Istorijos iš anapus. Lietuviškos „mumijos“, arba kaulų kolekcijos

Nuo galimai seniausios Lietuvoje urnos ir kaulų altoriaus iki gyvo užkasto žirgo kapo bei banginio, mamuto griaučių fragmentų ir net jūrų vienaragio danties. Kitokį rakursą kelionėms po Lietuvą, norint pažinti krašto praeitį, siūlo nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais.

Kaukolių altorius (Kretinga)

Kretingos bažnyčios požemiuose išlikęs vienas žiauriausių liudijimų apie XVIII a. pradžioje čia plėšikavusius švedus. Jie šioje vietoje gyvus užmūrijo 120 vietos gyventojų ir pranciškonų vienuolių. Palaikai buvo atrasti ir čia pat palaidoti karstuose tik praėjus beveik 300 metų. Šią masinę kapavietę dabar žymi altorius – aukojimo stalas su keliomis jame įmontuotomis rastomis kaukolėmis.

Šią kraupią istoriją menančią vietą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamos teminės ekskursijos „Kretingos požemiai. Jeigu sienos prabiltų“ metu. Be altoriaus su kankinių palaikais lankoma ir kripta su Chodkevičių šeimos sarkofagais, taip pat Tiškevičių šeimos koplyčia su Tiškevičių šeimos sarkofagais. Ekskursiją būtina užsisakyti iš anksto.

Kur: Kretingos rajono turizmo informacijos centras (Vilniaus g. 2B, Kretinga)
Daugiau informacijos

Apie mirusiuosius Lietuvos Pompėjoje (Kernavė, Širvintų r.)

Ar žinojote, kad pirmojoje Lietuvos sostinėje į mirusiųjų pasaulį kadaise palydėdavo ne tik žmones, bet ir žirgus? Jeigu viešėdami Kernavėje aplankysite ne tik „lietuviškas piramides“ – piliakalnius, tačiau užsuksite ir į Kernavės archeologinės vietovės muziejų, turėsite progą susipažinti su seniausiais laidojimo papročiais ir pamatyti retus eksponatus iš šalies priešistorės.

Degintinas 25 metų moters kapas su akmenų krūvomis ir išlikusiu įvijiniu smeigtuku, taip pat molinė urna su sudegintais vaiko kaulais, 50 metų amžiaus vyro dilbio kaulas ir moters akiduobės dalis. Tai – išlikę 3 tūkst. metų senumo eksponatai iš Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno Pajautos slėnyje, seniausio ir vienintelio Rytų Lietuvoje laidojimo paminklo. Pagal Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus informaciją, pagrindinis laidojimo būdas čia I tūkstantmetyje prieš Kristų buvo mirusiųjų deginimas. Kapai skirtingi, bet galima išskirti kelias laidojimo formas, kurios, ko gero, priklausė nuo mirusiojo lyties ar amžiaus: kapuose, virš kurių būdavo sukraunami akmenys, laidoti vyrai, paprastose duobelėse – moterys, o vaikai – urnose.

Tarp XIV a. sudegintos Kernavės, vadinamos lietuviškąja Pompėja, eksponatų yra ir IX-X a. žirgo kapas. Žirgų palaidojimai yra įdomus baltų kultūros bruožas. Muziejuje eksponuojamas žirgo kapas buvo aptiktas atskirame pilkapyje, tačiau bendrame žmonių pilkapyne. Žirgas laidojimo metu buvo gausiai išpuoštas (iki mūsų dienų išliko kamanų papuošimai, skambalas bei žąslai) ir palaidotas su ypatingu ritualu: kaulų padėtį kape apžiūrėję zoologai nusprendė, kad šis žirgas laidojimo metu buvo dar gyvas.

Viduramžiais laidojimo papročiai Kernavėje jau buvo veikiami krikščionybės (pavyzdžiui, Kernavės-Kriveikiškio kapinyne, įkurtame dar pagoniškos Lietuvos laikais, visi mirusieji laidoti nedeginti, galvomis į vakarus arba panašia kryptimi), tačiau vis dar su gausiomis įkapėmis. Minėtame XIII a. pab.-XIV a. kapinyne rastos 15-20 m. moters palaidojimo rekonstrukcijoje galima pamatyti sidabro auskarus, žiedus, raktus, kaklo vėrinį su kriauklėmis, varinę apyrankę, kitus papuošalus.

Daugiau apie tai, kaip baltai suvokė anapusines paslaptis, įrenginėjo pilkapius žmonėms bei žirgams, degindavo mirusiuosius ir ruošė įkapes, geriausiai atskleidžia muziejaus lankytojams siūloma teminė ekskursija su gidu „Senovės laidojimo papročiai arba kelionė po mirusiųjų pasaulį“. Muziejų galima aplankyti ir savarankiškai.

