Sovietinė architektūra
Tuo metu, kai Vakarų pasaulis mene ir architektūroje plėtojo amžiaus vidurio modernizmą, Lietuvoje skleidėsi socialistinis realizmas. Tačiau laisvojo pasaulio idėjos ir mados prasiskverbė netgi pro geležinę uždangą. Sovietmečiu kūrę Lietuvos architektai įkvėpimo sėmėsi iš prancūzų architekto Le Corbusier, juos pasiekdavo skandinaviško modernizmo projektai. Pilkuose, vienodai suprojektuotuose daugiabučių rajonuose Vakarų architektūros idėjos vietos nerado, tačiau viešosiose erdvėse architektams pavykdavo sukurti išskirtinių objektų. Šiandien jie mums gali daug papasakoti apie tai, kas anuomet buvo madinga ir kas prieštaravo sovietinei ideologijai. Daugelis šių pastatų iki dabar išlaikę savo funkcijas, tik vos keletas laukia atgimimo.

Asketiško modernizmo ir puošnios reprezentacijos derinys. Skaidrus ir modernus, sovietinei epochai atstovaujantis statinys, kurio viduje akį traukia įspūdingi beveik siekiantys žemę, šviesą atspindintys dekoratyviniai šviestuvai. Architektė Nijolė Bučiūtė tarė visiškai naują žodį to meto Lietuvos architektūroje.

Banguojančios šio pastato terasos tarsi atkartoja Vilniaus baroką. Tai išskirtinis vėlyvojo sovietinio modernizmo statinys, kurio netikėti sprendimai negali nestebinti. Tarpusavyje besijungiančios terasos slepia tikrąjį pastato aukštį. Vidaus interjeras beveik nepasikeitęs. Ir tai – nuostabi galimybė keliauti laiku atgal.

Prie pat upės, tiesiai priešais istorinę Gedimino pilį, kad ir apleistas, tebestūkso įspūdingas pastatas – Koncertų ir sporto rūmai. Lenktas jo siluetas atspindėjo moderniosios architektūros dvasią ir anuomet madingas Vakarų pasaulyje iškilusias gelžbetonio ir stiklo kombinacijas. Impozantiškos Sporto rūmų formos primena garsaus prancūzų architekto Le Corbusier darbus.

Naujoji sovietmečio bažnyčia. Pirmieji Lietuvoje santuokų rūmai, kurių atsiradimą padiktavo ateizmo ideologija – jokių tuoktuvių bažnyčioje. Iškilmingoms ceremonijoms jaunų, drąsių architektų kompanija Vilniuje sukūrė išskirtinių plastiškų formų pastatą. Jo interjeras, išorė ir funkcijos liko visai nepakitę, savaitgaliais miestiečiai vis dar renkasi žiūrėti, kaip susituokusios poros iškilmingai nulipa rūmų laiptais.

Sovietmečio architektūroje Vytauto Čekanausko suprojektuoti Dailės parodų rūmai prilygo sprogimui. Architektas, pasitelkdamas laisvojo pasaulio idėjas ir laikydamasis svarbiausių naujosios architektūros principų, sukūrė pastatą, kuris harmoningai įsiliejo į Vilniaus senamiesčio erdvę.

Amžinosios architektūros vertybės. Būtent tai savo statiniu norėjo pabrėžti naują, modernią paveikslų galeriją Kaune kūrę architektai. Kaip nė vienas kitas to laikmečio statinys Kauno Laisvės alėjoje, galerija tapo neatskiriama miesto dalimi. Iki šių dienų išlikęs ir autentiškas jos interjeras.

Sniego pusnį primenantys Ledo rūmai naujame ano meto Elektrėnų mieste tapo išskirtiniu pastatu. Juose įrengta pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla, o rūmų formos, kad ir atkeliavusios iš kitų sovietinių miestų, žavėjo vietos gyventojus. Elektrėnuose karjerą pradėjo garsūs pasaulio ledo ritulininkai Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus.

Pastatas-skulptūra. Ryškus naujosios sovietinio modernizmo architektūros pavyzdys, kūrybiškai atkartojantis gamtos formas. Įdomu, kad gydykla pradėta statyti nuo viršaus. Šis būdas leido sukurti įdomias architektūros formas ir netikėtus interjero sprendimus.

Novatoriško sovietinio modernizmo pavyzdys. Vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, kuriame buvo įgyvendintos Skandinavijos priemiesčių idėjos. Architektai gyvenamuosius namus kūrybiškai įkurdino tarp pušynų ir kalvų.