Įelektrintas maršrutas po Lietuvą. Energizuojančios patirtys
Leiskis į kelią pažinti 131 metų istorijos apie energetikos erą! Lietuvos nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, energetikos lyderės bei didžiausios biržoje listinguojamos bendrovės Baltijos šalyse „Ignitis grupės“ ir turizmo informacijos centrų parengtame maršrute – ne tik elektrinės, hidroelektrinės, jėgainės, vėjo parkai ir kiti elektrifikacijos paveldo „monstrai“, kuriuos galima aplankyti, bet ir pirmieji nušvitę Lietuvos dvarai, istoriniai malūnai, lietuviškos atlantidos bei atskleistos paslaptys, kokiame Lietuvos mieste galima pamatyti elektros kėdę, elektrostatinę gintaro mašiną, pačių lankytojų elektra įkraunamas turistines stoteles ar net gydytis elektra.
Pasikrauk energijos ir įelektrintų istorijų bei patirčių pirmajame įelektrintame vietinių kelionių po Lietuvą maršrute!
ŽYMĖJIMAS:
- objektą galima apžiūrėti tik iš išorės, nusifotografuoti
Tebūnie šviesa.
Energetikos eros aušra – dvaruose ir malūnuose
Pirmoji lemputė. Vos dešimtmečiu vėliau nei Anglijoje, Prancūzijoje ar JAV, Lietuvoje buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė. Ir tai įvyko ne Vilniuje ar Kaune, o Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (Plungės r.). Bažnyčia buvo statoma 20 metų, iki 1874 m., jos kertinį akmenį pašventino vyskupas Motiejus Valančius. „Baltąja gulbe“ vietinių vadinamoje bažnyčioje iki šių dienų galima apžiūrėti restauruotą XIX a. sietyną, kuriame kunigaikščio Bogdano Oginskio dėka pirmąkart nušvito 100 lempučių. Pasakojama, kad pažiūrėti šviečiančio stebuklo į bažnyčią plūdo žmonės iš įvairių šalies kampelių. Išlikę pasakojimai, kad vieni lemputes bandė užpūsti, kiti – prisidegti nuo jų pypkę.
APLANKYK: Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
(Laisvės a. 2, Rietavas, Plungės r.)
Pirmoji elektrinė. Rietavą galima laikyti elektros istorijos Lietuvoje sostine, nes čia buvo pastatyta ir pirmoji šalies elektrinė. Ji buvo įrengta 1892 m. šalia Oginskių dvaro lentpjūvės. Į dvaro parką, rūmus, bažnyčią, vėliau – ir į dvaro ūkinius pastatus, pasiturinčių miestiečių namus buvo nutiesta elektros linija. Rietavo elektrinė veikė iki 1915 m.
Atstatytame Oginskių dvaro rūmų (arba Rietavo dvaro) buvusios muzikos mokyklos pastate šiuo metu veikia Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuriame saugomos energetikos eros pradžios Lietuvoje nuotraukos, fotodokumentika, B. Oginskio susirašinėjimas dėl elektros įvedimo jo rezidencijoje, pirmieji elektros kabeliai.
APLANKYK: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
(L. Ivinskio g. 4, Rietavas)
Pirmoji hidroelektrinė. Kretingos rajono turizmo informacijos centro duomenimis, pirmąja Lietuvoje hidroelektrine reikėtų laikyti buvusią Kretingos dvare. Ją 1878 m. dvaro vandens malūne įrengė grafas Juozapas Tiškevičius. Elektrinės įrenginius suko vandens turbina, o sausros metu ir žiemą – garo variklis. Elektros energija iš pradžių buvo tiekiama tik į dvaro Žiemos sodą, o vėliau buvo apšviestos ir rūmų patalpos. Įdomu, jog elektros jungiklių tuo metu nebuvo, todėl paleidus elektrinę, užsižiebdavo visos lempos, o turbinoms sustojus – visos užgesdavo. Elektrinė būdavo paleidžiama tik kai grafas parvažiuodavo į dvarą.
Šiuo metu rekonstruotas vandens malūnas priklauso Kretingos dvaro sodybos kompleksui, jame įrengta Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicija „Saulės ratu“.
