Orūs, užsispyrę, narsūs ir karingi. Net ir persikėlę į miestus, žemaičiai išlaiko savo tapatybę, buriasi į draugijas, didžiuojasi žemaitišku pasu ir visiems pasakoja apie savo kraštą, apie išradingus amatininkus ir modernių idėjų nestokojančius menininkus. Žemaitijos liaudies architektūra buvo bene mažiausiai paliesta sovietmečio reformų, užtat čia galima dairytis autentiškų koplyčių ir koplytstulpių, ieškoti įdomių metalo kūrinių, kuriuos nukaldino talentingi žemaičiai kalviai. Menininkai pamėgę ir Žemaitijos sostinę Telšius, jiems dovanoja savo mažosios architektūros kūrinius. Suskaičiuoti jų visų – neįmanoma, bet pamėginti atrasti – verta.
D. Jakštaitė