Keliauk Lietuvoje

Pirtys Lietuvoje. Gero garo žemėlapis

Žemiausios temperatūros Lietuvoje mėnesį itin aktuali šildančių vietų paieška. Pirtis piramidė, pirtis jurta, pirtis medyje, gelbėtojų stotyje, kapsulėje, malūne, pirtis iš veltinio ar pirtis iš gintaro, apeiginė, indėniška pirtis bei dvaro pirtis – visa tai galima rasti mūsų šalyje! Juk lietuviams pirtis yra ne mažiau šventa nei suomiams. Pirties procedūrų gurmanams – intriguojantys taškai visuose Lietuvos regionuose. Būtent čia – aukščiausia temperatūra visus metus!

Tradicinės lietuviškos pirtys, arba kas yra pirčiuolis?

Ar žinojote, kad Lietuvoje vyko ir Tarptautinis vanojimo čempionatas, ir Tarptautinė vanojimo konferencija, ir Tarptautinis pirties kongresas, o Lietuviškos pirties bičiulių draugija kasmet jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja Pirties dieną (įdomu, kad šiemet jų bus net dvi - birželio 13 d. Sariuose, ir birželio 20 d. Trakuose)?

O kas yra lietuviška pirtis? Pasak Profesionalių pirtininkų asociacijos valdybos pirmininko, pirtininko-masažuotojo Arido Pabedinsko, lietuviška pirtis yra garinė, iš kitų pasaulio pirčių ją išskiria gausus įvairių vaistažolinių augalų naudojimas.

Ypatinga lietuviškos pirties procedūra – kūno vanojimas beržinėmis, ąžuolinėmis bei kitų medžių vantomis. Pirties dalyviai vanojasi patys, vanoja vieni kitus arba tai daro pirtininkas. Be šios procedūros populiarus kūno trynimas druska, maltais kaštonais, moliu, medumi, kitomis natūraliomis priemonėmis.

Tradicinė lietuviška pirtis nėra labai karšta (apie 60 laipsnių), bet gana drėgna, joje naudojamas garas, kuris gaunamas ant įkaitusių malkomis kuriamos krosnelės akmenų pilant vandenį. Pirtyje dažniausiai praleidžiama apie 4 valandas. Buvimas garinėje (jis vadinamas užėjimu) kaitaliojamas su poilsiu priepirtyje ar lauke, maudynėmis vandens telkinyje. Labiausiai įprastas yra keturių užėjimų (pirmojo garo ritualas, šveitimasis, vanojimasis, pirties uždarymas) pirties procesas.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narė Ramunė Žukauskienė akcentuoja, kad pirtį labai svarbu atsieti nuo balių. Dėl jų sovietmečiu lietuviškų pirčių kultūra buvo sugriauta ir diskredituota. Tinkamiausias pirties gėrimas yra iš mėtų, čiobrelių, raudonėlių, gauromečio bei kitų žolynų ruošiama arbata – būtent jis siūlomas sveikų pirčių klientams, vadinamiems pirčiuoliais.

Pirčiuolių laukia šių lietuviškų pirčių patyrimai:

1. JUODOJI IR BALTOJI PIRTIS

Sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodybos „Vabalynė" dūminė pirtis - didžiausia Lietuvoje. Čia vyksta visiems atviri ir užsakomieji edukaciniai renginiai su sveikos lietuviškos pirties apeigomis ir procedūromis (pirmojo garo ritualu, šveitimosi su druska ir maltomis gamtinėmis medžiagomis užėjimu, vanojimusi, prausimusi su vanta ir muilo putomis, natūraliomis kūno kaukėmis). Sodyboje nevartojami svaigalai, svečiai mokomi gyventi be šiukšlių (zero waste filosofija). Juodojoje – dūminėje – pirtyje telpa iki 20, baltojoje – garinėje – iki 12 pirčiuolių. Atsigaivinti galima tvenkinyje arba Merkyje.

 

➤ Kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ (Vilkiškės, Turgelių sen., Šalčininkų r.)

2. VANTŲ-GARO ŠOKIS

Svarbiausia „Bičiulių pirties“ vizija - gera žmogaus savijauta: sielos ramybė ir kūno sveikata. „Bičiulių pirtyje“ laukia įvairios pirties programos, teminiai pirties vakarai, pažintiniai pasakojimai apie pirties istoriją ir tradicijas, kvapnūs aromaterapiniai seansai, karštai linksmas vantų garo šokis ir individualių, kūną puoselėjančių procedūrų, išskirtinis dėmesys.