APLANKYK: Kretingos muziejus
(Vilniaus g. 43, Kretinga)
Prijaukinta gamta. Energija iš vandens. Siekdami panaudoti atsinaujinančius gamtos išteklius – vandens energiją, – žmonės nuo seno prie upių statė vandens malūnus. Iš pradžių juose sukdavosi vandens ratas, vėliau jį pakeitė vandens turbina. Moderni švediška vandens turbina buvo įmontuota ir Liubavo dvaro malūne (Vilniaus r.) 1914 m. Vandens energiją ji paversdavo mechanine energija. Liubavo dvaro sodyboje, laikomų viena seniausių ir gražiausių šalyje, iki šiol yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame 100 proc. atrestauruota technologinė įranga, demonstruojami visi čia vykę technologiniai procesai: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki elektros gamybos. Gyvenimui čia prikelta net šimtametė hidroturbina.
APLANKYK: Liubavo dvaro malūnas-muziejus
(Liubavo k., Vilniaus r.)
Į vandens malūnų laikus galima nusikelti ir apsilankius Tiltiškių vandens malūne (Zarasų r.) ant Šventosios upės kranto. Būtent čia įsižiebė pirmoji Zarasų krašto elektros lemputė. Beveik prieš šimtą metų šioje vietoje veikė elektrinė, gaminusi ir tiekusi elektros energiją Tiltiškių kaimui bei Salako miesteliui. 1982 m. atrestauruotame malūne buvo įrengtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje visuomeninis Energetikos muziejus. Dabar čia telikusi ekspozicija muziejaus istorijai atminti. Taip pat akmeniniame malūne išlikusios autentiškos girnos, įrengta senoviškų radijo aparatų kolekcija, vyksta vietos patiekalų degustacijos.
APLANKYK: Tiltiškių vandens malūnas
(Tiltiškių k., Zarasų r.)
Daugelio istorinių malūnų šalyje visgi jau neišlikę. Plungėje netoli miesto centro (koordinatės: 55.915366947519445, 21.849968474597926) stovi paminklas, skirtas pirmajai Plungės elektrinei. Būtent čia stovėjo malūnas, tarnavęs M. Oginskio dvaro reikmėms. Po Pirmojo pasaulinio karo malūnas parduotas verslininkui Chaimui Zaksui. Malūne pradėta gaminti elektra, o elektros lemputės tuo laikotarpiu net buvo pradėtos vadinti ,,zaksinėmis“, senieji plungiškiai ir dabar dar kartais jas taip vadina. 1962 m. malūnas buvo nugriautas ir tik po kelių dešimtmečių jo vietoje atsirado paminklas, skirtas įamžinti pirmąją Plungės elektrinę.
O štai Šmito malūnas Kupiškyje galbūt dar sulauks atgimimo ir taps lankytinu objektu-muziejumi, kaip tikisi Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Juk vienas iš trijų mieste išlikusių malūnų garsus tuo, kad jame praėjusiame amžiuje buvo gaminama elektra, kuria buvo aprūpintas visas Kupiškis. Pastačius garo variklį 1922 m. šis malūnas jau vadintas garo malūnu, dar vėliau jis tapo „motoriniu“ – girnas pradėjo sukti vidaus degimo variklis. Įdomu, kad malūno savininkas Chonelis Šmitas net buvo pravardžiuojamas „šviesos ministeriu“. Jis buvo turtingiausias Kupiškio žmogus ir pirmasis mieste įsigijo automobilį.
„Monstras“ iš arčiau.
Patirtys elektrinėse ir jėgainėse
Vilniaus „monstras“. Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, išsiskirianti virš viso miesto iškilusiais dryžuotais kaminais, darbuotojų „monstru“ buvo pakrikštyta dėl savo dydžio. Ji užima 20 ha teritoriją, turi daugiau nei 700 km vamzdžių po visą miestą! Vienas įdomiausių iki šiol veikiančių industrinių objektų Baltijos šalyse užtikrina vilniečiams šilumą, elektrą ir karštą vandenį. Čia patekti galima ekskursijų metu. Tiek su šiuo objektu, tiek su kitomis sostinės energetikos įmonėmis galima susipažinti ir itin išpopuliarėjusio energetikos savaitgalio „Mechanizmai“ metu.
