Pirtys Lietuvoje. Gero garo žemėlapis

Juodoji ir baltoji pirtis

Sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodybos "Vabalynė" dūminė pirtis - didžiausia Lietuvoje. Čia vyksta visiems atviri ir užsakomieji edukaciniai renginiai su sveikos lietuviškos pirties apeigomis ir procedūromis (pirmo garo ritualu, šveitimosi su druska užėjimu, vanojimusi, prausimusi su vanta ir putomis, natūraliomis kūno kaukėmis). Sodyboje nevartojami svaigalai, svečiai mokomi gyventi be šiukšlių (zero waste filosofija). Juodojoje – dūminėje – pirtyje telpa iki 20, baltojoje – garinėje - 15 pirčiuolių. Atsigaivinti galima tvenkinyje arba Merkyje.

Kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ (Vilkiškės, Turgelių sen., Šalčininkų r.)

Pažink lietuvišką pirtį

„Bičiulių pirtyje“ vedamos edukacinės pirties programos: pažintinė lietuviškos pirties programa, programa vyrams ir moterims bei poroms ir teminiai pirties vakarai. Pavyzdžiui, pažintinės programos metu pirtininkas papasakoja apie pirties kultūrą ir tradicijas, praveda pirmo garo „ritualą“, pasiūlo kūno šveitimą, medaus kaukę nugarai, programos moterims dalis - karštai linksmas vantų – garo šokis, pirties programą užsisakiusios poros vaišinamos žaliuoju kefyro kokteliu.

„Bičiulių pirtis“ (Užliedžiai, Kauno r.)

Vantos palytėti

Senąsias lietuviškos pirties tradicijas puoselėjančioje pirtyje atliekamas pirmo garo ritualas, unikali „Kvapų simfonija“, kvapni druskų inhaliacinė procedūra, vanojimas įvairių rūšių vantomis, kūno šveitimas druskomis, maltais kaštonais, įvyniojimas į vaistažolių nuovire įmirkytą audeklą, o priepirtyje yra galimybė pasimėgauti kūno masažu. Sodyboje galima rinktis ne tik garinę, bet ir lietuvišką dūminę pirtį „Apuoko Gūžta“. Pirtininkai gali pamokyti rišti vantas, atlikti vytelių masažą, vanoti.

„Medynė“ (Stanaičių k., Alšėnai, Kauno r.)

Pirtyje – lietaus lazda

Kaimo turizmo sodyboje galima išbandyti tradicinę lietuvišką garinę, nuo seno vadinama „baltąja“, pirtį. Edukacines programas su kūno šveitimu, vanojimu, kaukėmis veda sodybos šeimininkai, profesionalūs pirtininkai Daiva ir Aurimas Veseckai. „Atgaiva kūnui ir sielai“, „Pažink lietuvišką pirtį“, „Vanta vanoja, vanta šveičia“ ar „Muzikos garsai pirtyje“, kurios metu su lietaus lazda, griaustinio būgnu ar gongu kuriama atpalaiduojanti melodija.

Kaimo turizmo sodyba „Raudonkalnis“ (Radviliškio r.)

Aksominio garo pirtis

Ant plačių patogių plautų profesionalūs pirties meistrai atlieka šveitimą, vanojimą, muilo putų ar medaus masažą. Periodinio kūrenimo krosnis, kur ugnis tiesiogiai įkaitina akmenis, duoda lengvą ir minkštą garą, kurį pirtininkai vadina ,,aksominiu”. Atsigaivinti galima kubile su šaltu vandeniu arba kūdroje. Ritualams naudojami lietuviškos gamtos turtai. Prie pirties veikia pirtininkų mokykla.

„Perkūnijos pirtis“ (Pajiesio km., Garliavos sen., Kauno r.)