 

➤ „Bičiulių pirtis“ (Užliedžiai, Kauno r.)

3. VANTOS PALYTĖTI

Senąsias lietuviškos pirties tradicijas puoselėjančioje pirtyje atliekamas pirmojo garo ritualas, unikali „Kvapų simfonija“, kvapni druskų inhaliacinė procedūra, vanojimas įvairių rūšių vantomis, kūno šveitimas druskomis, maltais kaštonais, įvyniojimas į vaistažolių nuovire įmirkytą audeklą, o priepirtyje yra galimybė pasimėgauti kūno masažu. Sodyboje galima rinktis ne tik garinę, bet ir lietuvišką dūminę pirtį „Apuoko Gūžta“. Pirtininkai gali pamokyti rišti vantas, atlikti vytelių masažą, vanoti.

 

➤ „Medynė“ (Stanaičių k., Alšėnai, Kauno r.)

4. PIRTYJE – LIETAUS LAZDA

Kaimo turizmo sodyboje galima išbandyti tradicinę lietuvišką, nuo seno vadinama „baltąja“, pirtį. Edukacines programas su kūno šveitimu, vanojimu, kaukėmis veda sodybos šeimininkai, profesionalūs pirtininkai Daiva ir Aurimas Veseckai: „Atgaiva kūnui ir sielai“, „Pažink lietuvišką pirtį“, „Vanta vanoja, vanta šveičia“ ar „Muzikos garsai pirtyje“, kurios metu su lietaus lazda, griaustinio būgnu ar gongu kuriama atpalaiduojanti melodija.

 

➤ Kaimo turizmo sodyba „Raudonkalnis“ (Radviliškio r.)

5. PIRTIS SU PIRTININKŲ MOKYKLA

„Perkūnijos“ pirtyje - mediniai rąstai, malkomis kūrenama periodinė krosnis, kuri duoda lengvą minkštą garą. Erdvi garinė sukurta taip, kad užtektų oro ir būtų patogu sėdėti bei gulėti. Profesionalūs pirties meistrai čia praveda atpalaiduojantį pirties ritualą: supažindina su lietuviškais medžiais bei žolynais, atlieka šveitimą, muilo putų masažą, vanojimą ar ištepa kūną medumi. Po pirties procedūrų galima atsigaivinti šalia pirties esančiame vandens telkinyje, o ramioje poilsio erdvėje pagulėti patogiuose gultuose ir visiškai atsipalaiduoti. Norintiems labiau pasigilinti į pirties meną organizuojami pirties ritualo vedimo mokymai.

 

➤ „Perkūnijos pirtis“ (Pajiesio km., Garliavos sen., Kauno r.)

6-7. SENOVINĖS DŪMINĖS PIRTYS

Dūminė pirtis yra seniausias pirties tipas. Gerai iškūrentoje dūminėje pirtyje, juntamas tik dūmo kvapas, o pirties oras ir garas daug geresni negu bet kurioje kitoje pirtyje. Dūminės pirties prie Vilkokšnio ežero lankytojams siūloma ne tik išbandyti senovinės kaimo pirties privalumus, bet ir kasdienės rutinos nuovargį palikti karštame kubile.

 

➤ 6. „Senovinė dūminė pirtis“ (Trakų r.)

➤ 7. „Jazz Villa“ (Senojo Tarpupio k., Senųjų Trakų sen., Trakų r.)

8. PO PIRTIES - PIENO LEDUKAI

Pajausti, kuo skiriasi liepinė vanta nuo ąžuolinės; sužinoti, kuris beržas kvapnesnis- „žemaitiškas” ar „dzūkiškas”; pasimėgauti džiovinto raudonėlio, ar mėtos druskos šveitikliais; atgaivinti kūną sušaldytais agurkų sulčių ar pieno gabalėliais; nuprausti veidą ožkos pienu, o kūną pamaitinti medumi. Tokie malonumai siūlomi pirties procedūrų metu sodyboje Žemaitijos nacionaliniame parke.

„Minkštas” ir „tirštas” pirties garas čia sukuriamas ilgai kaitinant akmenis. Pirtis 12 valandų išlaiko tą pačią temperatūrą, dėl ko galima neskubant, su pasimėgavimu atlikti įvairias kūno puoselėjimo procedūras, panaudojant žoleles, medžių šakas, ar net maisto produktus.

