Birštono vardas istoriniuose šaltiniuose pasirodo dėl nelabai malonios priežasties. XIV a. pabaigoje tai buvo viena iš pagrindinių kryžiuočių puolimo krypčių. Ordinas žūtbūt siekė paimti čia stovėjusią pilį ir įsitvirtinti ant kairiojo Nemuno kranto. Savo tikslo kryžiuočiai taip ir nepasiekė, o po Žalgirio mūšio pasikeitė ir Birštono reikšmė. Iš kovos laukų jis virto Lietuvos valdovų ir didikų medžioklės rezidencija. Naujas miesto raidos etapas prasidėjo 1846 m., kai čia buvo aptikti druskingo vandens šaltiniai, dėl kurių Birštonas žinomas iki šiol. Labai greitai čia pradėjo kurtis įvairios gydyklos, poilsio namai, o miestui suteiktas kurorto statusas. Birštono ramybė ir grožis labai greitai pavergė tiek lietuvių, tiek užsienio svečių širdis, o jo populiarumas niekur nedingo iki šių dienų.
