Šiuolaikinis menas
Jei menas keičia pasaulį, vadinasi, keičia ir Lietuvą. Šiuolaikinis menas – ypač. Mūsų moderniojo meno istoriją lydėjo pakilimai ir aukso amžius, stingdanti tyla ir drąsūs mėginimai plaukti prieš srovę. Žavingas tarpukario modernizmas, niūri sovietmečio realybė, atlydžio šedevrai ir kūrybiški, šiuolaikinį pasaulį atspindintys meno blyksniai kuria nepaprastą meno erdvę, kuri nesibaigia muziejais ir galerijomis. Ji ima už rankos, įtraukia ir kviečia pažinti nuostabų kultūros pasaulį.
Meno erdvės
Šiuolaikinio meno muziejus sostinėje ir galerija miške. Darbai iš laukymės vienkiemyje, keliaujantys į galerijas Niujorke ir Londone. Konceptualios erdvės ir savitos vietos, pasakojančios įdomiausias meno istorijas. Naujasis menas – nepaprastai skirtingas. Tokios pat skirtingos ir vietos, kuriose šį meną galima pamatyti.
Šiuolaikinio meno įvykiai
Menas kuriamas tam, kad būtų parodytas. Kūrėjo fantazija, požiūris, gyvenimo būdo atspindys, papasakotos istorijos, drastiški pareiškimai ar revoliucinės idėjos yra tai, kuo alsuoja šiuolaikinis Lietuvos menas. Jo alsavimą labiausiai galima pajusti didžiuosiuose meno įvykiuose, kurie įtraukia ir kūrėjus, ir meno gerbėjus. Sienų neturinčią meno bendruomenę šiandien labiausiai buria Kaunas – 2022-ųjų Europos kultūros sostinė.
Gatvės menas
Sunku apibrėžti gatvės meno sampratą – toks jis įvairus. Menininkai reaguoja į šiuolaikinį pasaulį, perduoda savo idėjas per viešąsias erdves, eksperimentuoja, rengia performansus, provokacijas, manifestus ir, žinoma, keičia miestų veidą. Socialiai aktyvus gatvės menas Lietuvoje atsirado visai neseniai – XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, gal todėl įspūdingi kūriniai gatvėse mus vis dar stebina. Ypač tie, kurie išdygsta po nakties nepaprastuose meno festivaliuose – „Vilnius Street Art“, Kauno „Nykoka“, „Edit Klaipėda“, Marijampolės „Malonny“. Gal norėtum suskaičiuoti visus gatvės meno kūrinius? Imk žemėlapį ir eime kartu.
Skulptūros
Skulptūra yra geometrijos poezija. Supinta linijose, formose ir jausmuose. Nemirtingi kūriniai, siunčiantys žinią į amžinybę. Mes niekada nesužinosime, kas iškalė ženklus ant pagoniškų Lietuvos akmenų. Stebėsimės, kas medžiams davė žodžius. Esame bejėgiai prieš baroko skulptūrų grožį, žavimės moderniais kampais, kurie plečia matymo lauką. Lietuvos menininkai įdeda sielą materijai. Tada geometrija pradeda kalbėti, skulptūros apsigyvena su mumis. O mes – tarp jų.