APLANKYK: Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2
(Elektrinės g. 2, Vilnius)
Filmavimo aikštelė Ignalinos atominėje elektrinėje. Apsirengti specialią aprangą ir batus, palikti visus asmeninius daiktus, įskaitant telefoną ir fotoaparatą, rankoje laikyti dozimetrą, nekramtyti gumos. Tai – lankymosi Ignalinos atominėje elektrinėje taisyklės. Nors ji nebeveikianti ir šiuo metu demontuojama, tebėra ypatingos svarbos strateginis objektas. Ekskursijų metu (dėmesio: ekskursijose gali dalyvauti asmenys nuo 18 metų) galima patekti į saugomą IAE teritoriją: reaktorių salę, turbinų salę, bloko valdymo skydą. Beje, kadangi IAE reaktoriaus konstrukcija buvo tokio pat tipo kaip reaktoriaus Černobylio atominėje elektrinėje, būtent Lietuvoje televizija HBO filmavo daug dėmesio sulaukusį serialą „Černobylis“.
APLANKYK: Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
(Elektrinės g. 4, Drūkšinių k., Visagino sav.)
Sušildytas uostamiestis. Anglimis kūrenama elektrinė, dešiniajame Danės upės krante pastatyta 1929 m., tuo metu buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Nors ji nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, pokariu buvo atstatyta ir veikia iki šiol, aprūpindama visą Klaipėdos miestą karštu vandeniu bei šiluma. Norintys susipažinti su elektros bei šilumos gamybos technologijomis, procesais bei daugiau sužinoti apie vieną seniausių Lietuvos energetikos bendrovių AB „Klaipėdos energija“, gali sudalyvauti nemokamoje pažintinėje ekskursijoje.
APLANKYK: „Klaipėdos energija“
(Danės g. 8, Klaipėda)
Beje, uostamiestyje yra ir kitas žymus energetinis objektas – suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ prie Kiaulės nugaros salos. Klaipėdos turizmo informacijos centras įspėja, kad saloje išsilaipinti draudžiama, nes tai yra strateginės reikšmės objektas, tačiau pro ją galima praplaukti laivu ir apžiūrėti.
Šilumos keliai Kaune. Atvirų durų dienos rengiamos ir AB „Kauno energijoje“. Jose verta sudalyvauti visiems pramonės paveldo fanams, smalsaujantiems, kaip ir kur gaminama šiluma, kaip ji pasiekia namus. Ekskursijos po bendrovės objektus metu pristatoma bendrovės veikla, šilumos tinklų rekonstrukcijų vietos, pasidalijama įdomiais faktais. Pavyzdžiui, kas daroma, kad žiemą virš trasų nežaliuotų žolė? Įdomu, kad renginio metu užsukama ir į Petrašiūnų elektrinę. Energetikos bendrovė „Kauno energija“ gamina ir tiekia šilumą Kaunui, Kauno rajonui bei Jurbarko miestui.
APLANKYK: „Kauno energija“
(Raudondvario pl. 84, Kaunas)
Greitoji Kruonio HAE pagalba. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) Kaišiadorių rajone yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos valstybėse. Tai – išskirtinis inžinerijos statinys su dviem vandens baseinais, žemutiniu Kauno mariose ir aukštutiniu (100 m aukščiau marių esančiu dirbtiniu rezervuaru). Kertinis jos akmuo buvo įbetonuotas 1984 m., veikti pradėjo 1992 m. Įdomu, jog ši hidroakumuliacinė elektrinė kitų elektrinių avarijos atveju galėtų būti tarsi greitoji pagalba. Net išsijungus visoms šalies elektrinėms ji galėtų pradėti veikti be jokio išorinio energijos šaltinio ir jau po 2 minučių pradėtų gaminti elektrą. Elektrinėje organizuojamos ekskursijos.
APLANKYK: Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
(Marių g. 6, Maisiejūnų k., Kaišiadorių r.)
Kur atliekos virsta energija. Besidomintiems energetikos objektais lankytojams atviros yra ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos kogeneracinės jėgainės. Jose energija gaminama iš perdirbti netinkamų atliekų. Kadangi šie pramoniniai objektai yra veikiantys, į ekskursijas privalu registruotis iš anksto ir laikytis nustatytų taisyklių. Pavyzdžiui, nedėvėti aukštakulnių, visos ekskursijos, kuri trunka 1,5 val. nenusiimti šalmų ir liemenių. Pavieniams asmenims ekskursijos neorganizuojamos, tik grupėms nuo 10 iki 15 žmonių. Beje, ekskursijos jėgainėse nerekomenduojamos turintiems aukščio baimę, taip pat jaunesniems nei 14 m.
