Pietinės Lietuvos kronikos: Druskininkai-Varėna-Lazdijai
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Druskininkų, Varėnos ir Lazdijų turizmo informacijos centrai pristato rekomendacijų paruoštuką į šalies pietus nusitaikiusių vietinių keliautojų įspūdžių kronikoms. Atsirinkite jums įdomiausias stoteles 2-3 dienų kelionei, o jeigu panorėsite pamatyti visus perliukus, išsiruoškite į ilgesnę kelionę.
ŽALIAI IR LĖTAI
KULTŪRINGAI
SU ŠEIMA
SVEIKAI
GERO APETITO REKOMENDACIJOS
SALDŽIŲ SAPNŲ REKOMENDACIJOS
SUTIKTI VIETINIUS
Varėna
„Dzūkijos nacionalinio parko miškai – Europos mikofilų rojus“. BBC publikacijos dėka tokia žinutė nuvilnijo per pasaulį ir daugelį ne tik paskatino panaršyti, kas gi yra mikofilai (grybų mėgėjai), bet ir įtvirtino Varėnos kaip Grybų sostinės įvaizdį. Tik ar žinojote, kad nerdami į miškus turite mieste pasilabinti su skulptūra „Jaunasis grybautojas“? Tik taip prišauksite sėkmę. Visgi į Varėną verta užsukti ne tik pagrybauti – krepšius čia galima užpildyti ir kitokiomis patirtimis bei istorijomis.
Žaliai ir lėtai
Keliauti Varėnos krašte reikia gamtos ritmu. Banguojančius Dzūkijos nacionalinio parko miškus galite apžvelgti nuo „lietuviškųjų eifelių“ – Merkinės ir Puvočių apžvalgos bokštų. O jei įkopsite į Čepkelių apžvalgos bokštą, prieš akis atsivers Čepkelių raistas, didžiausia natūralios gamtos teritorija Lietuvoje. Geriau pažinti ją galima einant Čepkelių gamtinio rezervato mokomuoju taku (Dėmesio: čia galima lankytis TIK lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistui, todėl atvykstant būtina registruotis iš anksto). Sakoma, jei Lietuvoje filmuotų filmą pagal romaną „Ten, kur gieda vėžiai“, filmavimai tikriausiai vyktų Čepkelių raiste – paslaptinguose pelkių plotuose, juosiamuose žemyninių kopų.
Vienas seniausių Varėnos krašto „verslų“ buvo ne tik grybavimas ar uogavimas, bet ir drevinė bitininkystė. Pamatyti drevines pušis bei drevinius avilius galite Drevinės bitininkystės pažintiniame take bei Drevinės bitininkystės bityno ekspozicijoje. O štai Zackagirio pažintinis takas nuves dar labiau intriguojančiomis vietomis: nuo žemyninės Gaidžio kopos, Šaudzyklos kalno iki Meškos šiknos pelkutės! Kalbant apie dreves, pasakojama, kad Bartelių ąžuolo drevėje, kurioje kadaise knygnešiai slėpdavo draudžiamą spaudą, gali tilpti 5-6 žmonės!
Patirti dzūkiškos gamtos terapiją galite ir Žiežulio pažintiniame take (pasivaikščiojimą juo gali apvainikuoti maudynės Žiežulio ežere), prie nuolat kunkuliuojančios paslaptingos versmės prie Ūlos upės Ūlos akis bei ant Merkinės piliakalnio, nuo kurio atsiveria Nemuno ir Merkio santaka. Beje, ant Merkinės piliakalnio ne kartą buvo užkopęs ir partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jei norėsite išbandyti maršrutą Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais, teks įveikti 23 km.
Terapintis galima vaikščiojant ir po sodus. Teminiame maršrute „Sodų kelionės“ – nuo Varėnos miškų iki Alytaus kalvų išsibarsčiusios ypatingos žaliosios erdvės, pavyzdžiui, „Holos sodai“, kurių įkūrėja kraštovaizdžio dizainerė besidominčius želdynų kūrimu kviečia ir į patyrimines ekskursijas, gamtos terapiją.