Senovinės dūminės pirtys

Dūminė pirtis yra seniausias pirties tipas. Gerai iškūrentoje dūminėje pirtyje, juntamas tik dūmo kvapas, o pirties oras ir garas daug geresni negu bet kurioje kitoje pirtyje. Išbandyk šias dūmines pirtis:

6. „Senovinė dūminė pirtis“ (Trakų r.);

7. „Jazz Villa“ (Senojo Tarpupio k., Senųjų Trakų sen., Trakų r.);

Po pirties – pieno ledukai

Pajausti, kuo skiriasi liepinė vanta nuo ąžuolinės, sužinoti, kuris beržas kvapnesnis - ,,žemaitiškas” ar ,,dzūkiškas”, pasimėgauti džiovinto raudonėlio, ar mėtos druskos šveitikliais, atgaivinti kūną sušaldytais agurkų sulčių ar pieno gabalėliais, nuprausti veidą ožkos pienu, o kūną pamaitinti medumi. Tokie malonumai siūlomi pirties procedūrų metu sodyboje Žemaitijos nacionaliniame parke.

,,Minkštas” ir ,,tirštas” pirties garas čia sukuriamas ilgai kaitinant akmenis. Pirtis 12 val. išlaiko tą pačią temperatūrą, dėl ko galima neskubant ir su pasimėgavimu atlikti įvairias kūno puoselėjimo procedūras, panaudojant žoleles, medžių šakas, ar net maisto produktus.

Pirtis ,,gyvena" kartu su gamta ir procedūrų metu naudoja jos turtus pagal sezonus: pavasarį - kadagiai, garšvos, kiaulpienės, dilgėlės, jazminai, alyvos; vasarą - miško uogos, vantos iš pačių netikėčiausių augalų; rudenį - daržovės, medus, ąžuolo vantos; žiemą – tai, kad sudžiovinta, sušaldyta ir užkonservuota.

„Saulės slėnis“ (Paplatelės k., Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.)

Pirčiai – medus ir gintaras

„Laikas praleistas pirtyje, į gyvenimo trukmę neskaičiuojamas“, - įsitikinęs pirtininkas Aridas Pabedinskas. Pirtyje jis siūlo ne tik kojų voneles, vanojimą įvairių rūšių vantomis (net sūdytomis ar šaldytomis!), kūno įtrynimą druska, šveitimą, prausimą muilo putomis, bet ir procedūras su moliu, kūno įtrynimą medumi arba gintaru.

„Arido pirtis“ (Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r.)

Druskos ritualai

Kupiškio rajone pirtininkai Dalia ir Genadijus Smirnovai kviečia visus pasimėgauti pirties teikiama atgaiva kūnui ir sielai. Pirtyje siūlo vanojimą vantomis, druskos, kvapų ir kitais seniai žinomais ritualais. Čia taip pat vyksta pirties mokymai ir seminarai.

„Dalios pirtis“ (Kikonių k., Kupiškio r.)

Po pirties – į močiutės salionėlį

Karšuvos girios prieglobstyje įsikūrusioje sodyboje ant Mituvos upės kranto stovinti rąstinė pirtis puoselėja lietuviškas pirčiuolių tradicijas – pirtelės svečiai susipažįsta su pirmojo garo ritualu, kūno su druska šveitimu, odos palepinimu medumi bei vanojimo su beržinėmis vantomis subtilybėmis. Malkomis kūrenama periodinio veikimo krosnis kiekvieną apdovanoja maloniai ant kūno nugulančiu garu bei įtinka tiek stiprią kaitrą, tiek švelnesnį karštį mėgstantiems sveteliams. Sveiko ir lėto gyvenimo principais besivadovaujantys pirties šeimininkai pirtinimosi pertraukų metu siūlo paragauti jų pačių surinktų ir sudžiovintų liepžiedžių, ramunėlių, mėtų bei kmynų arbatų.

Sodyba "Voverynė" (Vertimų k., Jurbarko r.)