APLANKYK: Vilniaus kogeneracinė jėgainė (Jočionių g. 13, Vilnius)
APLANKYK: Kauno kogeneracinė jėgainė (Jėgainės g. 6, Biruliškių k., Kauno r.)
APLANKYK: UAB „Green Klaipėda“ jėgainė (Kretainio g. 3, Klaipėda)
Premjera vėjo parke. Energetikos ateitis – saulės ir vėjo jėgainės. Vis daugiau turistinių objektų šalyje apsirūpina elektros energija iš saulės modulių (Ignalinos sporto ir pramogų centras; Žeimių dvaras (Jonavos r.); kt.). O štai Tauragės turizmo informacijos centras kartu su „Ignitis grupe“ š. m. pavasarį planuoja pristatyti vienintelį Lietuvoje tokio pobūdžio edukacinį užsiėmimą „Vėjo spalva – žalia“. Jų metu bus galima sužinoti, kaip pastatyti vėjo elektrinę, kaip ji veikia ir, ar pakaks vėjo visoms vėjo elektrinėms?
APLANKYK: Tauragės vėjo elektrinių parkas
(Beržų g. 1, Lauksargių k., Tauragės r.)
Didžiausias vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse (Dirmeikių k., Tryškių sen., Telšių r.)
Pagėgių vėjo jėgainių parkas ir „marių koridorius“ – vieta, kur stipriausiai visoje šalyje pučia vėjai (Pagėgių r., Tauragės apsk.)
Kai pramoninis paveldas – gamtos peizažo dalis
Lietuviškos atlantidos. Energetikos amžiaus istorijos dalis – ir hidroelektrinės, kurių veiklai reikėjo suformuoti vandens tvenkinius. Todėl didžiausias – Kauno ir Antalieptės – marias būtų galima laikyti „lietuviškomis atlantidomis“. Jų dugne – užlietų kaimų, sodybų, ežerų istorijos.
Kauno hidroelektrinės istorijos pradžia – užtvenktas Nemunas ir suformuotos Kauno marios. Didžiausiame dirbtiniame Lietuvos vandens telkinyje – keliolika salų, pakrantėse – įspūdingos atodangos, klifai, o po vandeniu – daugiau nei 30 užlietų kaimų. Atkurtus jų vaizdus galima pamatyti įrengtuose stenduose-molbertuose Arlaviškių pažintiniame take, garsėjančiame kadagynu.
APLANKYK: Kadagių slėnis, Arlaviškių pažintinis takas
(Arlaviškės, Kauno r.)
1961 m. pastatyta Antalieptės hidroelektrinė (Zarasų r.) yra vienintelė kalnų tipo elektrinė Lietuvoje. Vanduo joje ant turbinų ratų krinta net iš 35 m aukščio. Apsilankymas elektrinėje negalimas, tačiau ne mažiau įdomus yra ir pasivaikščiojimas Šventosios aukštupio pažintine trasa. 10 km ilgio take – ne tik nuostabūs vaizdai, bet ir „ežerų kapinės“, t.y. rieduliai su iškaltais pavadinimais 26 ežerų, kuriuos kadaise prarijo užtvenkta Šventosios upė. Jos užlietas 800 ha plotas, virtęs Antalieptės mariomis, dabar yra antras pagal dydį tvenkinys Lietuvoje.
APLANKYK: Šventosios aukštupio pažintinė trasa
(Daneikių k., Zarasų r.)
Elektrėnų žiburiai. Elektrėnai – puiki kryptis „energetikos turistams“ ne tik dėl čia veikiančios Elektrėnų elektrinės, bet ir dėl to, kad visas miestelis buvo įkurtas būtent elektrinei aptarnauti. Pirmieji namai čia iškilo elektrinės darbuotojams, statybininkams. 12 metų statyta elektrinė 1972 m. tapo didžiausia šilumine elektrine Lietuvoje. Elektrėnų elektrinė puikiai matoma vaikščiojant marių krantine modernia išskirtinio dizaino pontonine prieplauka, kuri sutemus būna jaukiai apšviečiama.