Kur: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija (Kerniaus 4a, Kernavė, Širvintų r.)
Daugiau informacijos

Mumija universitete (Vilnius)

Visais laikais žmogaus kūno sandara domino tiek smalsuolius, tiek mokslininkus. Įdomu, kad Vilniuje XIX a. pradžioje net veikė Anatomijos teatras, kuriame žiūrovams buvo demonstruojami anatomijos ir zoologijos mokslų eksponatai. Šiandien jų saugojimą ir kaupimą tęsia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus.

Kartu su chirurginiais įrankiais, senoviniais vaistais, farmaciniais leidiniais muziejuje saugomi ir patologiniai preparatai bei XIX a. vyro mumija. Alytaus turizmo informacijos centro duomenimis, tai – vienintelė Alytaus krašto mumija, sovietmečiu išplėšto Balkasodžio koplyčios (Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r.) laidojimo rūsio sarkofage buvę balzamuoti dvarininko E. Dombkovskio palaikai.

Apsilankyti muziejuje galima tiek grupėmis, tiek pavieniais asmenimis iš anksto susisiekus nurodytais kontaktais. PASTABA: Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros kraniologijos (kaukolių) kolekcija nėra VU Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejaus ekspozicijos dalis ir etikos sumetimais lankytojams nedemonstruojama.

Kur: VU Medicinos istorijos muziejus (M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius)
Daugiau informacijos

Vienuoliai stikliniuose karstuose (Liškiava, Varėnos r.)

Lietuvoje yra ne viena bažnyčia, kurios laidojimo rūsiuose – didikų sarkofagai. Pavyzdžiui, Kėdainių reformatų bažnyčioje galima aplankyti Radvilų, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – Tiškevičių, Kretingos bažnyčioje – Chodkevičių sarkofagus, Lazdijų rajono Veisiejų miestelio Šv. Jurgio bažnyčios (vadinamos Dzūkų katedros) rūsyje įrengta kunigaikščių Oginskių kripta. Karališkas mauzoliejus yra Vilniaus katedros požemiuose.

Barokinės Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno rūsiuose taip pat yra išlikusi XVIII a. vienuolių dominikonų kripta. Tačiau joje esantys 5 karstai yra ... stikliniai. Šitaip palaikus perlaidoti buvo nuspręsta vykdant restauraciją prieš porą dešimtmečių. Aplankyti šią kriptą bei liturginio paveldo ekspoziciją vienuolyne galima iš anksto užsisakius ekskursiją, kurią organizuoja Liškiavos kultūros centras, arba savarankiškai nurodytomis darbo valandomis (rudens-žiemos sezonu nuo penktadienio iki sekmadienio).

Kur: Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia (Bažnyčios g. 7, Liškiavos k., Varėnos r.)
Daugiau informacijos

Vienišos kaukolės (Kaunas, Šilutė)

Kasinėjimų metu atsitiktinai rastuose kauluose užkoduota informacija kartais taip ir lieka paslaptimi.

Štai, užsukusius į skulptoriaus J. Zikaro namų-muziejaus (Kaunas) dirbtuves Pelėdų kalne pasitinka tuščios kaukolės akiduobės. Tai – vienas iš paslaptingiausių muziejaus eksponatų. Kaip pasakoja Kaunas IN atstovai, XX a. pirmoje pusėje J. Zikarui statantis namą, bekasant pamatus buvo rasti griaučiai. Nustatyta, kad tai galimai XIV a. moters palaikai. Griaučių buvimo vieta šiuo metu nežinoma. O kaukolę, nepaisydamas žmonos prieštaravimo, J. Zikaras pasiliko ir vadino ją „namų dvasia“.

Kur: J. Zikaro namai-muziejus (J. Zikaro g. 3, Kaunas)
Daugiau informacijos

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archeologijos ekspozicijoje taip pat yra žmogaus kaukolės fragmentas. Šilutės turizmo informacijos centro duomenimis, XIX a. buvo rastas žmogaus skeletas su šalia gulėjusiu akmeniniu kirviu. Kaulus žmonės užkasė, o kirvį ir kaukolės viršutinę dalį pasiėmė archeologija besidomėjęs dvarininko Hugo Šojaus sūnus Erichas. Tyrimų Karaliaučiuje metu buvo nustatyta, kad kaukolė – 40-50 m. vyro iš vėlyvojo neolito laikotarpio (3100–2000 pr. Kr.). Dėl nepaprastai plokščios kaktos, žmogaus kaukolės fragmentas buvo susilaukęs nemažai dėmesio tarpukario Lietuvos periodinėje spaudoje.

Kur: Šilutės Hugo Šojaus muziejus (Lietuvininkų g. 4, Šilutė)
Daugiau informacijos

Kur mirusieji tarnauja gyviesiems (Kaunas)

„Mirusieji tarnauja gyviesiems“ – taip anatomijos mokslą ir tai, kad mirusio žmogaus kūnas yra svarbi mokomoji priemonė, pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Anatomijos muziejus. Jo kolekcijoje – kaulai, skeletai, užkonservuoti organai, embrionai, kūnų dalys. Yra ir trijų žmonių palaikai (dviejų vyrų ir mergaitės), kurie su laiku mumifikavosi. Daugumą muziejaus eksponatų prieš šimtą metų surinko profesorius Jurgis Žilinskas.