Kultūringai
Kita žymi pavardė, lydinti Varėnoje, yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ilgą laiką trūko informacijos nustatyti, kur gimė Lietuvos genijumi laikomas menininkas. Jeigu nusuksite į Senąją Varėną, stabtelkite prie šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Žiūrėkite po kojomis – Žvaigždžių takas su zodiako ženklais nuves jus prie ypatingai įamžintos vietos, kur gimė žymiausias lietuvių dailininkas ir kompozitorius. Beje, Senąją Varėną ir Druskininkus, kur vėliau išsikėlė Čiurlionių šeima, jungia mediniais stulpais ir skulptūromis papuoštas „Čiurlionio kelias“.
Šiuolaikinio meno gurkšnis laukia buvusios vaikų sanatorijos skalbyklos patalpose Naujuosiuose Valkininkuose įrengtoje meno ir kultūros erdvėje „Menų skalbykla“. Privačios iniciatyvos ir vietos bendruomenės pajėgomis atgimusioje vietoje vyksta parodos ir renginiai. Kita netikėta kultūrinė stotelė – Marcinkonių geležinkelio stoties galerija, kurią kuruoja nepriklausomo meno iniciatyva „Verpėjos“.
Jeigu šiuose kraštuose lankotės pirmą kartą, Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras siūlo į kelionės planą įtraukti stoteles rašytojo V. Krėvės – Mickevičiaus memorialiniame muziejuje Subartonyse (čia vedamos ekskursijos bei edukacinės programos), Merkinės krašto muziejuje, Perlojos istorijos muziejuje bei susipažinti su išlikusiais etnografiniais dzūkų kaimais ir, pavyzdžiui, prasieiti Zervynomis. Jose išlikę medinukai įamžinti ir sename lietuviškame filme „Niekas nenorėjo mirti“. Įdomu ir tai, kad šis kaimas yra vienas iš kelių Lietuvoje, kuriuose išlikusi laužo deginimo kapinėse tradicija per Vėlines.
Mirties ir prisikėlimo tema lydi Liškiavos vienuolyno ansamblyje. Barokinės Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno rūsiuose yra išlikusi XVIII a. vienuolių dominikonų kripta. Joje esantys 5 karstai yra … stikliniai. Šitaip palaikus perlaidoti buvo nuspręsta vykdant restauraciją prieš porą dešimtmečių. Lietuvoje yra ne viena bažnyčia, kurios laidojimo rūsiuose – didikų sarkofagai, tačiau Liškiava išsiskiria tuo, kad karstai atviri ir palaikus, lietuviškąsias mumijas, lankytojams galima apžiūrėti.
Su šeima
Grožintis Dzūkijos miškais mažieji keliautojai neabejotinai smalsaus, o kas gi juose gyvena. Jiems tikrai paliks įspūdį stambiausi mūsų žemyno žvėrys stumbrai. Juos pamatyti galima naujajame Stėgalių stumbryne. Iš anksto paruoškite klausimus stumbrininkui!
Prasilėkti miškais galima ir riste – su „Varėnės žirgais“ arba jų traukiamu vežimu. Žygio metu galima pamatyti Merkio upę, Ežeriekų kaimą, Glėbo ar Žiežulio ežerus, Lavyso kaimą ir ežerą, istorinę Glūko geležinkelio stotį, sustoti paiškylauti ar net pagrybauti. Žirgų mylėtojų laukia ir jojimo klubas „Juodasis klajūnas“, kur su gyvūnais galima bendrauti ir naktį, ir „Žemaitukų slėnis“.
Jei po Dzūkiją keliausite vasarą, būtinai stabtelkite fotosesijai prie magiškai žydinčių grikių laukų. Daugiau apie šio grūdo kelią iki garuojančios pusryčių košės lėkštės arba grikinių blynų – sodyboje „Grikucis“. Jos šeimininkai – tikri grikių ambasadoriai (Dėmesio: edukacijos čia vykdomos grupėms, užsakius iš anksto).
Mylintys knygas tikrai nenusivils užsukę į vaikystės pasaulį sugrąžinantį rašytojo Anzelmo Matučio drevę-muziejų, kur jis kurdavo.
Sveikai
Nuplauti kelionės nuovargio ir pūkštelėti į vandenį – Varėnos sporto centre. Čia rasite 25 metrų keturių takelių baseiną, burbulinę vonią, trijų rūšių pirtis. Įdomu, kad Varėnos sporto centre yra Sporto muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos krepšinio istorijai.
