Renesansas
Už renesanso epochos apraiškas Lietuvoje dėkingi turėtume būti italams. Dar labiau – Milano kunigaikštytei Bonai Sforzai. Būtent ši moteris, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos valdovo Žygimanto Senojo, į Lietuvą ir Lenkiją atvežė italų architektų, dailininkų, muzikų. Renesanso dvasia ji išauklėjo ir sūnų – Žygimantą Augustą. Itališką madą iš Bonos Sforzos pamažu perėmė Lietuvos didikai, ypač – garsioji Radvilų giminė. Bažnyčias ir namus jie pradėjo statyti renesanso stiliumi. Pavyzdį, kaip tai daryti, turėjo – Bona Sforza su Žygimantu Augustu šiuo stiliumi perstatė Vilniaus žemutinę pilį.
Alumnato kiemas
Alumnato kiemas – Vilniaus universiteto ansamblio dalis. Popiežių religinė ir politinė institucija, kurioje gyveno ir mokėsi unitų kunigų seminarijos auklėtiniai. Kiek daug istorijų slepia atviros arkados ir lodžijų arkos. Kaip gražiai italų renesansas čia susipynęs su vietos tradicijomis ir tik lietuviams būdingu architektūros stiliumi!
Medininkų vartai (Aušros vartai)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro užduotį pastatyti aplink Vilnių sieną ir vartus į miestą įgyvendinti ėmėsi Mikalojus Radvila Senasis. Medininkų vartai po kurio laiko pradėti vadinti Aušros vartais – ar nuo miesto pakraščio, kuris tada vadintas Aštriuoju, ar nuo Rytų pusės, kur brėkšta aušra. Pro vartus, kurie čia stovi amžius, minios maldininkų plūsta pasimelsti prie Aušros vartų koplyčioje kabančio, stebuklingu vadinamo Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo, kuris yra vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje.
Kėdainių škotų pirklių namai
Autentiškiausias Kėdainių senamiesčio pastatas, pavadinimą gavęs dar XVII–XVIII amžiuje, kai mieste kūrėsi škotų bendruomenė. Į Lietuvą juos atviliojo didikas Kristupas Radvila, išleidęs privilegiją ir pakvietęs į miestą atvykti visus norinčius. Škotai taip ir padarė, jie čia statė namus, įrengė krautuves. Škotų pirklių namai ir šiandien puošia Kėdainių senamiestį.
Evangelikų reformatų bažnyčia
Reformatų tikėjimą išpažįstanti Radvilų šeima globojo Kėdainiuose XVII–XVIII amžiuje besikuriančius škotus. Atvykėliai būrėsi aplink reformatų bažnyčią. Didingą renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią XVII amžiuje fundavo Kristupas Radvila II. Šventovės rūsyje šiandien galima rasti kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų – vienintelę atkurtą ir sutvarkytą XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kapavietę Lietuvoje.
Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedra
Ryškiausias Lietuvos architektūros renesansinio manierizmo kūrinys. Virš miesto kylantis bažnyčios bokštas matyti įvažiuojant į Šiaulius iš visų pusių. Bažnyčios gynybiniai akcentai – vieninteliai tokie Lietuvos architektūroje. Tai ir renesanso stiliaus tradicija, ir praktinė būtinybė – bažnyčios turtai viliojo pakelių plėšikus. Nuo šios bažnyčios šiandien prasideda piligrimų kelias į Kryžių kalną.
Biržų pilis
Stipri ir moderni pilis, kurią kunigaikštis Kristupas Radvila pastatė Biržų žemėse, saugojo šiaurines Lietuvos sienas. XVII amžiaus karuose švedai tvirtovę gerokai apgriovė, atstatyti ją ėmėsi Radvilos, bet galiausiai pilis ir vėl atsidūrė švedų rankose. Traukdamiesi jie pilį susprogdino. XX amžiaus pabaigoje restauruotuose rūmuose šiandien įsikūręs Biržų krašto muziejus, vyksta edukacijos programos.
Renesansinė Panemunės pilis
Viena iš autentiškiausių Lietuvos pilių. Bėgantys amžiai mažai pakeitė jos architektūrą, o garsaus ano meto architekto Petro Nonharto projektas – tobulas. Santūrios ir kartu didingos formos kalba apie vengrų didikų Eperješų giminės užmojus ir didybę, kuri metams bėgant menko. Pilį rekonstravo naujasis savininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas Antanas Gedgauda. Šiandien pilyje rengiamos meno parodos, teatralizuoti pasirodymai.
Veliuonos bažnyčia
Viena seniausių katalikų šventovių Žemaitijoje. Sudeginta per žemaičių sukilimą, tačiau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto atstatyta iš naujo. XVII amžiuje bažnyčią rekonstravo Albertas Stanislovas Radvila, o šis, kaip ir jo giminaičiai, žemai lenkėsi renesanso architektūros formoms. Šiandien iš aukšto kvadratinio bažnyčios bokšto atsiveria dailininko teptuko verta Nemuno ir Veliuonos miestelio panorama. Bokšte saugoma unikali liturginių drabužių, bažnytinių knygų kolekcija.