Lietuvą sudaro penki regionai, kurių gyventojai skiriasi tiek savo charakteriu, tiek ir tradiciniais patiekalais.
Dzūkija garsi grybais ir uogomis – ji laikoma šių miško gėrybių sostine. Pasaulio čempionais grybų patiekalų gamyboje vadinami Dzūkijos gyventojai tradicinę baravykienę juodos duonos kubile gamina dar nuo XVII a. Įgudę lietuviai per tris valandas gali rasti apie 10 kg grybų.
Aukštaitijoje sotūs pietūs neįsivaizduojami be patiekalų iš bulvių, ypač bulvinių blynų. Škotams pasaulį stebinat savo hagiu (avies kepenų, širdies ir plaučių kimštas avies skrandis), Aukštaitijos gyventojai dar senovėje visoje šalyje išpopuliarino vėdarus – bulvėmis, kruopomis arba mėsa įdarytas kiaulės žarnas.
Suvalkija – mėsos profesionalų kraštas. Suvalkijos gyventojai iš visų lietuvių turbūt dažniausiai lįsdavo į savo kaminus. Ten jie rūkydavo tradicinius skilandžius – tai yra kiaulės skrandžius, įdarytus kapota kiauliena ir lašiniais, kurie rūkti turi iki mėnesio.
Mažojoje Lietuvoje skaniausiai gaminama žuvis: čia ji rūkoma, sūdoma, kepama, džiovinama. Mažojoje Lietuvoje gaminamas alus būdavo toks silpnas, kad kartais jį net patiekdavo vietoje tradicinės pusryčių sriubos.
Žemaitijoje gyventojai didžiuojasi savo košėmis, vėžiais ir kastiniu – aštraus skonio grietinės plakiniu, dažniausiai patiekiamu su virtomis neluptomis bulvėmis.