Miško SPA Debesylas „Aukštojoje Liškiavoje“ kviečia į ypatingą kelionę per būsenas, kur gamta virsta ritualu, o unikalias procedūras įkvėpia miškas, vanduo ir augalų terapija. SPA rezidencijoje „Aukštoji Liškiava“, kuri tapo „Inovatyvios SPA koncepcijos“ Europoje nugalėtoja ir 2026 m. buvo apdovanota kaip metų nakvynės patirtis Lietuvoje „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose, laukia ne tik baseino ir pirčių kompleksas, bet ir lietaus lašų terapija, jūros dumblių vonia ir kitos procedūros.
Gero apetito rekomendacijos
Dzūkijoje tikrai neliksite gurgiančiu pilvu. Nerti į tikrą pasaulio puodų ir vietos virtuvės gastronuotykį su desertiniu vaizdu į Merkinės piliakalnį siūlo „Merkinės fabrikas“. Šaltuoju sezonu čia užkurtas „Kepsnių cechas“, vasarą užeiviai svetingai pasitinkami „Merkinės fabriko“ vasaros kieme. Šeimininkai Radzevičiai 2024 m. pelnė Turizmo Sėkmingiausiųjų vėtrungę kaip Kelionių atradimų ambasadoriai.
Deserto – į kepyklėlę-kavinukę „Pamislyk ir užeik“ Marcinkonyse, kur galite paskanauti burnoje tirpstančių babkų ir kitokių pyragų.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Dzūkijos miškai – puikus fonas jūsų poilsiui. Išbandykite glampingą, arba vadinamąjį miško viešbutį, „Varėna Treehouse“. Nors jaukūs nameliai įrengti medžiuose, juose yra visi patogumai, paruošti stalo žaidimai, knygų kolekcijos ir net ofūro vonia.
Ofūro vonios garuoja ir kiekvieno „Aušrinių“ namelio terasoje. Mirkdami galite žvalgytis į šalia tyvuliuojantį Aušrinės ežeriuką arba tiesiog medituoti klausant jūrą primenančio pušų ošimo.
Sutikti vietinius
Kas gali geriau perteikti vietovės dvasią ir paporinti įdomių istorijų, jei ne vieciniai? Nepraleiskite progos pabendrauti su jais, jei pavilioti sūrių kvapo sustosite Dargužiuose. Šis aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas garsėja ne tik kaip kultūrinė vertybė, bet ir kaip sūrio gerbėjus pritraukianti vieta. „Sūrininkų namuose“ spaudžiamas sūris ir iš karvės, ir iš ožkos pieno tiek pagal lietuviškas, tiek pagal prancūziškas tradicijas. Pažintį su vietiniais pratęskite Dargužių amatų centre, kviečiančiame į gausybę edukacijų: nuo ledų gamybos iki lietuviškų vynų degustacijos bei piemenėlių žaidimų. Lieti vaškines žvakes, velti vilną, tradiciniu dzūkišku būdu marginti velykinius margučius, pasidaryti verbą ar sausų gėlių puokštę, sunerti iš šiaudelių sodą ar žaisliuką Kalėdų eglutei papuošti galite ir su tautodailininke Laima Saviščiene sodyboje „Šilas“.
„Metas aplankyti Musteiką“ – svetingai kviečia ir šio Varėnos rajono etnografinio kaimo gyventojai, susibūrę po „Musteika dūzgia“ skėčiu. Tarp aktyvių jų siūlomų veiklų – ekskursija „Pasivaikščiojimas po kaimą“, žygis „Partizanų takais“, „Dzūkiškas triatlonas“. Vietinę kultūrą padės pažinti žoliavimo, vaistinių augalų bei augalinės kosmetikos edukacijos. Gero garo mėgėjai gali patirti dzūkiškas prausynes, kamerinę gurmanišką pirties procedūrą „Dzūkiškas garas“, žolynų pirtį ar net žygį „Musteikos bendruomenės pirčių keliais“, kurio metu prieš pirtį pasivaikščiosite miško apylinkėmis arba pasivažinėsite dviračiais per aplinkinius pasienio kaimus.
