Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio?
Su ekspertų ir daugiau nei 10 000 lietuvių, balsavusių už lietuviškus patiekalus, verčiausius atsidurti nacionaliniame meniu, pagalba sudarėme 3 dienų kelionės valgiaraštį. 15 daugiausiai balsų sulaukusių valgių taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes.
Restoranai, galintys pasiūlyti vienos ar visų trijų dienų meniu, bus paženklinti nacionalinio meniu lipduku, tad lietuviškos virtuvės gerbėjai ir gastronomijos turistai iš užsienio nesunkiai ras, kur paskanauti balsavimo metu išrinktų patiekalų.
Lietuvos skonių žemėlapis
NACIONALINIS MENIU
ŠALTIBARŠČIAI Balsavo: 84% Kiekvieną vasarą Lietuvoje – tikras rožinis potvynis. Visose lėkštėse – ryškiai rožinė šalta sriuba, gaminama tik su natūraliais vietos produktais (agurkais, burokėliais, žalumynais, kefyru). Šaltibarščiai laikomi estetiškiausia šalta sriuba pasaulyje.
KEPTA DUONA SU SŪRIU Balsavo: 46% Lietuviai – juodos duonos valgymo čempionai. Per metus vienas lietuvis suvalgo 110 kg juodos duonos! Supjaustyta riekelėmis arba lazdelėmis bei apkepta aliejuje, patiekiama su sūrio ir majonezo padažu, ji dar tampa ir puikiu užkandžiu, ypač tinkamu prie alaus.
CEPELINAI Balsavo: 72% Dirižablių formos tarkuotų bulvių patiekalas, įdarytas mėsa, su spirgučių padažu – sunkiasvoris lietuviškos virtuvės atstovas. Nors ant stalo cepelinai Lietuvoje ėmė karaliauti tik XX a., tapo neatskiriama tiek namų, tiek restoranų virtuvės dalimi.
ŠAKOTIS Balsavo: 68% Be šio aukšto spygliuoto pyrago neapsieina jokia lietuviška šventė. Jis kepamas ant iešmo virš atviros ugnies. Įdomu, kad Lietuvoje galite rasti ir vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų.
GIRA Balsavo: 55% Šis fermentuotas gėrimas, kurios gamybai naudojama duonos pluta, kartais vadinamas „geriama duona“. Jis puikiai atgaivina, nėra labai saldus. Lietuvoje galima paragauti ir obuolių, kmynų, mėlynių, braškių, kitų uogų giros.
Lietuva lėkštėje: skonių patirtys ketvirtą ir penktą dieną
Tiems, kuriuos išragauti pirmų trijų dienų nacionalinio meniu patiekalai įkvėpė tolimesniems gastronominiams nuotykiams Lietuvoje, virtuvės istorijos tyrinėtojai ir ekspertai sudarė papildomus valgiaraščius. Į juos įtraukti patiekalai verti dėmesio dėl to, kad nukelia į laikus, kai dar tik pradėjo formuotis gastronominis Lietuvos identitetas. Paragauk istorijos: ant stalo - išskirtiniai skoniai iš didikų virtuvės ir tautinių mažumų paveldas šiandien.
PROJEKTO PARTNERIAI