APLANKYK: Elektrėnų pontoninė prieplauka
(Draugystės g. 4, Elektrėnai)
Paslaptinga hidroelektrinė Turniškėse. 10 km ilgio Senųjų kaimų takas Verkių regioniniame parke Vilniuje veda ne tik pro vietas dešiniajame Neries krante, kur kadaise buvo kaimai. Juo einant galima pamatyti ir lokaciją, kur tarpukariu buvo pradėta, bet nebaigta statyti Vilniaus hidroelektrinė. Ji turėjo būti pavadinta Turniškių, arba Neries hidroelektrine. Įdomu, kad kelios dabartinės aukštų Lietuvos vadovų rezidencijos Turniškėse yra įrengtos buvusiuose hidroelektrinės administracijos darbuotojų namuose.
APLANKYK: Senųjų kaimų takas
(Verkių regioninis parkas, Vilnius)
Viešbutis prie „krioklio“. Kartais inžinierinis paveldas atgimsta naujam gyvenimui. Išskirtinis vaizdas į užtvenktą Jūros upę ir krintančius jos vandenis – iš viešbučio ,,Banga“ (Tauragė) kambarių balkonų. Tauragės turizmo informacijos centro duomenimis, viešbutis įkurtas vietoj 1922 m. statytos hidroelektrinės, kurios turbinos gamino elektrą visam miestui ir aplinkiniams kaimams. Viešbučio rūsyje yra išlikusių turbinų detalių. Netoli buvusios hidroelektrinės vietos įrengti pasivaikščiojimo takai, parkas, fontanas, maudykla.
APLANKYK: Viešbutis „Banga“
(Kranto 3A, Tauragė)
užtvenkta Šventosios upė prie Užpalių hidroelektrinės (Utenos r.)
užtvenkta Šventosios upė prie Kavarsko hidroelektrinės (Anykščių r.)
užtvenkta Jūros upė prie Balskų hidroelektrinės (Tauragės apsk.)
užtvenkta Strėvos upė prie Bublių hidroelektrinės (Kaišiadorių r.)
užtvenkta Verknės upė prie Jundeliškių hidroelektrinės (Birštono sav.)
užtvenkta Strėvos upė prie Pastrėvio hidrojėgainės (Bačkonių k., Kaišiadorių r.)
užtvenkta Virvytės upė prie Kairiškių hidroelektrinės (Akmenės r.)
Apie elektrą kitaip.
Teigiamo krūvio muziejai ir eksponatai
Nuo Prometėjaus iki Teslos. Visą Vilnių žvilgsniu aprėpia skulptūra „Elektra“. Jei gerai įsižiūrėsite, po kojomis ji yra pamynusi ugnies fakelą laikantį Prometėją, kadaise dovanojusį žmonėms ugnį. Šios simbolinės skulptūros puošia pirmos viešosios Vilniaus miesto elektrinės, pradėjusios darbą 1903 m. vasario 14 d. ir baigusios 1998 m., bokštelį. Dabar pastate veikia didžiausias Lietuvoje įvairias techninio paveldo sritis pristatantis Energetikos ir technikos muziejus. Jame – autentiška elektrinės įranga, išsaugotas industrinis paveldas, interaktyvios mokslo ekspozicijos. Virsmo salėje, esančioje 6 metrai po žeme, – naujausia ekspozicija apie žmogaus santykį su energetika, Tesla ritės ir net galimybė pagroti žaibais. Muziejuje įrengtas pabėgimų kambarys, skatinantis išspręsti senąsias elektrinės paslaptis, vyksta edukacijos, įvairūs renginiai. Ant pastato stogo įrengta vėjo ir saulės jėgainė.
APLANKYK: Energetikos ir technikos muziejus
(Rinktinės g. 2, Vilnius)
„Kalbančios dėžutės prie Neries“. Vaikščiojant kairiojo Neries kranto turizmo trasa Vilniaus rajone galima aptikti dvi neįprastas stoteles. Jos gali papasakoti apie upės gyvūnus, pakrančių paukščius, pasidalinti sielininko prisiminimais. Tačiau yra viena sąlyga, kad dėžutės prabiltų – lankytojas turi pats sugeneruoti elektros energiją, sukdamas rankenėlę. Tai padaryti tikrai verta, nes kelių tekstų, kuriuos įgarsino aktoriai lietuvių ir anglų kalbomis, autorius – gamtininkas Marius Čepulis.
APLANKYK: Kairiojo Neries kranto turizmo trasa
(Neries regioninis parkas, Vilniaus r.)
