Lietuvoje nėra prasmės kalbėti apie futbolą. Niekas apie jį jums nieko gero nepasakys. Ir pavardžių, kurios darytų įspūdį pasaulyje, neišvardys. Krepšinis – kas kita. Dėl jo lietuviai pasirengę viskam. Kad ir paskutines kelnes atiduoti.
Verta pažiūrėti, kokias ovacijas arenose sukelia lietuviams pavykusios krepšinio rungtynės. Ir kaip mes nesigėdijame ašarų, kai mūsų mylima komanda pralaimi. Mes žaidžiame krepšinį gatvėse, sodybose, mokyklose, paežerėse, muzikos festivaliuose – du prieš vieną, trys prieš du. Mėtymas į krepšį ir begalinės emocijos taip stipriai įsikibę mūsų genuose, kad daugeliui vaikų nekyla klausimo, kurią sporto šaką pasirinkti.
Sudėtingas lietuvių krepšininkų pavardes kantriai mokosi ne tik Europos šalių krepšinio klubai bei jų gerbėjai, bet ir stipriausios pasaulyje krepšinio lygos – NBA treneriai ir žaidėjai. Kelią į šią lygą lietuviams dar iki nepriklausomybės atkūrimo pramynė Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis. Šiandien jie – tikros šalies krepšinio legendos.