Ilzenbergo dvaro pirtis

Ši 25 žmones talpinanti pirtis laikoma ne tik didžiausia, bet ir seniausiai veikiančia dvaro pirtimi Lietuvoje. Manoma, kad pirmoji Ilzenbergo dvaro pirtis buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje. Pirtis buvo skirta dvarininko šeimai – pastatyta atokiau nuo dvaro rūmų, vaizdingiausioje Ilgio pakrantės vietoje, iš kurios atsiveria vaizdas į ežero salą. Dabartiniai dvaro savininkai ją atstatė ant senųjų pamatų toje pačioje vietoje, kur ir buvo pati pirmoji dvaro pirtis. Pastaba: pirtis nuomojama tik apsigyvenusiems dvare.

Ilzenbergo dvaro pirtis (Ilzenbergo k., Rokiškio r.)

Senovinis vandens ritualas dvaro pirtyje

Tikriems garo ir vantos gurmanams – dvaro pirtis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Rąstinėje pagal XVII a. dvarų aprašus atkurtame pirties pastate esanti molinė krosnis skleidžia švelnų, gurmanišką garą, kokiu kadaise mėgavosi ir tuometiniai didikai. Čia gali būti pravedamos programos „Pažink lietuvišką pirtį“ su 4 užėjimais, „Aksominė pirtis“, „Poniška pirtis“, „Šokis su vantomis“ ir kt. Atliekamas ir autentiškas ritualas – vandens milimas, tai yra senovinis vandens šildymo būdas, kai įkaitintas akmuo metamas į indą su vandeniu.

Dvaro pirtis (Rumšiškės, Kaišiadorių r.)

Veltinio pirtis

Veltinio pirtis kaimo turizmo sodyboje – pagal iš Vidurinės Azijos stepių klajoklių atklydusią jurtos idėją. Ji stebina savo originalumu – apskritimo forma, avies vilnos pluoštų apšiltinimas, šviesų žaismas, atsirandantis iš apvalaus jurtos stoglangio ir, žinoma, nauda sveikatai: joje lengva kvėpuoti, nesukelia alergijos, yra ekologiška. Pirtis turi ne tik vilna klotą vietą pasikaitinimui, bet ir salę bei krosnį šilumai palaikyti.

„Veltinio pirtis“ (Priekulė, Klaipėdos r.)

Pirtis-jurta

Profesionalus pirtininkas Erikas Glazauskas pirtyje-jurtoje žada švelnų garą ir pirties procedūras, siekiantiems visiško kūno ir sielos atsipalaidavimo. Čia naudojamos ne tik šviežios vantos, bet ir aromaterapinės augalų šluotelės, kankorėžiai, lietaus lazda. „Jeigu pirtis jums neteikia malonumo, vadinasi, nebuvote tikroje geroje pirtyje“, - įsitikinęs pirties-jurtos šeimininkas.

Pirtis-Jurta (Šiauliai)

Indėniška pirtis

Vinetu kaime pagal šiaurės Amerikos indėnų tradicijas rengiamas tradicinės indėnų pirties Inipi ritualas. Tai - fizinio kūno sveikatinimosi ir dvasinio apsivalymo ritualas, kurį veda pirties vedlys. Po šio ritualo, kurį indėnai naudoja jau tūkstančius metų, jausmas toks, lyg gimus antrą kartą. Čia patiriamas visapusiškos švaros ir neapsakomas ramybės bei palaimos jausmas. Taip pat pirties dvasia kviečia ir į Septynių pojūčių pirties ritualą tradicinėje pirtelėje. Ahoy!

Vinetu kaimas (Šlikių k. Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.)

Pirtis piramidė

Viena iš nedaugelio pasaulyje piramidės formos pirtis - pirtininko Ramūno Račkausko įgyvendinta neįprasta idėja. Čia siūlomos druskos procedūros, šveitimas gintaru, pelenų procedūra ,,Pelenė", muilo putų masažas, perpylimai daromi su „gyvuoju vandeniu“ (tai - vanduo su gyvomis naudingomis bakterijomis, persipylimai tokiu vandeniu sumažina odos susirgimus). Poilsio zonoje atliekamos atpalaiduojančios procedūros ,,Pirties burė", ,,Dainuojančio dubens vibracijos", ,,Lietus", ,,Žadeitinė ramybė". O kur dar ,,blogio ištraukimas" vakuminėmis taurėmis? Specialiai moterims poilsio tarp pirties metu gali būti atliekamas labai švelnus masažas.... stručio plunksnomis. Lankytojai vaišinami fermentuoto gauromečio arbata.

