Į viršų
Tūkstantmečius vėjo, jūros ir žmogaus kurta Kuršių nerija – vienas įspūdingiausių Lietuvos gamtos kampelių. Šis siauras, Baltijos jūrą ir Kuršių marias skiriantis, pusiasalis gali pasigirti ne tik kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu, bet ir ir autentišku pamario paveldu: tradiciniais amatais, istorine žvejų gyvensena, vietiniu folkloru.

Kvapnūs pušynai, jūros smėlis, elegantiški kopų siluetai – Kuršių nerija užburia savo didingais peizažais ir ramybe alsuojančia atmosfera. Jūros srovės Kuršių neriją sunešė prieš 5 tūkst. metų, tačiau žmogaus vaidmuo nerijos istorijoje beveik toks pat svarbus kaip gamtos. 

Apgyvendinta dar akmens amžiuje, Kuršių nerija tapo medienos šaltiniu industrializacijos laikotarpiu – iki XIX a. pr. miškų liko tik keliose nerijos teritorijose. Be medžių priedangos ėmė nykti augmenija, prasidėjo vėjo keliama erozija, o kelias gyvenvietes tiesiog užpustė smėlis. Tuomet imtasi kopas apželdinti – žmonės suformavo pajūrio apsauginį kopagūbrį, sodindami miškus sustabdė slenkantį smėlį. 

Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimo ir apželdinimo darbai Kuršių nerijoje yra vieninteliai pasaulyje, ir tebesitęsia iki šiol. Šiandien miškai užima daugiau negu 71 proc. nerijos paviršiaus ploto. Per Kuršių neriją driekiasi paukščių migracijos kelias, traukiantis paukščių stebėtojus iš visos Europos, o nuo įvairių apžvalgos aikštelių ir Nidos švyturio atsiveria įspūdingos panoramos. Pažintiniai ir dviračių takai kviečia aktyviai pažinti nerijos gamtą, o platūs švelnaus smėlio paplūdimiai ir bangų mūša – neskubant pasimėgauti pajūriu.

Viskas netoliese