Beje, ši pirtis „gyvena" kartu su gamta ir procedūrų metu naudoja jos turtus pagal sezonus: pavasarį - kadagiai, garšvos, kiaulpienės, dilgėlės, jazminai, alyvos; vasarą - miško uogos, vantos iš pačių netikėčiausių augalų; rudenį - daržovės, medus, ąžuolo vantos; žiemą – tai, kas sudžiovinta, sušaldyta ir užkonservuota.

 

➤ „Saulės slėnis“ (Paplatelės k., Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.)

9. PIRČIAI – MEDUS IR GINTARAS

„Laikas praleistas pirtyje, į gyvenimo trukmę neskaičiuojamas“, - įsitikinęs pirtininkas Aridas Pabedinskas. Pirtyje jis siūlo ne tik kojų voneles, vanojimą įvairių rūšių vantomis (net sūdytomis ar šaldytomis!), kūno įtrynimą druska, šveitimą, prausimą muilo putomis, bet ir procedūras su moliu, kūno įtrynimą medumi arba gintaru.

 

➤ „Arido pirtis“ (Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r.)

10-11 DVARO PIRTYS

10. ILZENBERGO DVARO PIRTIS

Ši 25 žmones talpinanti pirtis laikoma ne tik didžiausia, bet ir seniausiai veikiančia dvaro pirtimi Lietuvoje. Manoma, kad pirmoji Ilzenbergo dvaro pirtis buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje. Pirtis buvo skirta dvarininko šeimai – pastatyta atokiau nuo dvaro rūmų, vaizdingiausioje Ilgio pakrantės vietoje, iš kurios atsiveria vaizdas į ežero salą. Dabartiniai dvaro savininkai ją atstatė ant senųjų pamatų toje pačioje vietoje, kur ir buvo pati pirmoji dvaro pirtis. Įdomu, kad pirties dalyviai nuo ežero liepto gali pasigrožėti ne tik Meilės sala, bet ir pasveikinti kitoje ežero pusėje gyvenančius seses bei brolius iš Latvijos, - ežeras per pusę padalintas tarp Lietuvos ir Latvijos.

 

➤ Ilzenbergo dvaro pirtis (Ilzenbergo k., Rokiškio r.)

11. DVARO PIRTIS

Tikriems garo ir vantos gurmanams – dvaro pirtis Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse teritorijoje. Dvigalėje rąstinėje Dvaro pirtyje pūpsanti molinė krosnis šaudo švelnų, gurmanišką garą, kokiu XVI amžiuje mėgavosi ir tuometiniai didikai. Itin erdvioje garinėje iki šiol kaskart griaudžia iki raudonumo įkaitintais akmenimis milintas vanduo. Su kiekvienu jo šliūkštelėjimu tirpsta šiandieninio pirties lankytojo negandos, nuovargis, įtampos.

Beje, autentiškas ritualas – vandens milimas (senovinis vandens šildymo būdas, kai įkaitintas akmuo metamas į indą su vandeniu) tūkstatmečius gyvavęs, efektingas ir, sakoma, tik čia išlikęs vandens pašildymo būdas, atliekamas kiekvieną kartą pradedant pirtį. Tai jau tapo ritualu, kuris tartum pašventina visą likusią pirties eigą.

Garo prisirpdintos vantos užliūliuoja gamtos aromatais ir nugramzdina į pirmapradę būtį. Ją atrasti padeda atsidavę pirtininkai Vereta ir Valdas. Čia gali būti pravedamos programos „Pažink lietuvišką pirtį“ su 4 užėjimais, „Aksominė pirtis“, „Poniška pirtis“, „Šokis su vantomis“ ir kt.

 

➤ Dvaro pirtis (Kaišiadorių r.)

EGZOTIŠKOS PIRTYS

12-14. VILNONĖS PIRTYS-JURTOS

Veltinio pirtis kaimo turizmo sodyboje – pagal iš Vidurinės Azijos stepių klajoklių atklydusią jurtos idėją. Ji stebina savo originalumu – apskritimo forma, avies vilnos pluoštų apšiltinimas, šviesų žaismas, atsirandantis iš apvalaus jurtos stoglangio ir, žinoma, nauda sveikatai: lengvas kvėpavimas, nesukelia alergijos, ekologiška. Pirtis turi ne tik vilna klotą vietą pasikaitinimui, bet ir salę bei krosnį šilumai palaikyti.

