Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.
Ž. Morkvėnas