Teatrai

Iškilmingi raudoni laiptai, trapūs šviestuvai, puodelis karšto šokolado per spektaklio pertrauką ir jūra geros, įdomios muzikos, drąsių operos improvizacijų, klasikinio ir šiuolaikinio šokio, įsimenančių vaidmenų – štai, koks šventinis vakaras jūsų laukia Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vilniaus kultūrinis gyvenimas be jo – sunkiai įsivaizduojamas.

Trys mūzos – Kaliopė-Drama, Talija-Komedija, Melpomenė-Tragedija –jau daug metų saugo Nacionalinio dramos teatro pastatą Vilniaus Gedimino prospekte. Skulptūrų kerai stebuklingai veikia šiame teatre kuriančius Lietuvos ir užsienio režisierius, aktorius, dailininkus, kompozitorius – čia gimsta modernus, drąsus, kūrybiškas teatras, kurio spektaklius ovacijomis pasitinka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio publika.

Tai – net ne teatras. Greičiau – laisvai mąstančių menininkų sambūris, prasidėjęs nuo Giacomo Puccini operos „Bohema“. Šio teatro kūrėjams netgi prilipo pavadinimas – „bohemiečiai“. Jau daugiau nei dešimt metų teatras klausytojus ir žiūrovus džiugina moderniais pastatymais, prie jų prisideda pasaulio scenose dainuojantys talentingiausi operos solistai, muzikai, kostiumų kūrėjai, scenografai.

Atvirų durų ir atvirų širdžių teatras. Šiuolaikinių scenos menų centras, kviečiantis kūrybingus žmones ir tuos, kurie nori tokie tapti. Vieta, kur išsivalo mintys ir atsiranda erdvės polėkiui. Buvusios spaustuvės name įsikūręs teatras šiandien spausdina meną – labai naują, kitokį, plėšantį nusistovėjusias tradicijas ir nuomones. Menų spaustuvė – lyg oro uostas, skirtas įvairių kultūros operatorių lėktuvams. Taip pat ir tiems, kas jais skraido.

Teatro tradicijos čia tokios pat senos, kaip ir pastatas, kuriame Lietuvos rusų dramos teatras įsikūręs. Anksčiau globotas gubernatorių ir kunigaikščių, šiandien jis kuria savitą estetiką ir didžiulį dėmesį skiria vaikų bei paauglių ugdymui. Tai vienintelis profesionalus teatras Lietuvoje, kuriantis rusų kalba.

Jie turi 100 priežasčių emigruoti... į kultūrą. Jie ragina nerti į teatrą, kuria meno fabriką, kviečia į ekskursijas po teatro erdves. Daug metų buvęs svarbiausias Kauno miesto, o ir visos Lietuvos kultūros židinys, pirmasis Lietuvos profesionalus, o šiandien – atviras ir modernus,

Kauno dramos teatras nori tapti žiūrovo draugu, puoselėja nepaprastą Lietuvos teatro istoriją, saugo paslaptis ir kviečia patirti tikrąją teatro magiją.

Čia lengva pajusti kito laikmečio dvasią, atsidurti tarpukario Kaune, kur šlamėjo šilkinės damų suknelės ir dvelkė gerais ponų kvepalais. Pastate, kur šiandien įsikūręs Kauno valstybinis muzikinis teatras, tarpukariu klestėjo profesionalusis teatro menas, skleidėsi žavinga bohemos dvasia. Ji neišnykusi ir iki šiol – muzikinius spektaklius, pasaulinio garso miuziklus čia stato geriausi teatro režisieriai ir dirigentai, operečių arijas dainuoja geriausi operos solistai.

Lietuvos moderniojo šokio lopšys. Vieta, kur jau daugiau nei tris su puse dešimtmečio atsiranda talentingi šokėjai, o Kaunas turi nuostabią moderniojo meno šventę – tarptautinį šokio festivalį „Aura“, stebinantį publiką kūrybos iššūkiais, išplėstomis šokio suvokimo ribomis ir iš pasaulio atvykstančiomis šiuolaikinio šokio žvaigždėmis.

Beveik 200 metų šiame pastate buvo teatras. Sudegęs ir vėl pakilęs iš pelenų, restauruotas, rekonstruotas šiandien jis puošia Klaipėdos Teatro aikštę ir buria įvairaus amžiaus teatro gerbėjus, stebina ne tik puikiais teatro pastatymais, bet ir teatro viduje esančia vertinga meno kūrinių kolekcija. Atnaujintame teatre savo vietą rado jau tradicija tampantis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.

Čia visada kalbama plačiau, o pasaulis stebimas labiau atmerktomis akimis. Pasaulyje pripažintas, užsienio kritikus savo spektakliais nuginkluojantis OKT įkūrėjas ir vyriausiasis režisierius Oskaras Koršunovas negali pakęsti dviveidės moralės, absurdo deformacijų ir išsigimusių papročių. Jis įpratęs sakyti tiesiai, o tiesa dažnai pribloškia. Kaip ir visai kitokia, netradicinė, kartais ir visiškai išgryninta jo teatro patirtis.

2012 m. šokėjų ir choreografų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus įkurtas pirmasis Lietuvoje urbanistinio šokio teatras jungian urbanistinio ir šiuolaikinio šokio elementus, siekia atskleisti meninį urbanistinio šokio potencialą ir pristatyti jį scenos menų profesionalams ir mylėtojams. Eksperimentuodami ir jungdami skirtingus šokio stilius, performanso ir fizinio teatro elementus, rinkdamiesi kūrinių temas pastatymams, talpindami juos į socialinius kontekstus bendruomenėse, „Low Air“ inovatyviai kuria naujas tarpdisciplinines sintezes.