Pirtis-piramidė (Pylimų k., Trakų r., Vievis)

Gintaro pirtis

Pirmoji pasaulyje natūralaus gintaro pirtis „Saulė“, kurioje sumontuotos apie 3 tonos natūralaus Baltijos gintaro, primena gintaro kambarį - sienos, lubos ir net gultai čia padengti tik natūraliu gintaru. Jos plotas – 22 kv. m., čia komfortiškai vienu metu sveikatą stiprinti gali 15 žmonių. Pirtyje rekomenduojama būti iki 30 minučių – tai pakankamas laikas pasisemti visoms naudingoms gintaro savybėms. Sakoma, kad šia pirtimi galima mėgautis kad ir kasdien, nes ji labai teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, mažina stresą, veikia raminančiai. Po pirties rekomenduojama atsigerti gintaro vandens, kuriame taip pat yra ištirpusios gintaro rūgšties.

„Atostogų parkas“ (Žibininkų k., Kretingos r.)

Baltų ritualinė pirtis

Pirtis iš sibirietiško kedro buvo statoma pagal sakraliąją Baltų geometriją, besikonsultuojant su geriausias pirties meistrais. Šalia pirties yra prūdas su šaltinio vandeniu, kuriame malonu atsigaivinti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia organizuojami lėtos pirties, ritualinės pirties vakarai be alkoholio ir sunkaus maisto. Šios erdvės kūrėjai – Ričardas ir Alicija Eiliakai, garso terapijos pradininkai Baltijos šalyse.

„Laumžirgių žemė“ (Vilniaus r.)

Pirtis malūne

Varnių regioniniame parke gero garo lietuviška pirtis įkurta rekonstruotame vandens malūne. Sakralines bei relaksacines pirties apeigas veda pats šeimininkas Ričardas Rasiukas. Pagal senovines tradicijas atliekamas vanojimas, masažas, pilingas bei prausimas putomis naudojant beržinę vantą.

„Angelų malūnas“ (Kūlio Daubos k., Luokės sen., Telšių r.)

Pirtis kapsulėje

Lietuviškas tradicijas puoselėjančiame SPA veikia garinė vaistažolių pirtis „Pergrubijus“. Ši pirtis puikiai tinka norinčioms išsaugoti šukuoseną, žmonėms, kuriems nuo karščio ima skaudėti galvą. Nes šios pirties ritualo pagrindinis pliusas - kol atliekamas veido ir galvos masažas, kūnas yra uždaromas pirties kapsulėje. Po pirties galima atsigaivinti grūstu ledu kambaryje „Blizgulis", pailsėti relaksacijos zonoje „Butė" prie čiurlenančio šaltinėlio su vaistažolių arbatomis ir tikru lietuvišku medumi, pasimėgauti kvapų terapija vaistažolių pataluose kambaryje „Brėkšta".

„ETNO SPA“ (Panevėžys)

Pirtis medyje

Iš pirties, įrengtos daugiau nei dviejų metrų aukštyje, – lynu tiesiai į ežerą! Arba – kopėčiomis žemyn į šalto arba šilto vandens kubilą. Tokią pramogą siūlančioje kaimo turizmo sodyboje yra ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, plaukiojanti pirtis, tiesa, ji veikia tik sezono metu.

Kaimo turizmo sodyba „Brazylija“ (Rokiškio r.)