TRAUKINIAUTOJAMS: Varėną galite pasiekti ir bėgiais. Traukinio bilietus maršrutu
Vilnius-Varėna-Marcinkonys rasite čia.
Druskininkai
Sakoma, ištarus šio kurorto pavadinimą ant liežuvio galiuko gali pajusti druskos sūrumą. Apie žymiuosius Druskininkus jau, regis, viskas papasakota. Tačiau ar girdėjote, kad pirmasis čia išgydytas ligonis buvo net ne žmogus, o ... arklys? Pagal legendą, šeimininkas paleido šlubuojantį arklį pabaigti savo dienų į mineralinio vandens pelkę. O šis ten stebuklingai išgijo! Aplankykite šį pasakojimą menančią skulptūrą „Sūrutis“, pavadintą gydytojo, laikančio druskos dubenėlį, garbei, ir pasiruoškite sūriems (ir ne tik!) potyriams.
Žaliai ir lėtai
Sakoma, Druskininkuose net oras gydo, ne tik procedūros sanatorijose. Štai kodėl Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras pirmiausia siūlo išsinuomoti dviratį ir apvažiuoti žymiausias kurorto vietas. Meilės salos panorama, Nemuno pakrantė, Druskonio ežeras, Vijūnėlės parkas, Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, unikalus Švendubrės gatvinis kaimas su Velnio akmeniu, M. K. Čiurlionio pamėgtas Raigardo slėnis. Visas šias kurorto gamtos oazes apjungia atnaujintas dviračių takas „Žvaigždžių orbita“. Juo drąsiai galite važinėti ir sutemus. Maršruto ilgį galite pasirinkti (9 km, 12 km arba 24 km). Paminėta Meilės sala pro Druskininkus tekančiame Nemune yra viena žymiausių Lietuvos salų. Suskaičiuota, kad ilgesnėse nei 100 km mūsų šalies upėse yra apie tūkstantį salų! Tai – botaninis draustinis, kurį iš arti galima apžiūrėti keliaujant laivu Nemunu arba pasigrožėti nuo Nemuno kranto atodangos. Kadaise saloje per Jonines liepsnodavo laužai, merginos ir vaikinai prie jų pynė vainikus ir dainavo. Kai Nemuną apgaubdavo sutemos, jaunuoliai vainikėlius su žvakute ir savo vardu paleisdavo į vandenį. Pasak legendos, jei Nemuno verpetai mergaitės ir vaikino vainikus šalia Meilės salos sujungdavo, jiems buvo lemta būti drauge.
Kultūringai
Dar daugiau lemtingų pasakojimų susiję su Leipalingio dvaru. Už 12 km nuo Druskininkų kurorto esanti Leipalingio dvaro sodyba laikoma vienu reikšmingiausių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių. Kino filmo vertoje dvaro istorijoje, siekiančioje XV a., – ne tik Leipalingyje šeimininkavusių garsių Sapiegų, Masalskių, Kruševskių giminių pėdsakai, bet ir lemtingas žaidimas kazino. Išlikę pasakojimai, kad vienas iš dvaro savininkų taip įklimpo į skolas, kad nuosavybę užstatė ir pralošė Monte Karlo, o pats iš nevilties nusišovė. Šiuo metu galima apžiūrėti klasicistinius dvaro rūmus su kolonomis, oficina, vienu ūkiniu pastatu, spirito varykla ir parko fragmentais. Dvare veikia Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus. Rūsyje vyksta edukacijos ir parodos, koncertų salėje virš rūsio – kameriniai renginiai.
Be abejo, Druskininkai yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveldo lopšys. Kol vyksta Čiurlionio memorialinio muziejaus rekonstrukcija, užsukite į Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parką. Čia vienu geriausių Dzūkijos skulptorių laikomas tautodailininkas tarp daugybės skulptūrų apgyvendino ir žymiajam genijui dedikuotą medžio kūrinį „Čiurlionio paliesti“. Įėjus į namą su aukuru ant sienų galima atpažinti M. K. Čiurlionio paveikslų motyvus. Beje, daugelis skulptūrų šiame parke yra tarsi gyvos – juda, mirkčioja, šviečia, tad tikrai padarys įspūdį su vaikais keliaujančioms šeimoms.