 

➤ 12. „Veltinio pirtis“ (Priekulė, Klaipėdos r.)

➤ 13. Šalpėnų veltinio namai (Klaipėdos r. Šalpėnų k.)

➤ 14. Pirtis-Jurta (Šiauliai)

15-16. INDĖNŲ PIRTYS

Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas propaguojantis Vinetu kaimas kviečia į kailinę Inipi pirtį su laukinių gėlių vantomis, žolelių antpilu ir ritualu. Tai - kūno ir sielos apsivalymo bei gydymo būdas, kurį indėnai naudoja jau tūkstančius metų. Pirties dvasia kviečia visus norinčius su „savo gentimi“ atvykti ir į septynių pojūčių pirtį.

 

➤ 15. Vinetu kaimas (Šlikių k. Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.)

 

Indėnišką pirtį galima rasti ir Polinezijos dvasia dekoruotuose nakvynės namuose/hostelyje Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje - Palūšėje ant Lūšių ežero kranto. Pirtis dirba sezono metu.

 

➤ 16. „Tiki Inn“ (Palūšės k., Ignalinos r.)

17. PIRTIS PIRAMIDĖ

Viena iš nedaugelio pasaulyje piramidės formos pirtis - pirtininko Ramūno Račkausko įgyvendinta neįprasta idėja. Čia siūlomos druskos procedūros, šveitimas gintaru, pelenų procedūra „Pelenė", muilo putų masažas, perpylimai daromi su „gyvuoju vandeniu“ (tai - vanduo su gyvomis naudingomis bakterijomis, persipylimai tokiu vandeniu sumažina odos susirgimus). Poilsio zonoje atliekamos atpalaiduojamosios procedūros „Pirties burė", „Dainuojančio dubens vibracijos", „Lietus", „Žadeitinė ramybė". Lankytojai vaišinami fermentuotų gauromečių arbata, o kur dar „blogio ištraukimas" vakuminėmis taurėmis? Specialiai moterims poilsio tarp pirties metu gali būti atliekamas labai švelnus masažas.... stručio plunksnomis.

 

➤ Pirtis-piramidė (Pylimų k., Trakų r., Vievis)

 

18. GINTARO PIRTIS

Pirmoji pasaulyje natūralaus gintaro pirtis „Saulė", kurios įrengimui panaudota apie 3 tonos natūralaus Baltijos gintaro, primena gintaro kambarį - sienos, lubos ir net gultai čia padengti tik natūraliu gintaru. Jos plotas – 22 kv. m. Gintarinėje pirtyje komfortiškai vienu metu sveikatą stiprinti gali 15 žmonių. Pirtyje rekomenduojama būti iki 30 minučių – tai pakankamas laikas pasisemti visoms naudingoms gintaro savybėms. Sakoma, kad šia pirtimi galima mėgautis kad ir kasdien, nes ji labai teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, mažina stresą, veikia raminamai. Po pirties rekomenduojama atsigerti gintaro vandens, kuriame taip pat yra ištirpusios gintaro rūgšties.

 

➤ „Atostogų parkas“ (Žibininkų k., Kretingos r.)

 

19. BALTŲ RITUALINĖ PIRTIS

Pirtis iš sibirietiško kedro buvo statoma pagal sakraliąją baltų geometriją, besikonsultuojant su geriausias pirties meistrais. Šalia pirties yra prūdas su šaltinio vandeniu, kuriame malonu atsigaivinti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia organizuojami lėtos pirties, ritualinės pirties vakarai be alkoholio ir sunkaus maisto. Šios erdvės kūrėjai – Ričardas ir Alicija Eiliakai, garso terapijos pradininkai Baltijos šalyse.

 

➤ „Laumžirgių žemė“ (Vilniaus r.)

 

PIRTYS NETIKĖTOSE VIETOSE

20. PIRTIS MALŪNE

Varnių regioniniame parke gero garo lietuviška pirtis įkurta rekonstruotame vandens malūne. Sakralines bei relaksacines pirties apeigas veda pats šeimininkas Ričardas Rasiukas. Pagal senovines tradicijas atliekamas vanojimas, masažas, pilingas bei prausimas putomis naudojant beržines vantas.

 

➤ „Angelų malūnas“ (Kūlio Daubos k., Luokės sen., Telšių r.)