Nobelio atgarsiai. Ar žinojote, kad Utena – Nobelio taikos premijos laureato, Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojo, kardiologo, defibriliatoriaus išradėjo Bernardo Louno gimtinė? Šiai asmenybei atminti mieste yra ne tik bronzinė širdis Utenos aikštėje, bet ir suoliukas miesto sode. Prisėdus ant jo galima perskaityti B. Louno motinos Belos žodžius, skatinančius mylėti gamtą. Šalia suoliuko – audio įrenginys. Sukant dėžutės rankeną ir gaminant elektros energiją išgirsite Lounų šeimos prisiminimus apie Uteną, pasitraukimą į JAV, Bernardo pasiekimus.
APLANKYK: Utenos miesto sodas
(Utena, GPS: 55.498154, 25.597756 (WGS))
Elektros kėdė Lietuvoje? Tikrai taip! Ją galima apžiūrėti Šiauliuose įsikūrusiame Teismų istoriniame muziejuje. Ne tik apžiūrėti, bet ir atsisėsti į ją, norint pabūti nusikaltėlio vietoje. Tiesa, kraupus su mirties bausmėmis susijęs eksponatas nebuvo naudotas realybėje. Kėdė yra butaforinė. Muziejų Šiaulių apygardos teisme įkūrė čia dirbęs teisėjas.
APLANKYK: Šiaulių Teismų istorijos muziejus
(Dvaro g. 83, Šiauliai)
Baltijos auksas ir elektros krūvis. Susipažinti su šiuolaikine elektrostatine gintaro mašina ir jos veikimo metodu – tokią „įelektrintą“ patirtį siūlo Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ Mizgirių gintaro muziejuje. Elektrinė mašina, sukurta sujungus meną ir techniką, įrodo, jog natūralus gintaras gali būti naudojamas kaip medžiaga elektros krūviui išgauti. Elektrostatinę mašiną sudaro du gintariniai diskai, ant kurių yra priklijuotos metalinės plokštelės. Sukant elektrinę mašiną ir įelektrinant gintarinius diskus pradeda šokinėti kibirkštys, galima pajusti specifinį ozono kvapą.
APLANKYK: Mizgirių gintaro muziejus
(Naglių g. 27, Nida)
Elektrosimuliacija, arba gydymas elektra. Viena iš procedūrų šiuolaikinėse sanatorijose – elektroterapija. Jai naudojami geriausių mokslininkų ir medikų sukurti modernūs prietaisai, su kuriais moduliuota srovė stimuliuoja paviršinius ir giliuosius raumenis, malšina skausmą ir skatina atsipalaidavimą. Kineziterapija, paremta gydymu elektros srove, yra saugi ir maloni. Šią procedūrą teikia dauguma sanatorijų Druskininkuose: „Eglės sanatorija“, „Druskininkų gydykla“, „Grand SPA Lietuva“, „Draugystės sanatorija“.
APLANKYK: Druskininkai
Įdomioji energetika. Iliustruota energetikos raida nuo akmens amžiaus iki moderniųjų laikų – Antalieptės bendruomenės ir Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo įkurtame Energetikos muziejuje (Zarasų r.). Muziejaus ekspozicijoje daug dėmesio skirta vietiniam objektui Antalieptės hidroelektrinei ir jos istorijai. Taip pat galima apžiūrėti jaunimo sukurtus interaktyvius eksponatus, skirtus su energetika susijusiems procesams, įrenginius.
APLANKYK: Antalieptės energetikos muziejus
(M. Reinio g. 6, Antalieptė, Zarasų r.)
Dvaro technika. Vienas populiariausių Lietuvoje Pakruojo dvaras (Pakruojo r.) kviečia į Technikos dirbtuves. Kartu su pažangaus dvaro ūkio inventoriumi ir rakandais čia saugomas 1940 m. elektros generatorius. Susidomėjusiems senąja technika demonstruojama, kaip jis veikia. Pakruojo dvare galima apžiūrėti ir senovinius automobilius, tarpukario traktorius.
APLANKYK: Pakruojo dvaras
(Parko g. 1, Pakruojo k., Pakruojo r.)
Elektra ir menas. Ne vieną transformatorinę Lietuvoje puošia įspūdingi grafičiai: Martyno Šniokos darbas su moterimi-lape (Užupio 4a, Vilnius), Vienaragis su Šiaurės pašvaiste (Baltų pr. 125, Kaunas), kt. Norint paslėpti transformatorinę, esančią Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios požemyje Vilniuje, taip pat buvo pasitelktas menas. Čia įrengta Niujorke gyvenančio menininko Ray Bartkaus instaliacija iš tūkstančių LED lempučių „Dvylika apaštalų“. Instaliaciją galima apžiūrėti ekskursijų po bažnyčią metu arba pagal išankstinį susitarimą.