Pirtis vidury miško

Labanoro girioje prie Želvų ežero – pirtis dviems. Sakoma, aplinkinių žmonių čia gerokai mažiau nei miško žvėrių, nes kitos sodybos – už puskilometrio, asfaltuotas kelias – už 2 km. Pirtis kūrenama malkomis, o krosnelė apdėta akmenimis. Svečiams siūloma odos šveitimo procedūra pirštinėmis, kūno palepinimas natūralaus medaus kauke, po pirties - speciali vaistažolių arbata. Greta pirties įrengtas ir garuojančio vandens kubilas po atviru dangumi, o kitoje ežero pusėje – Molėtų observatorija.

„Sodyba dviems“ (Molėtų r.)

Kalbanti pirtis aplink obelį

Ar esate maudęsi „kalbančioje“ pirtyje, kurios viduryje auga obelis? Tokią galima rasti vienoje iš gražiausių šalies etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų. Statant senovinę dūminę pirtį net čia augusios obels pagailėta – ji liko keroti pačiame viduryje. Be to, pirtis, sakoma, kalba. „Yra viena triūba, kurios vienas galas lauže kūrenasi, o kitas – atviras. Kai vanduo toj triūboj užverda ir šauna, girdisi – puch puch puch, – pasakoja sodybos savininkas Kazimieras Jakutis. – Pirtis kalba.“

„Pagulbio sodyba“ (Pagulbio k., Alantos sen., Molėtų r.)

Kur Ivanas muša gongą

Ar žinojote, kad sostinėje, netoli Kalvarijų turgaus, pilnu garu veikia viešoji pirtis, kūrenama malkomis? Į viešąją pirtį Vilniuje gali eiti tuščiomis, jokių savo rakandų temptis nereikia – čia gausite ir rankšluostį, ir šlepetes, ir vantą, ir pirties arbatos. Trečiadieniai pirtyje - damų diena, antradieniai ir ketvirtadieniai – vyrų. Po pirties galite atsigaivinti ledo vonioje arba kubile. Rezervuotis vietą iš anksto šioje populiarioje pirtyje – būtina.

Vieša pirtis „Ivanas muša gongą“ (Vilnius)

Kur periasi kauniečiai

Kaune yra viena viešoji pirtis šalia Neries upės. Joje – viena didžiausių pirties krosnių Baltijos šalyse. Atsigaivinimui po pirties laukia šalto vandens kubilas lauke. Nuo 2018 m. veikiančioje pirtyje telpa iki 50 lankytojų.

Vieša pirtis „Pirties namai“ (Kaunas)

Pirtis gelbėjimo stotyje

Klaipėdiečiai gali džiaugtis dvejomis viešomis pirtimis. Viena įdomi savo lokacija – Smiltynės gelbėjimo stotyje! Ji populiari tiek žiemą, tiek vasarą. Mat iš karto po pirties galima atsivėsinti Baltijos jūroje, bet to, pats kelias iki pirties yra gniaužiantis kvapą - per mišką Smiltynėje.

Vieša pirtis Smiltynėje (Smiltynės gelbėjimo stotis, Klaipėda)

Klaipėdos senoji viešoji pirtis

Klaipėdos senoji vieša pirtis veikia jau nuo 1972 m. Ji išskirtinė savo „senovine“ atmosfera, charakteriu ir ištikimais gerbėjais.

„Trilapio pirtis“ (Klaipėda)

Viešoji pirtis Palangos baseine

Palangos viešoji pirtis yra Palangos baseino ir sveikatingumo centro komplekso dalis, skirta miesto gyventojams. Viešojoje pirtyje galima lankytis po vieną arba grupėmis iki 20 asmenų. Ketvirtadieniais pirtyje – moterų diena, penktadieniais – vyrų.

Palangos miesto viešoji pirtis (Palanga)

Į pirtį – iš oro baliono

Ar esate bandę leistis į pirtį iš debesų? Oreivis Edvardas būtent tokią pramogą siūlo savo sodyboje: pirma paskraidyti karšto oro balionu, o tada išsiperti. Skrydžiai vykdomi visais metų laikais, esant tinkamoms oro sąlygoms. Šalia pirties yra tvenkinys, tinklinio bei badmintono aikštelės, o žiemą smagiai leisti laiką galima ant čiuožyklos arba su sniego motociklais.