M. K. Čiurlionis išties buvo neabejingas gamtai, ji buvo menininko kūrybos šaltiniu. Išlikęs pasakojimas apie jo mėgstamiausią pušį-kėdutę Druskininkuose, ant kurios prisėdęs jis laukdavo saulėlydžių. Manoma, kad ši keista pušis iki šiol išlikusi. Kurorte prie Druskonio ežero galima prisėsti ir ant specialaus M. K. Čiurlionio atminimo suolelio su užrašu „Pasaulį aš įsivaizduoju, kaip didelę simfoniją: žmonės – tai gaidos, o gražiausia melodija – tai tolimieji Druskininkai...“. Druskininkuose atminimo suoleliai įrengti ir kitoms žymioms asmenybėms.
Nepraeikite ir netoli Druskonio esančios istorinės vilos, kurioje įsikūręs Druskininkų miesto muziejus. Jo ekspozicijoje – ne tik pasakojimai apie kurorto praeitį, bet ir druskinių kolekcija.
Su šeima
Pramogų Druskininkuose visai šeimai tikrai netrūksta, kad ir kokiu metų laiku čia atvyktum. Nuo Apversto namo, kuriame gali išbandyti gyvenimą aukštyn kojom, iki „Druskininkų oro linijų“ – Lynų kelio, kurio gondolomis galite praskrieti virš Nemuno 45 metrų aukštyje! O kur dar vienintelis ištisus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse „Snow arena“ su 2 uždaromis slidinėjimo trasomis ir 1 lauko trasa, ir net žiemą į tropikus nukeliantis sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua“ su vandens parku? Jame – net 19 pirčių, baseinai, smagūs nusileidimo kalneliai. Užsukite ir į nemokamą miško muziejų „Girios aidas“ bei nuotykių parką „UNO park“, kuriame siūlomas skrydis virš Nemuno!
Sveikai
Vienas iš pagrindinių kelionės į Druskininkus tikslų paprastai būna pasisveikatinti. Neabejotinai jau esate išbandę mineralinio vandens, gydomojo purvo ar vaistažolių vonias, druskų, deguonies, gintaro, šalčio, muzikos ar kitas terapijas. O ar esate niurktelėję po Ratnyčėlės upės kaskadomis po pirties ar mėgavęsi saulės voniomis Karolio Dineikos sveikatingumo parko kaskadų ir pirties komplekse? Čia įsitikinsite, kad geriausiai gydo oras, vanduo bei saulė. (Pastaba: kompleksas dirba tik šiltuoju sezonu). Dar – geras miegas. Vieninteliame miego SPA Šiaurės Europoje „Mana Sleep & Spa“ laukia ne tik miego ritualai bei poilsio programos, bet ir miego kapsulė „Somnarium“ bei išretinto oro lyg kalnų viršukalnėse kambarys „Hypoxico“. O jeigu visgi kurortologijoje esate naujokas, žingsnis po žingsnio susipažinti su geriausiomis Druskininkų gydomosiomis tradicijomis – mineraliniu vandeniu, gydomuoju purvu, mankšta, pirtimi, gydomaisiais dušais – per 3 valandas padės Druskininkų gydyklos sveikatinimo programa „Sveikatos ratas“.
Galbūt ne visiems žinoma, kad prie „Eglės sanatorijos“ galima nusispirti batus ir praeiti refleksoterapiniu taku. Tai – iš įvairių akmenėlių nuklotas kelias, skirtas natūraliam pėdų masažui, kuris šalina nuovargį, nemigą, gerina atmintį. O šalia esančioje „Eglės sanatorijos“ biuvetėje galima atsigerti natūralaus gazuoto mineralinio vandens, praturtinto angliarūgšte.
Būkite sveiki!