21. PIRTIS KAPSULĖJE

Lietuviškas tradicijas puoselėjančiame SPA veikia garinė vaistažolių pirtis „Pergrubijus“. Tai -išskirtinė procedūra, nemėgstantiems klasikinės pirties. Kūnas iškaitinamas vaistažolių veikliųjų medžiagų prisotintuose garuose. Tuo pačiu metu atliekamas ypač malonus taškinis galvos masažas. Jis suaktyvina atskirus energetinius taškus, kas leidžia pakelti bendrą kūno energetiką, suaktyvina imuninės sistemos darbą. Po procedūros atsikratoma nugaros skausmų, lengvo peršalimo simptomų, giliai išprakaitavus pašalinami toksinai, džiaugiamasi giliai išvalyta oda. Kol atliekamas veido ir galvos masažas, kūnas yra uždaromas pirties kapsulėje.

Po pirties galima atsigaivinti grūstu ledu kambaryje „Blizgulis", pailsėti relaksacijos zonoje „Butė" prie čiurlenančio šaltinėlio su vaistažolių arbatomis ir tikru lietuvišku medumi, pasimėgauti kvapų terapija vaistažolių pataluose kambaryje „Brėkšta".

 

➤ „ETNO SPA“ (Panevėžys)

22. PIRTIS MEDYJE

Iš pirties, įrengtos daugiau nei dviejų metrų aukštyje, – lynu tiesiai į ežerą! Arba – kopėčiomis žemyn į šalto arba šilto vandens kubilą. Tokią pramogą siūlančioje kaimo turizmo sodyboje yra ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, plaukiojanti pirtis, tiesa, ji veikia tik sezono metu.

 

➤ Kaimo turizmo sodyba „Brazylija“ (Rokiškio r.)

23. PIRTIS VIDURY MIŠKO

Labanoro girioje prie Želvų ežero – pirtis dviems. Sakoma, aplinkinių žmonių čia gerokai mažiau nei miško žvėrių, nes kitos sodybos – už puskilometrio, asfaltuotas kelias – už 2 km. Pirtis kūrenama malkomis, o krosnelė apdėta akmenimis. Svečiams siūloma odos šveitimo procedūra pirštinėmis, kūno palepinimas natūralaus medaus kauke, po pirties - speciali vaistažolių arbata. Greta pirties įrengtas ir garuojančio vandens kubilas po atviru dangumi, o kitoje ežero pusėje – Molėtų observatorija.

 

➤ „Sodyba dviems“ (Molėtų r.)

 

24. KALBANTI PIRTIS APLINK OBELĮ

Ar esate maudęsi „kalbančioje“ pirtyje, kurios viduryje auga obelis? Tokią galima rasti vienoje iš gražiausių šalies etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų. Statant senovinę dūminę pirtį net čia augusios obels pagailėta – ji liko keroti pačiame viduryje. Be to, pirtis, sakoma, kalba. „Yra viena triūba, kurios vienas galas lauže kūrenasi, o kitas – atviras. Kai vanduo toj triūboj užverda ir šauna, girdisi – puch puch puch, – pasakoja sodybos savininkas Kazimieras Jakutis. – Pirtis kalba.“

 

➤ „Pagulbio sodyba“ (Pagulbio k., Alantos sen., Molėtų r.)

 

25. PIRTIS PARKE

Pertis galima ir kurorto parke, o atsigaivinti – po kriokliu! Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parke veikia kompleksas ne tik su pirtimi, kurioje vakarais atliekamos pirčių programos, bet ir kaskadinėmis maudyklėmis. Po krentančio Ratnyčėlės upelio vandens kriokliu smagu atsigaivinti išėjus iš pirties. Tai – ir atrakcija, ir tonizuojanti procedūra. Taip pat čia yra aerojonoterapijos paviljonas, kuriame galima pailsėti, klausant krentančio vandens gaudesio ar išgerti puodelį arbatos, lauko terasa, skirta saulės vonioms. Pirtis veikia sezono metu.

 

➤ K.Dineikos sveikatingumo parko pirties ir kaskadinių maudyklių kompleksas (Druskininkai)

 

VIEŠOSIOS PIRTYS

26. KUR IVANAS MUŠA GONGĄ

Ar žinojote, kad sostinėje, netoli Kalvarijų turgaus, pilnu garu veikia viešoji pirtis, kūrenama malkomis? Į viešąją pirtį Vilniuje gali eiti tuščiomis, jokių savo rakandų temptis nereikia - rankšluostį duoda, muilo irgi. Trečiadieniai pirtyje - moterų diena, visos kitos – vyrų. Rezervuotis vietą iš anksto šioje populiarioje pirtyje – būtina.