Ekskursijos muziejuje vedamos tik grupėms susitarus iš anksto. Jų metu draudžiama eksponatus fotografuoti bei filmuoti. Egzaminų metu ekskursijos nevyksta.

Kur: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos instituto muziejus (A. Mickevičiaus gatvė 9, Kaunas)
Daugiau informacijos

Gyvūnijos pasaulio reliktai (Tauragė, Šilalės r., Palanga, Vilnius)

Senovės Egipte buvo tikima, kad gyvūnai lydi mirusiuosius į pomirtinį pasaulį, todėl archeologai yra radę kačių, šunų, paukščių ar net krokodilų mumijų. Tarp įdomiausių Lietuvoje eksponuojamų reliktų iš gyvūnijos pasaulio, be anksčiau aprašyto žirgo kapo Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, – mamuto, šiaurės elnio rago ar net banginio kaulų fragmentai.

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ galima persikelti į ledynmečio laikus. Čia eksponuojamas mamuto kaulas, rastas netoli Tauragės, Sungailiškių žvyro karjere, XX a. aštuntame dešimtmetyje. Mokslininkų teigimu, Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų prieš Kristų. Kitas įdomus muziejaus eksponatas – 12 tūkst. metų senumo šiaurės elnio ragas. Jis buvo rastas 1990 m. Batakiuose (Tauragės r.), kasant šulinį, dviejų metrų gylyje ir perduotas muziejui. Ragas sutrupintas į 10 dalių, ant jo paviršiaus buvo rastos žymės, padarytos pirmykščių žmonių rankomis.

Kur: Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė)
Daugiau informacijos

Ąžuolo kamiene – mėlynojo banginio žandikaulis ir mamuto šonkaulis. Tokius netikėtus eksponatus galima pamatyti seniausiame Lietuvos senienų muziejuje – Dionizo Poškos Baublyje (antrajame) (Šilalės r.). Didžiojo mėlynojo banginio apatinio žandikaulio dalelė, kuriai yra apie 50 tūkst. metų, ir mamuto šonkaulio dalys rastos Bijotų apylinkės durpynuose. Tačiau kaip čia atsidūrė, duomenų nėra. Pagal Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus informaciją, tai yra vieninteliai likę D. Poškos rasti eksponatai.

Kur: Dionizo Poškos Baublių muziejus (Muziejaus g. 10, Bijotai, Šilalės r.)
Daugiau informacijos

Sąlyginai mumijomis kartais pavadinami gyvūninės kilmės gintaro inkliuzai – sakai užkonservavo gyvybę milijonams metų. Pavyzdžiui, 15 tūkst. objektų su inkliuzais kolekcijoje Palangos gintaro muziejuje yra ir labai retas eksponatas – driežiukas, gyvenęs dar dinozaurų laikais. Taip pat čia galima apžiūrėti gintarmedžio sakuose amžiams įstrigusius vabzdžius, voragyvius, kt.

Kur: Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17, Palanga)
Daugiau informacijos

Zoologinių preparatų (iškamšų, griaučių, mumifikuotų ir kt.) gausu Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Įdomių eksponatų yra ir mažiau žinomame Vilniaus universiteto Zoologijos muziejuje, kuris yra seniausias mokslinis zoologijos muziejus Lietuvoje. Jis itin didžiuojasi grafo Konstantino Tyzenhauzo paukščių kolekcija, laikoma viena seniausių Europoje. Joje – net ypač vertingi eksponatai iš Džeimso Kuko ekspedicijų. Muziejuje galima pamatyti ir grenlandinio banginio žandikaulį, ūsą bei „jūrų vienaragio“ narvalo dantį iš Kristupo Radvilos Juodojo įdomybių kolekcijos. Muziejų galima aplankyti savarankiškai arba su gidu, tačiau būtinai iš anksto susitarti dėl apsilankymo laiko.

Kur: Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus (Gyvybės mokslų centras, Saulėtekio al. 7, Vilnius)
Daugiau informacijos

PASTABA: Senovės Egipto paveldas Lietuvoje, įskaitant pirmosios Lietuvos egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės atvežtas mumijas, yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Ekspoziciją bus galima apžiūrėti po šiuo metu vykstančios M. Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcijos. Senovės Egipto dailės kūrinių rinkiniai saugomi ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kt.

Informacija surinkta 2023 m. rudenį. Už pasikeitimus lankytinuose objektuose nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ neatsako. Prieš vykdami į objektą pasitikslinkite jo interneto svetainėje darbo valandas ir lankymosi sąlygas.