Susikabinti rankomis su dviem milijonais žmonių dėl laisvės. Tam 1989 m. rugpjūčio 23 d. pasiryžo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, stoję į 600 km ilgio Baltijos kelią – žmonių grandinę, sujungusią tris valstybes dėl laisvės siekio.
Baltijos kelias buvo atsakas į 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų, kurie panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę, metines. Šis aktas leido Sovietų Sąjungai išplėsti savo įtakos ribas Vidurio bei Rytų Europoje ir okupuoti ištisas tautas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Baltijos šalyse susikūrė masiniai judėjimai prieš sovietinę sistemą, kurie į mitingus sukviesdavo daugiatūkstantines minias Vilniuje, Rygoje ir Taline. Vienas iš šių judėjimų rezultatų buvo ir Baltijos kelias.
Baltijos kelias atkreipė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Jis ne tik tarptautiniu mastu demonstravo bendrą trijų valstybių kovą, bet ir suteikė postūmį demokratiniams judėjimams kitose pasaulio šalyse. Stiprus trijų tautų brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu siekiant laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo. Šią taikią politinę demonstraciją liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Baltijos kelio, Lietuvoje nusidriekusio atkarpa Vilnius-Širvintos-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys, atminimo ženklų, bylojančių jaudinančią istoriją, galima rasti ir šiandien.
- 1. Gedimino pilies bokštas
Arsenalo 5, Vilnius
1. Gedimino pilies bokštas
Šalia Katedros aikštės esantis Gedimino pilies bokštas – vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino.
Čia veikianti interaktyvi instaliacija leis kiekvienam bent trumpai tapti šio reiškinio dalimi: vieniems tai atgaivins prisiminimus, o kitiems leis pajausti anuomet tvyrojusią dvasią, išgirsti to laiko dainas. Viskas, ką reikės padaryti, tai susikibti rankomis ir tokiu būdu tapti instaliacijos dalimi.
Potyrius sustiprina ir šio įvykio istoriją perteikti padeda istorinė medžiaga: Baltijos kelio žemėlapis, nuotraukos, specialus dokumentinis filmas bei trijų Baltijos šalių muziejų bendrai parengtas virtualus pasakojimas, kuriame – dokumentiniai ir fotografiniai liudijimai, atspindintys už nepriklausomybę kovojusių šalių stiprybę, pasitikėjimą ir vietą Europos istorijoje.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Vilmantas BrikasAutorius: Kęstutis Stoškus - 2. Baltijos kelio dalyvio pėda
Katedros a., Vilnius
2. Baltijos kelio dalyvio pėda
Katedros aikštėje galite atsistoti ant Baltijos keliui skirtos grindinio plytelės, kurią sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas. Joje įspaustos nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdos, o po ja užkasta atminimo kapsulė su elektroniniu laišku ateinančioms kartoms. Analogiškos plytelės įmontuotos Rygoje ir Taline.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Saulius ŽiūraAutorius: Saulius Žiūra - 3. Vardinių plytų skulptūra „Laisvės kelias“
Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko g. sankirtoje, Vilnius
3. Vardinių plytų skulptūra „Laisvės kelias“
Baltijos kelio simbolis – skulptoriaus Tado Gutausko trispalvė skulptūra „Laisvės kelias“ - sukurta iš daugiau nei 20 tūkst. vardinių plytų. Jos ilgis – 63 m, o aukštis – 3,5 m. Kiekvienoje plytoje, kurios yra trijų Lietuvos vėliavos spalvų, yra įspaustas skulptūrą parėmusio žmogaus vardas ir pavardė.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Eglė BurbaitėAutorius: Saulius Žiūra - 4. Ženklai kelyje
Magistralės A2 Vilnius-Panevėžys, A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga
4. Ženklai kelyje
Siekiant įamžinti 1989 m. įvykusią didžiausią ir svarbiausią akciją „Baltijos kelias“, išreiškusią Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, 2020 m. pradžioje valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius–Panevėžys (ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km) ir keliui A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km) suteiktas „Baltijos kelio“ pavadinimas.
Magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys vairuotojų poilsio aikštelėse atidengti šie Baltijos kelio 25-mečiui skirti atminimo ženklai – informaciniai stendai: 80,1 km – kairėje pusėje; 38,5 km, 55,6 km, 80,1 km ir 99,9 km – dešinėje pusėje. Taip pat informaciniai stendai pastatyti prie valstybinės reikšmės kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga, kuris veda į Lietuvos ir Latvijos pasienį: 62,9 km – kairėje pusėje; 27,8 km ir 47,5 km – dešinėje pusėje.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Keliauk LietuvojeAutorius: Keliauk Lietuvoje - 5. Gėlių lėktuvas
Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių g. 132, Kaunas
5. Gėlių lėktuvas
Kauno mieste saugomas vienu iš Baltijos kelio simbolių tapęs ir jame dalyvius gėlėmis sveikinęs lėktuvas AN-2. Baltijos kelyje dalyvavusį lėktuvą AN-2R galima apžiūrėti Lietuvos aviacijos muziejuje.
Kildamas iš Kauno aerodromo, lėktuvas buvo pakrautas maždaug pusantros tonos žmonių atneštų gelių, surištų į puokštes. Kai kurios jų – su pasveikinimų atvirukais. Tai tebuvo vieno iš trijų sunkvežimių su gėlėmis krovinys, aklinai užpildęs lėktuvo liemenį. Pasak skrydžio dalyvio Petro Bėtos: „lėktuvui kylant, dėl gėlių krovinio skridusiems neliko vietos ant grindų, todėl gulėjo ant gėlių kilimo. Maža to, lėktuvo durys neatsidarė, todėl pilotas Vytautas Tamošiūnas, atlikęs skrydžio leidimo formalumus, į lėktuvą įlipo per... orlaidę...“ DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Mindaugas KavaliauskasAutorius: Saulius Žiūra - 6. Baltijos kelio Kryžių slėnis
Pasvalys
6. Baltijos kelio Kryžių slėnis
Šiam slėniui pradžią davė Baltijos kelio akcija: savo dalyvavimo joje ženklus paliko kelių kitų Lietuvos rajonų atstovai. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais kraštui reikšmingiems įvykiams atminti. Šiam slėniui pradžią davė Baltijos kelio akcija: savo dalyvavimo joje ženklus paliko kelių kitų Lietuvos rajonų atstovai. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais kraštui reikšmingiems įvykiams atminti. Kitoje kelio „Via Baltica“ pusėje, ties Kryžių slėniu, yra klaipėdiečių pastatytas paminklinis akmuo. Važiuojant toliau link Latvijos, ties Žilpamūšio kaimu – Akmenės gyventojų paminklinis akmuo, ties Morkūnų kaimu - pakruojiečių pastatytas kryžius.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Gražvydas BalčiūnaitisAutorius: Gražvydas Balčiūnaitis - 7. Baltijos kelio ženklai
Ukmergės r.
7. Baltijos kelio ženklai
Ukmergės rajone iš viso yra 13 Baltijos kelio ženklų, daugiausia - kryžių, kuriuos pastatė gyventojai iš kitų rajonų, dalyvavę šiame istoriniame įvykyje: iš Utenos rajono (57,4 km), iš Švenčionių r. (61 km), iš Ignalinos r. (62,8 km), iš Kalvarijos (64,4 km), iš Marijampolės (64,4 km), iš Kazlų Rūdos (64,4 km), iš Vilkaviškio r. (67,5 km), iš Šakių r. (69,1 km), iš Ukmergės r. (75,9 km), iš Jurbarko r. (78,2 km), iš Raseinių r. (81 km), iš Kėdainių r. (83,6 km), iš Jonavos r. (90,1 km). 12 šių ženklų yra įtraukti į kultūros paveldo registrą, tai - nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Ukmergės TICAutorius: Keliauk Lietuvoje - 8. Fotojuostoje įamžintos akimirkos
Kupiškio etnografijos muziejus, Gedimino g. 2., Kupiškis
8. Fotojuostoje įamžintos akimirkos
Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose saugomos Baltijos kelio fotografijos. Jas 1989 m. rugpjūčio 23 d. padarė fotografas Juozas Kraujūnas. Jas galima apžiūrėti iš anksto susitarus su muziejaus fondų saugotoja.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Kupiškio etnografijos muziejusAutorius: Kupiškio etnografijos muziejus - 9. Baltijos kelio ąžuolynas
Smėlynės g./Piniavos sk., Panevėžys
9. Baltijos kelio ąžuolynas
Švenčiant Baltijos kelio 20-metį Panevėžyje pradėtas sodinti ąžuolynas. 2019 m., minint 30-metį, ši graži tradicija buvo tęsiama. Šis parkas pasodintas šalia Baltijos kelio, nusidriekusio per Panevėžį ir sujungusio tris valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją.
