Vingiuojant Panemune

Be abejo, atsiras norinčiųjų ginčytis, bet Nemuno slėnio kelią daugelis lietuvių pavadintų gražiausiu šalies keliu. Regis, už kiekvieno jo posūkio slepiasi ne tik amą atimantys kraštovaizdžiai, bet ir reikšmingos mūsų tautos praeities detalės, kelionės pabaigoje susidedančios į vientisą paveikslą.

Panemunė Lietuvos istorijos dramoje tapo scena daugybei svarbių įvykių ir procesų. Kovų su kryžiuočiais šimtmečiais Nemunas buvo savotiška dviejų civilizacijų susikirtimo riba. Dešiniajame jo krante lietuviai turėjo seriją įtvirtinimų, kuriuos kryžiuočiai, atsikėlę iš kairiojo kranto, bandė žūtbūt paimti. Karams pasibaigus, Nemunas įgijo labiau komercinę reikšmę. Juo Kuršių marių link keliavo įvairios gėrybės. Galiausiai didžiausia šalies upė vėl virto demarkacine linija, atskyrusia Didžiąją Lietuvą, nuo vokiškoje įtakoje esančios Mažosios.

Keliaudami iš Kauno link Nemuno deltos ir šiandien turime galimybę pamatyti visos šios turtingos istorijos ženklus. Pažintį su jais geriausia ir pradėti būtent laikinojoje sostinėje, apžiūrint viduramžius menančią ir kryžiuočių kadaise sugriautą miesto pilį, aplankant baroko perlą – Pažaislio vienuolyną, o taip pat ir susipažįstant su moderniuoju Kaunu bei jo modernizmo architektūros lobynu.

Atsigėrus kavos Kauno senamiestyje, šalia gotikinės miesto katedros, metas pajudėti tolyn – link Raudondvario. Kaip jis gavo savo vardą, suprasite vos tik pamatę Kauno rajono muziejų. Šis istorinis, XVII a. statytas, pastatas – tai išskirtinė galimybė prisiliesti prie Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvoje. Jame taip pat galėsite apžiūrėti ir vietos kompozitoriaus Juozo Naujalio artefaktų kolekciją bei ankstesnio dvaro savininko grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų ekspoziciją, sudėliotą dar XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Keliaudami toliau į vakarus, atsidursite Raudonės pilies komplekse. Dabartinis neogotikinės pilies komplekso vaizdas suformuotas po XIX a. pabaigoje atliktų rekonstrukcijos darbų. Be abejo, labiausiai žmonių akį čia traukia masyviai apvalus 35 m aukščio bokštas, iš kurio atsiveria nuostabus nuo XVI a. auginamo sodo vaizdas. Jokiu būdu neapsiribokite tik žvilgsniu iš tolo. Būtinai po jį pasivaikščiokite ir susipažinkite su retomis medžių rūšimis. Pavyzdžiui, sidabrine egle ar pilkuoju riešutmedžiu. Na ir žinoma, sustokite prie Gedimino ąžuolo liekanų. Legenda byloja, kad po juo kadaise pietavo pats Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.

Važiuodami toliau, galiausiai pasieksite Panemunės regioninį parką ir jame stovinčią didingą pilį. Ji suprojektuota dar XVI a., o po XVIII a. atliktų rekonstrukcijų įgavo dabartinę klasicistinio stiliaus išvaizdą. Panemunės pilis įsikūrusi ant kalvos viršūnės, tad iš jos bokšto atsiveria nuostabūs Nemuno vingių, netoliese tyvuliuojančio ežero, tolumoje besidriekiančių miškų peizažai. Lankytojai turi galimybę ne tik pasivaikščioti po pilies teritoriją, bet ir pajusti, kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas pilyje – ištisus metus čia veikia išskirtinis viešbutis.

Nemuno vingiai galiausiai atveda prie Kuršių marių. Pakeliui užsukę į Šilutės mieste esantį autentišką prūsišką Hugo Šojaus dvarą, galiausiai atsidursite Nemuno deltos parke – vėjo, vandens ir nesibaigiančių kopų krašte.

Aktyvių pramogų gerbėjai čia gali leistis į baidarių žygį Minijos upe. Ieškantys ramybės ją ras vaizdingose Rusnės žvejų kaimelio apylinkėse. Gamtos mylėtojai nepamirštamų įspūdžių patirs Ventės rage, kur rugsėjo ir spalio mėnesiais kasdien praskrenda apie pusė milijono paukščių.

Kelionę baikite ant Kuršių marių kranto. Stebėdami saulėlydį ir jau planuodami kitą savo kelionę Nemuno slėnio keliu.