„Pocelonių pirtis“, (Pocelonių k., Alytaus r.)

Smetoniška pirtis

Naujam gyvenimui prikelta Prezidento Antano Smetonos dvaro teritorijoje ant Lėno ežero kranto stovinti pirtis, statyta dar 1940 m. Pirtininkė Aurelija kviečia susipažinti su šios pirties istorija, klausytis tylių liaudies melodijų, mėgautis vietos žolynų aromaterapija, pajusti vantos reikšmę pirtyje ir vienas kito vantavimo malonumą, degustuoti vietos pievų žolių arbatas, išbandyti kūno šveitimą, aliejinį sprando masažą ir maudynes Lėno ežere. Pirties mėgėjams siūlomos trys edukacinės programos: „Pažink lietuvišką pirtį“, „Smetoniška pirtis“ ir „Vantų šėlsmas“.

„Smetonos pirtis“ (Užulėnio k., Ukmergės r.)

Procedūros su maltais kaštonais

Dzūkiška bičiulių pirtis skleidžia Lietuviškos pirties dvasią, moko žmones pažinti sveiką, gerą pirtį ir gerą garą. Pirties krosnis yra pastovaus kūrenimo, garas minkštas ir švelnus. Jį skleidžia iš Dusios ežero suvežti akmenys. Atliekamos įvairios procedūros su medumi, gintaru, maltais kaštonais, šokoladu ir kt. Šioje pirtyje yra visada laukiami tikrai mėgstantys lietuvišką pirtį su visais jos papročiais ir apeigomis. Pirties procedūras veda šeimininkai – Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariai Rimantas ir Irena.

,,Dzūkiška bičiulių pirtis" (Znicos k. Šventežerio sen., Lazdijų r.)

Masažas su kankorėžiais pas vantų rekordininką

Avietės ir beržo, „Žvalios devynerios“ su dilgėlėm, raudonojo ąžuolo, kanapės ir beržo, lazdyno... Visa tai – vantų, kurias riša Renatas Žvaliauskas, meniu. „Žvalios pirties“ šeimininkas yra Lietuvos rekordininkas, surišęs daugiausia skirtingų rūšių augalų į vieną vantą. Pirtyje jis gali ne tik padėti atsipalaiduoti vanodamas keliasdešimties skirtingų rūšių vantomis, bet ir atlikti pirmo garo ritualą, pėdų masažą su kankorėžiais, įvyniojimą į augalų kokoną, garsų terapiją.

„Žvali pirtis“ (Miklusėnai, Alytaus r.)

Dūminukė Suvalkijos kaime

„Dūminė pirtis Zanavykų krašte, o ir visoje Lietuvoje yra tikra retenybė. Vieni jos baiminasi, nes neva tai joje galima išsitepti suodžiais, kiti – nes ji pilna dūmų. Įdomu pastebėti, kad nei vienas iš šių nuogąstavimų nėra susijęs su dūmine pirtimi ir potyriais, kurie žavi čia apsilankančius“, - teigia pirtininkas Ignas. Jo dūminukėje vienu metu patogiai ant gultų gali įsitaisyti 10 svečių, o Šeimos pirtelėje - 2-4 gero garo mylėtojai. Pirtys pritaikytos vanojimui, įvairiems kūno šveitimams (pilingams) ir visoms pirties procedūroms.

,,Dūminukė“ (Griškabūdis, Šakių r.)

Pirtis su Himalajų druskos siena

Ant Kupiškių marių kranto – itin moderni pirtelė su panoraminiais langais, LED apšvietimu ir pačioje pirtyje esančia Himalajų druskos siena. Tai – pirties šeimininkų sumanymas, siekiant sukurti lankytojams „mini spa“.

„Starkėno pirtis“ (Kupiškis)