Dzūkija

Dzūkija

Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.

Dzūkija. Žmonės ir kultūra

Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.

Dzūkija. Maistas

Ką jau ką, o gamtos dovanas dzūkai moka dėti ant stalo. Ir labai gali būti, kad jums patieks tai, ko paprastai nevalgote. Na, kad ir grybų sūris! Neatsisakykite – dzūkai tikrai žino, kaip grybus ruošti, ir į jūsų sveikatą nesikėsina. Verda iš jų sriubą, troškina, kemša pyragėlius, virtinius, ruošia žiemai – džiovina, sūdo, raugia ir marinuoja. Dzūkijoje būtinai paragaukite bandos. Ieškokite vietos, kur iš bulvių ar grikių ant kopūsto lapų keptą blyną jums ištrauks tiesiai iš malkomis kūrenamos krosnies. Jei patiks, prie miško žolynų arbatos paprašykite grikinės „babkos“ – medumi pagardinto saldaus pyrago.

Dzūkija. Ką veikti

Kartais vilniečiai ir patys nustemba pavadinti dzūkais. Iš tiesų Vilnius, o ir netoliese esanti ežerais, karaimų ir totorių patiekalais bei gražuole Trakų pilimi garsėjanti senoji Lietuvos sostinė patenka į Dzūkijos regiono žemėlapį. Dzūkijos neįveiksite per keletą dienų – pasilikite laiko barokiniam Vilniui, pasimėgaukite Trakų jaukumu ir tik tuomet keliaukite tolyn, link Alytaus ir Merkinės, pasiekite žavingus, mineralinėmis versmėmis trykštančius ir gaiviu pušų oru kvėpuojančius mineralinio vandens kurortus Druskininkus ir Birštoną. Jei norite patys pajudinti kaulus ir pailsinti galvą, dairykitės valčių, baidarių nuomos punktų. Žygis sraunia Ūlos upe gali tapti didžiausiu kelionės nuotykiu. Ir tikrai išbandykite, ką reiškia karštą vasaros dieną miške prisirinkti pintinėlę mėlynų ar suskaičiuoti po ąžuolu sudygusius rudagalvius baravykus. Jei išdrįsite – nueikite į raistą, į Čepkelių rezervatą, vieną didžiausių pelkinių masyvų Vakarų Europoje. Įspūdingų nuotraukų – pažadame!

Daugiau naujienų

Kelionių idėjoms šią vasarą Lietuvoje – vietinio turizmo kampanija „O pas mus ar buvai?“

Vasaros atostogų sezono startas – su kelionių džiaugsmu ir galimybe ne tik aplankyti norimas vietoves, bet ir žmones. Tokią žinutę šiemet keliautojams perduoda Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kuri vienija nuo pandemijos nukentėjusį turizmo verslą, Lietuvos turizmo informacijos centrus ir visą vasarą vykdys vietinio turizmo kampaniją „O pas mus ar buvai?“.

Lietuvos gastronomijos savaitė kvies ragauti griliaus patiekalus kitaip

2021 m. gegužės 24-30 dienomis vyks  devintoji Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai kvies visus, norinčius pažinti aukštesnę maisto kultūrą, gastronomijos tendencijas, restoranų šefų meistrystę. Šiemet festivalyje dalyvauja 24 restoranai iš Vilniaus, Vidurio Lietuvos bei Palangos. Beprecedentės pastarųjų metų aplinkybės padarė įtakos ir Lietuvos gastronomijos savaitės krypčiai, tikslams.

Startuoja Lietuvos turizmo kampanija užsienio turistams: jos ambasadoriai – grupė „The Roop“

„Eurovizijos“ kontekste – nauja pavasario kampanija užsienio turistams. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, bendradarbiaudama su šalies atstovais didžiajame dainų konkurse – grupe „The Roop“, kvies keliautojus atsiriboti nuo kompiuterio, telefono ekranų ir planuoti savo atostogas Lietuvoje.

Specialiai šašlykų fanams – žemėlapis „Į kelią su iešmais“

Lietuvos pažinimą daugelis derina su dūmo skoniu. Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia – tiek 2018 m., tiek pernai atliktų vietinio turizmo tyrimų duomenimis, didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Ne paslaptis, kad toks poilsiavimo būdas neatskiriamas nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato.

2021 m. pirmojo turizmo ketvirčio „Keliauk Lietuvoje“ apžvalga: europiečiai pradeda keliauti

Kaip ir tikėtasi, sausio-balandžio mėnesiai turizmo sektoriui buvo kritiniai: karantinas ir griežti judėjimo apribojimai, galioję nuo metų pradžios, lėmė didžiulį atvykstamojo ir vietinio turizmo nuosmukį bei prastesnius skaičius nei pernai.

„2020 m. karantinas buvo įvestas tik kovo 16-ąją dieną, todėl praeitų metų pirmojo ketvirčio situacija buvo stabilesnė. O 2021 m., vertinant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, turistų srautas smuko net 77 proc. Lyginant su priešpandeminiu 2019 m. pirmu ketvirčiu – 81 proc”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.