Dzūkija

Dzūkija

Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.

Dzūkija. Žmonės ir kultūra

Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.

Dzūkija. Maistas

Ką jau ką, o gamtos dovanas dzūkai moka dėti ant stalo. Ir labai gali būti, kad jums patieks tai, ko paprastai nevalgote. Na, kad ir grybų sūris! Neatsisakykite – dzūkai tikrai žino, kaip grybus ruošti, ir į jūsų sveikatą nesikėsina. Verda iš jų sriubą, troškina, kemša pyragėlius, virtinius, ruošia žiemai – džiovina, sūdo, raugia ir marinuoja. Dzūkijoje būtinai paragaukite bandos. Ieškokite vietos, kur iš bulvių ar grikių ant kopūsto lapų keptą blyną jums ištrauks tiesiai iš malkomis kūrenamos krosnies. Jei patiks, prie miško žolynų arbatos paprašykite grikinės „babkos“ – medumi pagardinto saldaus pyrago.

Dzūkija. Ką veikti

Kartais vilniečiai ir patys nustemba pavadinti dzūkais. Iš tiesų Vilnius, o ir netoliese esanti ežerais, karaimų ir totorių patiekalais bei gražuole Trakų pilimi garsėjanti senoji Lietuvos sostinė patenka į Dzūkijos regiono žemėlapį. Dzūkijos neįveiksite per keletą dienų – pasilikite laiko barokiniam Vilniui, pasimėgaukite Trakų jaukumu ir tik tuomet keliaukite tolyn, link Alytaus ir Merkinės, pasiekite žavingus, mineralinėmis versmėmis trykštančius ir gaiviu pušų oru kvėpuojančius mineralinio vandens kurortus Druskininkus ir Birštoną. Jei norite patys pajudinti kaulus ir pailsinti galvą, dairykitės valčių, baidarių nuomos punktų. Žygis sraunia Ūlos upe gali tapti didžiausiu kelionės nuotykiu. Ir tikrai išbandykite, ką reiškia karštą vasaros dieną miške prisirinkti pintinėlę mėlynų ar suskaičiuoti po ąžuolu sudygusius rudagalvius baravykus. Jei išdrįsite – nueikite į raistą, į Čepkelių rezervatą, vieną didžiausių pelkinių masyvų Vakarų Europoje. Įspūdingų nuotraukų – pažadame!

Daugiau naujienų

Helovinas Lietuvoje arba Istorijos, kolekcionuojantiems šiurpuliukus

Paskutinės spalio mėnesio dienos išvakarėse kone pusė pasaulio šoka į ilgai ir kruopščiai ruoštą šiurpujį kostiumą. Tačiau Airijoje gimęs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjęs Helovinas, rodos, mūsuose taip ir neprigijo. Dar praeitais metais pasauliui atskleidėme paslaptį, kad šiurpuliukus kolekcionuoti mes esame įpratę kone kasdien, todėl tęsiame pasakojimą ir atskleidžiame ką dar paslaptingo bei mistiško slepiame savo kraštuose.

Keičiamos atvykimo į Lietuvą taisyklės

Vyriausybės sprendimu, nuo spalio 26 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas.

Estijos ir Latvijos turistų tyrimas: keliauti motyvuoja noras ištrūkti iš pažįstamos aplinkos

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ liepos – rugpjūčio mėnesiais apklausė daugiau nei 700 turistų iš Estijos ir Latvijos ir atliko turistų iš Baltijos šalių profilių analizę.  

VISIŠKAI SLAPTAI. Keliaujantiems po Lietuvą - Šaltojo karo turizmo patirtys

Slapti KGB agentai, į Vakarų Europos miestus nutaikytos raketos, požeminės slėptuvės nuo branduolinio karo, nuo visuomenės akių paslėpti kariniai objektai... Praėjus jau trims dešimtmečiams nuo Šaltojo karo pabaigos, to laikotarpio grimasos liko įamžintos ne tik filmuose ar knygose apie šnipus. Sovietinis palikimas Lietuvoje, liudijantis neseną ir šiurpią istoriją, yra atvertas ir turistų patirtims.

Ad astra arba kosminės patirtys Lietuvoje

Temstantis rudens dangus vis dažniau kviečia užversti galvą aukštyn ir pasigrožėti milijonais ten kabančių žvaigždžių, mūsų planetą nuolat lydinčiu mėnuliu ir kas vakarą dangų ryškiai nutvieskiančia Venera, kurią lietuviai dar vadina Vakarine arba Aušrine. Stebėdami nesuskaičiuojamą galybę dangaus kūnų dažnai nejučia susimąstome – kokia begalinė yra visata ir kiek dar nedaug apie ją žinome!