosesijoms itin tinkančiu parku ir rožėmis apsivijusiomis kolonomis. Čia net filmuota žymioji juosta „Tadas Blinda. Pradžia“. Įdomu, kad senoji filmo versija veda į Pakruojo dvaro sodybą, didžiausią Lietuvoje. Vaikščiojant senojo parko takais galima pasiekti Meilės salą, kur, pasak legendos, visos baronų Ropų kartos piršosi savo išrinktosioms. Kaip meilės simbolį į užtvenktą Kruojos upę sužadėtinis įmesdavo auksinę monetą santarvei ir turtams privilioti, o sužadėtinė paleisdavo auksinę žuvelę, kad ji saugotų ir globotų būsimą šeimą.

Sekantys istorijų ir legendų pėdsakais turėtų pagalvoti apie pasimatymą ant vieno iš tūkstančio Lietuvos piliakalnių. Ar tai būtų piliakalniai UNESCO saugomoje Kernavės archeologinėje vietovėje (Širvintų r.), ar Sudargo penkių piliakalnių kompleksas prie Nemuno (Šakių r.), užkopus į jų viršūnes galima ne tik pasigrožėti atsiveriančiomis panoramomis, bet ir pajusti tūkstantmečių praeities dvelksmą. Beje, ant vieno iš Sudargo piliakalnių galima rasti neįprastą skulptūrą, dedikuotą žymiam rašytojui Džeromui Selindžeriui, knygos „Rugiuose prie bedugnės“ autoriui.

❤Idėja pasimatymui: Ieškantiems mažiau atrastų viršūnių verta užsukti į Kačėniškės piliakalnį (Švenčionių r.). Jis laikomas vienu gražiausių Lietuvoje – ir ne be reikalo. Medinis takelis veda atviruko vertu kraštovaizdžiu: tarp siūbuojančių pušų, palei 20 m aukščio piliakalnio šlaitus skalaujantį Mergežerio ežerą, pro pelkėtas žemumas. Kita romantiška viršūnė – Dubingių piliavietė šalia ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero (Molėtų r.). Įdomu, kad būtent iš čia stovėjusių Radvilų rūmų skriejo Barboros Radvilaitės meilės laiškai mylimajam Žygimantui Augustui.

Sostinėje Vilniuje galima rasti daugiausia su žymiausia Lietuvoje Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija susijusių vietų. Čia gausu ir kitų meilei skirtų taškų: iš meilės kaliošą valgančio berniuko skulptūra ar šaligatvio plytelė „Obuoliukas“, jau radusiems ar dar ieškantiems savo antros obuolio puselės. Visos jos pažymėtos romantiškame maršrute po miestą.

Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune įsimylėjėlių traukos vieta yra Nemuno ir Neries santaka, kur susijungia, arba susituokia, dvi didžiausios šalies upės. Tikima, kad čia yra stovėjusi meilės deivės Mildos šventykla. Modernesnių meilės istorijų medžiotojams – „Rožinio dramblio“ arba „Jis ir ji“ grafičiai, kuriuos inspiravo meilė.

❤Idėja pasimatymui: Jeigu jūsų porai nesvetima obuolio simbolika, siekianti dar Adomo ir Ievos laikus, pakvieskite mylimąją (-ąjį) į Rojų! Tai – kaimas Ignalinos rajone, garsėjantis ne tik pavadinimu, traukiančiu jaunavedžius, bet ir prof. A. Hrebnickio sodyba-muziejumi su pavasarį įspūdingai žydinčiu obelų sodu. Būtent čia buvo išvestos kelios vaismedžių rūšys, pavyzdžiui, ananasiniai obuoliai. Įdomus faktas, kad Ignalinos rajonas yra labiausiai į Rytus nutolęs Lietuvos regionas, tad jame anksčiausiai visoje šalyje pateka saulė. Pasitikite dviese brėkštančią naują dieną patys pirmi!

Visiškai kitą pasaulį galima patirti Aukštumalos pelkėje (Šilutės r.). Per ją vingiuojantis pažintinis takas veda į apžvalgos bokštelį su suoliukais. Prisėskite ant jų ir dviese apsižvalgykite po savaną primenančius tolius su vienišomis pušelėmis, pelkiniais ežerėliais bei liulančiais kiminų patalais su vabzdžių tykančiomis saulašarėmis. Įsiklausykite į čia knibždančią gyvybę – virš pelkės teritorijos eina ne tik paukščių, bet ir šikšnosparnių bei drugių rūšių migracijos keliai, peri dirviniai sėjikai, tetervinai, pilkosios gervės. Beje, baltų mitologijoje tikėta, jog meilės deivė į žemę nusileidžia kaip gervė.

❤Idėja pasimatymui: Egzotiškas pasimatymas – ne tik šiltuose kraštuose. Atraskite „džiungles“ didžiausioje Lietuvoje VDU botanikos sodo oranžerijoje (Kaunas). Tarp tūkstančio rūšių tropinių augalų čia keroja bananmedis, avokadas, melionmedis, palmės, rojaus paukščiais vadinamos strelicijos ir net granatmedis.

Pasivaikščiojimas lietuviškoje dykumoje negali palikti abejingų – ar tai būtų Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas, ar žymioji Parnidžio kopa. O ar esate atradę aukščiausią Kuršių nerijoje Vecekrugo kopą? Atviroje aikštelėje 67 m aukštyje galima akimis apglėbti pusiasalio tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros peizažą, nusėtą kalnapušėmis. Beje, iki aikštelės teks paėjėti per šią saulės ir vėjyje šnabždančio smėlio karalystę, tad turėsite pakankamai laiko susikaupti lemtingam klausimui.

❤Idėja pasimatymui: Jei esate išnaršę lietuvišką pajūrį, pabandykite nustebinti mylimąjį (-ąją) labai keista ir atokia vieta ties Alksnyne (55.632163,21.106990) (Kuršių Nerija). Jūros pusėje ant smėlio aptiksite Vėjo parku vadinamą originaliai įrengtą stoginę, dekoruotą kankorėžiais, kriauklėmis, varpeliais ir vėjyje nesiliaujamai judančiais originaliais vėjo malūnėliais – suskaičiuokite juos! Pertvaros išmargintos įkvepiančiais žodžiais apie meilę.

Sunku mūsų šalyje būtų rasti šeimą, kurios foto albume nebūtų kadro iš Palangos jūros tilto. Tai – nepajudinamas vasaros ir atostogų šiame pajūrio kurorte simbolis, it magnetas traukiantis romantikus stebėti saulėlydžio, tarsi gražiausio kino filmo. Palydėti saulę galima ir pakilus naujojo apžvalgos rato gondola į 40 m aukštį. Pasimatymą galima pratęsti kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių, kurie ir inicijavo minėto tilto statybas, alėjoje. Jei būsite atidūs, alėjos grindinyje pastebėsite išgraviruotą Tiškevičių giminės šūkį lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ – „Išsirink, ką myli“. Beje, Palangos pašonėje galite priklupti prieš išrinktąją ir prie Eifelio bokšto – jį rasite miniatiūrų ir botanikos parke „Babilono sodai“ (Klaipėdos r.).

❤Idėja pasimatymui: Alternatyva pasimatymui ant Palangos tilto – aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Alytuje, pavadintas Baltosios rožės vardu (įdomu, kad jame savo meilę gali išmatuoti metrais), arba ilgiausiu šalyje laikomas pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą Biržuose.