Andrius Aleksandravičius

Religinis turizmas

Nors katalikybė į Lietuvą ir atėjo vėliausiai Europoje, šventų katalikiškų vietų galima rasti visoje šalyje. Nuo vienos pirmųjų Europoje Mergelės Marijos apsireiškimo vietos Šiluvoje, visame pasaulyje žinomo originalaus Dievo Gailestingumo paveikslo ir jo istorijos ištakų Vilniuje iki barokinių vienuolynų ir stebuklingų Švč. Mergelės Marijos paveikslų. Kelionė po katalikiškąją Lietuvą stebins ne tik įspūdinga architektūra, bet ir supažindins su sudėtinga Lietuvos istorija, leis patirti šimtmečius skaičiuojančią gyvos piligrimystės tradiciją ir atrasti dvasinę ramybę šiose ypatingą aurą turinčiose vietose, kurių dauguma yra įsikūrusios įstabiuose gamtos kampeliuose.

Vilnius – Dievo Gailestingumo miestas

Siaurose Vilniaus senamiesčio gatvėse bei žaliajame Vilniaus Antakalnio rajone piligrimai iš viso pasaulio atranda Dievo Gailestingumo istorijos ištakas. 1933 m. į Antakalnyje įsikūrusią Gailestingumo Motinos seserų vienuoliją iš Lenkijos atvyko s. Faustina, kuri per kelerius Vilniuje praleistus metus patyrė keliasdešimt Jėzaus apsireiškimų, tapusių Dievo Gailestingumo pamaldumo pagrindu. Nors regėjimai vyko ir anksčiau, tačiau gyvenimo Vilniuje metu, s. Faustina ėmė apie juos pasakoti kun. Mykolui Sopočkai, tapusiam jos dvasiniu vadovu. Būtent šiam kunigui padedant, s. Faustinos regėjimai nugulė į tuometinio Vilniaus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Nors istorijos vingiai lėmė kelis dešimtmečius sovietinės okupacijos metu trūkusią šio paveikslo užmarštį, visgi Dievo Gailestingumo žinia ir šio paveikslo kopijos paplito visame pasaulyje. 

Šiluva – Mergelės Marijos apsireiškimo vieta

Kiekvienas lietuvis, paklaustas, kas yra Šiluva, atsakytų, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų. O ar žinojote, jog tai ir viena pirmųjų Mergelės Marijos apsireiškimo vietų Europoje? 

Kryžių kalnas

Daugybę metų griautas, bet nesugriautas, degintas, bet nesudegintas, Kryžių kalnas yra dar vienas mūsų laisvės, tikėjimo ir vilties simbolis, o pasaulio piligrimams – dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. 1993 metais Kryžių kalne meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau jis daugybę kartų šią vietą prisiminė savo kalbose, o Lietuvai atsiuntė krucifiksą. Prie kryžiaus su juo pradedamos ir baigiamos piligrimų eisenos.

Netoli Šiaulių esančią kalvą, kurioje stovi tūkstančiai medinių kryžių, kelionių portalas „Condé Nast Traveler“ įtraukė į labiausiai bauginančių vietų pasaulyje TOP 20. Gal sąrašo sudarytojai ir nenorėtų ant Kryžių kalno praleisti nakties, bet mums tai – šviesos ir vilties vieta, atspindinti mūsų istorinę, kultūrinę tradiciją.  Ypatinga tradicija yra ir kasmetiniai Kryžių Kalno atlaidai, vykstantys liepos mėnesio paskutinį sekmadienį ir sutraukiantys tūkstančius piligrimų.

Trakų bazilika

Trakai – istorinė Lietuvos sostinė nuostabiame gamtos kampelyje bei tuometinė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo būstinė. Šią istoriją mena ne tik vienoje iš salų įsikūrusi Trakų pilis, bet ir XV a. įkurta gotikos ir baroko bruožus turinti Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika, kuri šį titulą gavo 2017 m. Ši šventovė per visus šimtmečius išliko Trakų miesto dvasiniu centru - ji niekuomet nebuvo uždaryta ir visada buvo naudota tik religiniams tikslams.

Vienuolynai

Lietuvos vienuolynai pasakoja skirtingas istorijas – kai kuriuose vienuolius tebemena įspūdingos architektūros statiniai ir vienuolių rašytos knygos, o kituose vienuolių drabužiais apsisiautę skirtingų ordinų broliai ir seserys istorija dvelkiančiose celėse ir toliau skiria savo laiką maldai, priima piligrimus ar dirba su vietos bendruomenėmis. Kviečiame išgyventi šias istorijas ir pajusti vienuolynus supančią gamtą ir ramybę, kurioje ir šiandien gyvena vienuoliai.

Dvasinių patyrimų keliu po neatrastas Lietuvos bažnyčias, vienuolynus ir kitas sakralias vietas

Pastaruoju metu kelionės yra tapusios savotišku vaistu – keliaudami ieškome būdų sveikatintis, sustiprėti fiziškai. Lygiai taip pat kaip kūną kelionės gali gydyti ir sielą – nuo rutinos, nuo įtampos, nežinomybės.

Pasak kunigo Algirdo Toliato, Rytų išmintis byloja, kad jei kelias neveda į šventovę, tai kam jis reikalingas?.. Tai - kelias, po kurio grįžtame kitokie. „Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net  vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, - rinktis dvasines keliones skatina kunigas.