Beje, vienas žymiausių Lietuvos grafičių yra sukurtas ant elektrinės sienos! Ray Bartkaus piešinys „Tekantis gyvenimas“ yra ant 1942 m. pastatytos Marijampolės hidroelektrinės prie Šešupės užtvankos. Tačiau gėrėtis reikia žiūrint ne tiesiogiai į grafitį, o į jo atspindį vandenyje.
APLANKYK: Senoji Marijampolės užtvanka
(Užtvankos g., Marijampolė)
Elektra ir greitis. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – išskirtinės patirtys elektra varomomis transporto priemonėmis. Sostinėje Vilniuje laidus braukiantys troleibusai – įprastas akiai vaizdas, nors taip nebuvo 1956 m., kai vilniečiai gatvėje pirmąkart išvydo pirmąjį troleibusą. Įdomu, kad pati pirmoji linija buvo Nr. 2 „Antakalnis-Geležinkelio stotis“. Pravažiuoti šiuo istoriniu maršrutu galima su „Neakivaizdinio Vilniaus“ sukurtu audiomaršrutu „Kelionė laiku 2-uoju troleibusu“: tereikia kiekvienoje stotelėje paleisti garso takelį iš programėlės ir važiuojant klausyti miesto istorijų.
Kaunas visoje Europoje garsėja elektra varoma bei technikos paveldu pripažinta transporto priemone – Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriais. Nors kelionė šiais „tarpukario liftais“ trunka vos pusantros minutės, ji pritraukia ir neįprastos pramogos ieškančius turistus, ir tebėra naudojama vietinių kaip susisiekimo priemonė.
Klaipėdoje tradicinius pasivaikščiojimus po senamiestį galima pakeisti kelione Danės upe su elektriniu katamaranu „Popa boat“. Valdyti pačių klaipėdiečių sukurtą inovatyvią elektra varomą vandens transporto priemonę yra lengva, vairavimo licencija nėra reikalinga. Beje, pasiplaukioti katamaranais galima ir tamsiu paros metu, nes juose įmontuoti LED šviestuvai. Laivelių ieškokite šiltuoju sezonu prie burlaivio „Meridianas“.
Apkeliauti populiarų kurortą Birštoną galima ne tik pėsčiomis ar dviračiu, bet ir elektromobiliu. Kompaktišku elektra varomu autobusiuku klausant audio įrašų galima nuriedėti iki geltonosios biuvetės, garinimo bokšto „Druskupis“, „Vytautas mineral SPA“ komplekso ir net aukščiausio šalyje apžvalgos bokšto.
Atgal į energetikos praeitį. Ženklai mieste. Klaipėdos turizmo informacijos centras siūlo ženklų, liudijančių energetikos praeitį, ieškoti ne tik muziejuose. Pavyzdžiui, uostamiestyje, Kalvos gatvėje, vos per kelias gatveles nuo veikiančių dujinių žibintų išlikę jau nebeveikiantys elektros stulpai. Šie prieškariniai elektros apšvietimo stulpai yra laikomi techniniu paveldu, tačiau retas atkreipia į juos dėmesį. Kalvos gatvėje driekiasi vienintelė senųjų stulpų linija.
Panašūs senieji elektros stulpai, kuriais tekėjo elektra, likę ir Panevėžio senamiestyje, Vasario 16-osios gatvėje. Tarpukariu elektra vis labiau ėmė skverbtis į miesto gyvenimą, ir jo centrines gatves nusėjo metaliniai elektros stulpai.
Be to, pramonės paveldu garsėjančiame Panevėžyje galima aplankyti ir vietą, kur 1923 m. buvo pastatyta dyzelinė elektrinė. Čia ant pastato sienos yra atminimo lenta. Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ rekomenduoja atėjus prie senosios elektrinės pastato būtinai sugalvoti norą ir pasukti veleną!
Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir didžiausios Baltijos šalyse listinguojamos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ medžiagą. Lankydami energetikos paveldo objektus, laikykitės saugumo reikalavimų!
Google maps žemėlapis