 

➤ Vieša pirtis „Ivanas muša gongą“ (Vilnius)

 

27. KUR PERIASI KAUNIEČIAI

Kaune yra viena viešoji pirtis šalia Neries upės. Joje – viena didžiausių pirties krosnių Baltijos šalyse. Atsigaivinimui po pirties laukia šalto vandens kubilas lauke. Nuo 2018 m. veikiančioje pirtyje telpa iki 50 lankytojų.

 

➤ Vieša pirtis „Pirties namai“ (Kaunas)

 

28. PIRTIS GELBĖJIMO STOTYJE

Klaipėdiečiai gali džiaugtis dviem viešosiomis pirtimis. Viena įdomi savo lokacija – Smiltynės gelbėjimo stotyje! Ji populiari tiek žiemą, tiek vasarą. Mat iš karto po pirties galima atsivėsinti Baltijos jūroje, bet to, pats kelias iki pirties yra gniaužiantis kvapą - per mišką Smiltynėje.

 

➤ Viešoji pirtis Smiltynėje (Smiltynės gelbėjimo stotis, Klaipėda)

 

29. KLAIPĖDOS SENOJI VIEŠOJI PIRTIS

Klaipėdos senoji viešoji pirtis veikia jau nuo 1972 m. Ji išskirtinė savo „senovine“ atmosfera, charakteriu ir ištikimais gerbėjais.

 

➤ „Trilapio pirtis“ (Klaipėda)

 

30. VIEŠOJI PIRTIS PALANGOS BASEINE

Palangos viešoji pirtis yra Palangos baseino ir sveikatingumo centro komplekso dalis. Viešojoje pirtyje organizuojamos vyrų, moterų ir šeimų dienos bei priimami individualūs užsakymai grupėms iki 20 asmenų.

Taip pat pačiame Palangos baseino sveikatingumo centre įrengtos 2 modernios garinės pirtys ir viena pirtis su natūralia Himalajų druskos sienele. Baseino lankytojai gali mėgautis ne tik šiomis trim pirtimis, bet ir sportiniu ir pramoginiais baseinais, sukūrinėmis voniomis, masažinėmis sistemomis. Kiekvieną penktadienį ir šeštadienį pirtyje su Himalajų druskos sienele vykdomos pirties programos: aromatinė terapija, haloterapija, teigiamai veikianti kvėpavimo takus, garso terapija bei intensyvi garo terapija.

 

➤ Palangos miesto viešoji pirtis (Palanga)

 
 

DAUGIAU IDĖJŲ NORINTIEMS PASIPERTI

DRUSKOS RITUALAI

Kupiškio rajone pirtininkai Dalia ir Genadijus Smirnovai kviečia visus pasimėgauti pirties teikiama atgaiva kūnui ir sielai. Pirtyje siūlo vanojimą vantomis, druskos, kvapų ir kitais seniai žinomais ritualais. Čia taip pat vyksta pirties mokymai ir seminarai.

 

➤ „Dalios pirtis“ (Kikonių k., Kupiškio r.)

 

PO PIRTIES – Į MĖTŲ KAMBARĖLĮ AR MOČIUTĖS SALIONĖLĮ

Karšuvos girios prieglobstyje įsikūrusioje sodyboje „Voverynė“ ant Mituvos upės kranto stovinti rastinė pirtis puoselėja lietuviškas pirčiuolių tradicijas – pirtelės svečiai susipažįsta su pirmojo garo ritualu, kūno su druska šveitimu, odos palepinimu medumi bei vanojimo su beržinėmis vantomis subtilybėmis. Malkomis kūrenama periodinio veikimo krosnis kiekvieną apdovanoja maloniai ant kūno nugulančiu garu bei įtinka tiek stiprią kaitrą, tiek švelnesnį karštį mėgstantiems sveteliams. Taip pat sveiko ir lėto gyvenimo principais besivadovaujantys pirties šeimininkai pirtinimosi pertraukų metu siūlo paragauti jų pačių surinktų ir sudžiovintų liepžiedžių, ramunėlių, mėtų bei kmynų arbatų.

 

➤ Sodyba "Voverynė" (Žaliakalnio g. 2, Vertimų k., Jurbarko r. sav.)

 

Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos ir Profesionalių pirtininkų asociacijos medžiagą.