Beje, pagal vieną iš versijų, būtent Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje slapta susirinkę atstovai iš trijų Baltijos šalių iškėlė Baltijos kelio idėją. DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Violeta MažeikienėAutorius: Kupiškio etnografijos muziejus - 10. Baltijos kelio ąžuolas
Birutės g., Alytus
10. Baltijos kelio ąžuolas
Alytuje 2009 m., minint 70-ąsias J. Ribentropo – V. Molotovo pakto, atėmusio Baltijos šalių Nepriklausomybę, ir 20-ąsias Baltijos kelio metines, Birutės g. buvo pasodintas Baltijos kelio ąžuoliukas.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Alytaus TICAutorius: Alytaus TIC - 11. Baltas angelas
Pravieniškės, Kaišiadorių r.
11. Baltas angelas
2009 m. autorių Rūtos Blaževičiūtės, Audronės Skarbaliūtės-Glinskienės ir Deimantės Kuconytės sukurtas paminklas „Angelas sargas“ skirtas Lietuvos tūkstantmečiui ir Baltijos kelio 20-mečiui atminti. Prie šio paminklo vyksta Baltijos kelio minėjimai. DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Giedrė StreikauskaitėAutorius: Giedrė Streikauskaitė - 12. Radijo imtuvas ir kiti istorinio įvykio reliktai
J. Radvilos g. 3, Biržai
12. Radijo imtuvas ir kiti istorinio įvykio reliktai
Biržų pilyje įsikūrusiame krašto muziejuje „Sėla“ yra Atgimimo laikmečiui skirta ekspozicija, kurioje galima pamatyti radijo imtuvą VEF-216. Būtent jo bangomis buvo galima suvaldyti Baltijos kelio dalyvių srautus. Taip pat ekspozicijoje -1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje dalyvavusių biržiečių išsaugota Lietuvos trispalvė vėliavėlė, trijų Pabaltijo tautų vėliavėlės, fotografijos.
Muziejaus fonduose saugomas ir atminimo medalis Baltijos kelias 1989 08 23.; jubiliejinė moneta „1 litas Baltijos keliui – 10“ (1999 m.); plakatas „Baltijos kelias 1989 - 2004. Talinas - Ryga – Vilnius“. DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Irmantas GelūnasAutorius: Biržų krašto muziejus - 13. Baltijos kelio angelas
Būdos k., Trakų r.
13. Baltijos kelio angelas
Angelų kalvoje Lietuvos tūkstantmečio proga yra nutūpę keliasdešimt medinių angelų. Jų būryje – ir Baltijos kelio angelas, tiksliau, trys angelai, kviečiantys prisėsti visas tautas ant vienybės suolelio. 2011 m. skulptorių Algimanto Sakalausko ir brolių dvynių iš Latvijos Aigars ir Yvars Rūran sukurtą medinę skulptūrą galima rasti Angelų kalvos pakraštyje, greta Lietuvos vienybės ir Atgimimo angelų.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Trakų TICAutorius: Algimantas Sakalauskas - 14. Paminklas pasienyje su Latvija
Saločių sen., Pasvalio r.
14. Paminklas pasienyje su Latvija
2014 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos-Latvijos pasienyje trijų šalių parlamentų pirmininkai iškilmingai atidengė Baltijos keliui skirtą paminklą – meninę kompoziciją „Baltijos kelias, Baltijas ceļš, Balti kett“.DAUGIAU INFORMACIJOS
Autorius: Gražvydas BalčiūnaitisAutorius: Kupiškio etnografijos muziejus
Paaiškinimas
Kairėje pusėje pasirinkite norimą maršruto objektą ir sužinokite plačiau.
Informacija parengta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos turizmo informacijos centrų, Lietuvos aviacijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kupiškio etnografijos muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir AB „Kelių priežiūra“ medžiagą.
Maršrutas sukurtas įgyvendinant projektą „Lankstuko, skirto Baltijos kelio istorijai įamžinti, sukūrimas ir gamyba“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.