Gero apetito rekomendacijos
Galvojantys apie sveikatą puikiai žino, kad gyventi reikia ne tam, kad valgytum, tačiau valgyti – kad gyventum. Nežinia, ar netrukus nereikės Druskininkų skelbti mažiausiai dilginančiu miestu. Juk garsas apie Druskininkų dilgėlių ledus jau eina per visą Lietuvą. „GASTROliavimo gido“ išgarsinto deserto galima paragauti restorane „Velvetti“. Jo meniu – ir dzūkiškas patiekalas šiuškės, kuris, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro nuomone, geriausiai reprezentuoja kurortą. Tai – bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais. O štai Vidurinių Rytų virtuvę pristatančio restorano „Toli Toli“ valgiaraštyje – ir rožinė banga. Čia būtinai paragaukite burokėlių humuso arba kreminių šaltibarščių.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Vienas populiariausių Lietuvos kurortų itin svetingas „miego turizmui“ prijaučiantiems keliautojams. Čia atsiveria vis naujos vietos, siūlančios išskirtines poilsio patirtis. Pavyzdžiui, viešnagę „Snow Hotel Druskininkai“ galima suderinti su slidinėjimo malonumais – viešbutis įsikūręs prie pat „Snow arenos“. O „Nemunas Aparthotel“ viešbutyje vilioja pirmąja Lietuvoje poilsio ir vandens zona ant stogo su pirtimi ir baseinu po atviru dangumi! Be to, šio viešbučio fasadą puošia didžiausios pasaulyje M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos.
Sutikti vietinius
Kadangi šį maršrutą po Druskininkus pradėjome sūria nata, ja ir baigsime. Kūrybos namuose „Druskos studija“ menininkai ne tik pasakoja apie druską, bet ir kviečia kurti iš jos. Taip pat organizuoja žygius Čiurlionio takais. Jų metu ištyrinėsite apylinkes ir geriau pažinsite kraštą.
Su daugiau nei šimtu vietinių gyventojų bendradarbiauja pažintinių programų ir maršrutų organizatoriai „Sūrūs vėjai“. Viena iš autentiškų jų programų „Pakaštavok pas viecinius“ skelbia: „Pavečarosim, dzūkiškų patiekalų pakaštavosim! Dzūkeliui svecias – Dzievo dovana. Dzūkiškos šnektos pasklausysim, pacys kalbėc pabandysim“.
Druskininkus garsina ne tik Narcizų žydėjimo šventė, be kurios nebeįsivaizduojamas pavasaris, bet ir sūriai! Pakurstyti meilę sūriui galite Augų ūkyje, kuriame ne tik gaminamas burnoje tirpstantis sūris, bet ir vyksta edukacija „Kaip gimsta sūris“ apie sūrio kelią nuo pievos iki stalo. Jos metu galėsite patys pasigaminti saldaus pieno sūrį, paskanauti kitų čia gaminamų produktų.
Lazdijai
Kas pirmiausia iškyla prieš akis, išgirdus žodžius „Miško karalius“? Briedis? Būtent šis didingas gyvūnas su ragų karūna pavaizduotas neofreskoje „Miško karalius – miško broliams“ ant Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos sienos. Geriau įsižiūrėjus, kūrinyje slypi daugelio augalų bei gyvūnų siluetai. Visų jų pavadinimus Dainavos apygardos partizanai buvo pasirinkę savo slapyvardžiais: Lūšis, Vanagas, Gegutė, Šernas, Ąžuolas... Neofreska skirta būtent miško brolių – Laisvės kovotojų – atminimui. O atminties ženklai lydės per visą kelionę po Lazdijų kraštą. Juk ir vienas iš minėtos gimnazijos mokinių buvo Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotų pajėgų vadas.
Žaliai ir lėtai
159 ežerai. Tokie yra Lazdijų krašto turtai. Pro vieną gražiausių jų, Dusios ežerą, net vadinamą Dzūkų jūra, vingiuoja pėsčiųjų pažintinis takas „Prelomčiškių kalvomis“ Metelių regioniniame parke. 3,2 km ilgio takas veda didžiausio regiono ežero pakrantėmis, per Lietuvoje retas stepines pievas, gegužę pasidabinančias baltais lieknųjų plukių žiedais, bei Prelomčiškės piliakalnį – vieną didžiausių ir gražiausių apylinkėse. Toje pačioje saugomoje teritorijoje galima leistis ir „gelažinių varlių“, tai yra, vėžlių, pėdsakais žygiuojant pėsčiųjų pažintiniu taku Bijotų-Širvinto miškais. Juk Metelių regioniniame parke vis dar gyvena baliniai vėžliai. 3,5 km ilgio Bijotų-Širvinto miškų pažintinis takas prasideda prie Metelių regioninio parko lankytojų centro.
