Skulptūros

Ezopo kalba skulptūroje? Ieškokite Lietuvoje. Šventojoje dar sovietmečiu iškilo skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“. Ji vaizdavo tris seseris, laukiančias iš jūros grįžtančio tėvo. Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir baimės išsisklaidė, skulptorė Zuzana Pranaitytė prasitarė, kad anuomet iš tiesų vaizdavo tris seseris, tris Baltijos valstybes, kurios žvelgia į laisvą pasaulį už jūros ir tikisi kada nors ten grįžti. Lietuva – vidurinė.

Jei važiuosite pro Kauną į Klaipėdą ar suksite Varšuvos link, būtinai stabtelėkite Kauno IX forte – įspūdingą memorialą pamatysite iš toli. Milžiniško monumento autorius skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas savo kūrinį vadina epochos paminklu: „Ten visais laikais buvo juoda vieta, paminklas atspindi kovą, žūtį ir prisikėlimą.“ Modernizmo šedevru pasaulyje vadinamas memorialas skirtas nusikalstamų režimų aukoms atminti.

Tradicija ir šiuolaikinės technologijos. Tūkstantmečiais laiką skaičiavusi saulė savo spinduliais glosto akmenines runas, o visas architekto Ričardo Krištapavičiaus, skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo ir etnokosmologo Liberto Klimkos kūrinys tarsi atkartoja vėjo pustomą Parnidžio kopą Kuršių nerijoje. Kartą nugriautas uragano, laikrodis vėl rodo laiką, kuris čia, tarp jūrų ir marių, teka nesustodamas tarsi kopų smiltys vėjyje. Unikalus meno kūrinys unikalioje vietoje.

Kartą pamatęs, šiuolaikinio Lietuvos menininko Tado Gutausko darbus sunkiai pamirši. Netikėtas erdvės ir medžiagos santykis, tapatybės paieškos ir bendruomeniškumas. Skulptūros „Laisvės kelias“ kūrybos procese galėjo dalyvauti kiekvienas norintis – taip „Laisvės kelyje“ atsirado garsių šalies verslininkų ir kultūros žmonių vardinės plytos. Projektą „Vienybės medis“ menininkas skyrė Lietuvos tūkstantmečiui, originalias skulptūras sukūrė krepšiniui ir golfui.

Iš pradžių buvo „Sėjėjas“. Lietuvos art deco sostinėje Kaune tarpukariu sukurta Bernardo Bučo skulptūra įkūnijo valstietį, sėjantį grūdus. Bėgo metai. Vieną naktį sėjėjas pradėjo sėti ne grūdus, o žvaigždes. Gatvės menininkas Morfai sudėjo akcentus ten, kur reikia. Kaunui jis padovanojo dar vieną įdomų kūrinį, kuris sujungė du amžius, kelias kartas. 

Laisvės istorija – banguojanti jūra, blaškoma svetimų vėjų ir srovių, ne kartą tapusi stebuklu. Neįtikėtino likimo sulaukė ir laisvės personifikacija – skulptoriaus Juozo Zikaro sukurta „Laisvės“ skulptūra Kaune. Naciai ją norėjo išlydyti ir metalą išsiųsti į frontą, tačiau jiems nepavyko. Lygiai taip pat nepavyko jos sunaikinti sovietmečiu. Nes laisvė – nemirtinga. Išsaugota ir saugoma amžiams.

Elegantiškai tilto į Užupį arkoje prisėdusi bronzinė mergelė su uodega, žinoma, primena undinėlę. Dar vadinama Užupio mergele, deivė, Vilniaus senamiesčiui atsukusi nugarą, žiūri į kitą krantą. Už upės. Tokią prasmę turi seniausio Vilniaus priemiesčio, Užupio, pavadinimas. Užupis – menininkų bendruomenė, kurioje vietos atsiranda visam pasauliui. Pasaulio piliečius į Užupį vilioja ir skulptoriaus Romo Vilčiausko undinėlė. Sunku atsispirti jos kerams.

Barbora Radvilaitė – vienintelė lietuvė, vainikuota karaliene. Barboros ir karaliaus Žygimanto Augusto meilės istorija tapo iššūkiu hierarchijai. Lygiai tokiu pat moderniu ir drąsiu iššūkiu tapo jai skirta skulptoriaus Vlado Vildžiūno skulptūra, karalienės meilės mieste skleidžianti romantiškos istorijos kerus.

Ar žinojote, kad pirmasis paminklas psichodelinės ir satyrinės muzikos kūrėjui Frankui Zappai buvo pastatytas Vilniuje? „Mintis yra kaip parašiutas, ji neveikia neiškleista“, – sakė jis pats. Vilniaus menininkai paminklo Zappai idėją išskleidė, o skulptorius Konstantinas Bogdanas įkūnijo. Jei nieko nežinote apie Franką Zappą, ateikite bent įsitikinti, kad jis – tikrai ne Jamesas Brownas. Daugiakultūriame Vilniuje paminklas pasaulio muzikantui žymi naują posovietinės šalies istorijos tarpsnį.

Jei Šiauliuose paklaustumėte, kur yra „Šaulio“ skulptūra, vietos gyventojai gal net sutriktų. Užtat jie gerai žino, kur įsitaisęs auksinis berniukas. Kaip ir dera Saulės miestui, „Šaulys“ įsikabarojęs į aukščiausio Lietuvoje saulės laikrodžio viršūnę. Aikštė, kurioje stovi garsaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra, suplanuota tarsi saulės laikrodžio ciferblatas. Šešėlis joje rodo 12, 3 ir 6 valandas, o šie skaičiai simbolizuoja Saulės mūšio metus – 1236-uosius.

Buvusio sovietinio monumento vietoje Salduvės piliakalnyje skrydžiui išskleidė rankas Gintauto Lukošaičio skulptūra „Deguonis“. Moderni nuogo kario, kurio galva pridengta lakūno šalmu, skulptūra yra trijų metrų aukščio. Kūrinys atspindi Šiaulių kaip miesto identitetą.