Apžvelgti Metelio ežerą, Metelių kaimą, Kemsinės pievą, siaurą Dusios ežero ruožą, Papėčių piliakalnį galima nuo 15 m aukščio susuktą nendrių pėdą primenančio Metelių apžvalgos bokšto. Tokio pat aukščio yra ir kitas Lazdijų aukštaūgis – Veisiejų apžvalgos bokštas. Snaigyno ežeras su vingiuotais krantais ir trimis salomis yra tas vaizdas, dėl kurio verta įveikti besisukančius laiptukus. Nors bokštui pastatyti prireikė 25 tonų metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Be to, šis bokštas yra iliuminuotas – jame įrengta moderni apšvietimo sistema su LED šviestuvais, kurių skleidžiamos spalvos keičiasi.
Kultūringai
Lazdijų kraštą kaip kelionės kryptį drąsiai gali rinktis atgimusių Lietuvos dvarų bei istorijos gerbėjai. Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone yra ne tik vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje su dideliu kiekiu dirbtinių vandens telkinių, bet ir vienas didžiausių Dzūkijoje pagal pastatų skaičių. Išlikę net 19 įvairios paskirties dvaro statinių, kuriuos stengiamasi naudoti pagal tikrąją jų paskirtį. Fachverko detalėmis papuoštame kluone įrengtas jojimo maniežas, atkurtos arklidės naudojamos pagal paskirtį – čia yra žirgynas, oficinoje įkurti svečių namai. Iki šių laikų išlikusi klasicistinio dvaro sodyba kūrėsi XIX a., nors dvarvietė buvo minima jau XVI a. Dvaro aplinką puošia ne tik vandens telkiniai, bet ir apžvalgos kalvelės, tilteliai.
Dvariška aplinka laukia ir Veisiejų dvaro parke. Buvusiame dvaro flygelyje yra įsikūręs Veisiejų regioninio parko lankytojų centras. Viename seniausių parkų Lietuvoje galite surasti liepų ratą, sodintą dar XVIII a. antroje pusėje, kuriame auga 21 liepa, bei 200 metų skaičiuojantį Veisiejų dvaro parko uosį. Čia taip pat aptiksite ir Meilės tiltelį, kuris pildo įsimylėjėlių norus, grojantį ir šviečiantį fontaną.
„Lietuviškosios Žanos d‘Ark“ – Emilijos Pliaterytės – istorija nuves į Vainežerio dvaro parką. Dvaro rūmai, kur buvo suteikta pagalba lemtingai sužeistai 1831 m. sukilimo dalyvei, nebeišlikę. Tačiau be vaizdingų ežero pakrančių ir unikalios gamtos parke verta pamatyti įsimintiną klūpančios legendinės asmenybės skulptūrą.
Kalbėti apie Laisvės kainą ragina modernus Laisvės kovų muziejus Lazdijuose. Pastatą, kuriame įkurtas muziejus, galima būtų laikyti pagrindiniu jo eksponatu. Jame šeimininkavo NKVD, KGB ir kitos struktūros, pastato rūsyje yra išlikusios kankinimo kameros. Interaktyvią ir šiuolaikinę laisvės kovoms ir jų aukoms atminti, ir įamžinti skirtą ekspoziciją sudaro ne tik vaizdai, senuose veidrodžiuose susipynusi praeitis ir dabartis, bet ir garsai: čia skamba pokario dainos, kovojusių už Lietuvos laisvę prisiminimai.
Jeigu kelionės metu norite gilintis į Laisvės kovotojų istoriją, aplankykite Kalniškės mūšio vietą, kur 1945 m. vyko vienas didžiausių lietuvių partizanų su sovietiniais okupantais mūšių, Adolfo Ramanausko-Vanago tėviškę, įamžintas partizanų kautynių ir žūties vietas.
Su šeima
Sugrįžti prie Veisiejų regioninio parko lankytojų centro verta ir su vaikais. Būtent nuo šio objekto, laikomo seniausiu pastatu Veisiejų apylinkėse, prasideda teminė kelionė – „Stebuklingų ančių“ maršrutas. Keliaujant anties formos maršrutu ir ieškant pasislėpusių antelių siūloma susipažinti su Veisiejais, vadinamais „Mažąja Venecija“, bei Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžiu. Trasos ilgis yra 3,7 km.
Pamenate, kad Metelių regioninio parko simbolis yra „gelažinės varlės“ – reti baliniai vėžliai? Sužinoti daugiau apie jų gyvenimą Lietuvoje galima Metelių regioninio parko lankytojų centre. Dar smagiau, kad visai šalia jo – puikus Dusios ežero, arba Dzūkų jūros, paplūdimys su plaukiojančiomis sūpynėmis! Joms abejingi nelieka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Sveikai
Daugeliui pirtinimasis yra tikras ritualas. „Dzūkiškoje bičiulių pirtyje“ atliekamos įvairios procedūros su medumi, gintaru, maltais kaštonais, šokoladu, kvepia šviežios vantos (pavyzdžiui, kanapių) ir vietinių žolelių arbata. Šeimininkai su užsidegimu skleidžia lietuviškos pirties dvasią, moko visus pažinti sveiką pirtį ir gerą garą. Sauna bei garinė pirtis yra ir viešbučio „Gojus“ SPA komplekse. Čia – ir sūkurinė vonia 4-5 asmenims, arbatinė su šildomu gultu.
Gero apetito rekomendacijos
Lazdijų turizmo informacijos centras nedvejodamas kaip simbolinį miesto patiekalą-karalių įvardija dzūkiškas bulvines bandas. Tai – viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad jomis didžiuojasi ne vienas miestas. Juk bandos – senovės dzūkų kulinarinis paveldas, o bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicija Lazdijų krašte įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Paskanaukite jų restoranuose „Liepų ratas“, „Gojus“ kartu su dzūkiškomis istorijomis. Dėmesio, dėl bandų restoranuose reikia teirautis iš anksto.
Saldžių sapnų rekomendacijos
Kelionės metu tikrai nusipelnote dvariško poilsio. Atgimstanti istorinė vieta – Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone – siūlo šešis boutique apartamentus lėtam poilsiui, estetiniams potyriams, įsižeminimui XIX a. erdvėse – autentiškuose oficinos-virtuvės ir ledainės pastatuose.
Ant Babrų ežero kranto vos už pusvalandžio kelio nuo Alytaus – gamtos ramybę su patogumais siūlantis „Kedras Glamping“. Jaukiuose mediniuose POD tipo nameliuose galima praleisti tiek naktį, tiek visą savaitę. Juose sumontuota moderni šildymo-vėsinimo sistema ir visi reikalingi patogumai. Šeimininkas gali paruošti kubilą, iškūrenti pirtį.
SUTIKTI VIETINIUS
Kapčiamiesčio bendruomenė šalia Baltosios Ančios upės, kurią yra pamilę tūkstančiai baidarininkų, organizuoja pažintinius žygius, edukacines programas bendruomenės namuose. Bendruomenė šiuo metu aktyviausiai dirba su įvairių gėrybių liofilizavimu ir siūlo edukaciją „Gėrybių Lobynas: Liofilizavimo Dirbtuvės“. Užsukite – susipažinsite, paklausinėsite apie džiovinimą šalčiu. Rudaminos amatų centre dirbantys vietiniai žmonės supažindins ne tik su įvairiais amatais, bet ir leis pažvelgti giliau į kadaise Lazdijų krašte gyvenusių jotvingių kultūrą per edukacines bei interaktyvias patirtis. „Nakvynė ant šieno“, „Šieno suvenyras“, „Darbšti bitutė-saldus medutis“, „Atspėk minkly“, „Gardzi ėdu kacija“, „Užgavėnių kaukių gamyba“, „Guzikucis“ yra žaismingi Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje siūlomų edukacijų pavadinimai. Šiame Lazdijų krašto muziejaus padalinyje galima jas išbandyti ir kartu daugiau sužinoti apie XX a. pr. Dzūkijos kaimo buitį. O jeigu vistiek labiausiai masina bandos, sudalyvaukite jų kepimo edukacijoje „Dzūkiškos bulvinės bandos“ Varnėnų kaime.
