Modernizmas
Jauni, ambicingi ir drąsūs. Tokie buvo Lietuvos tarpukario architektai. Mokslų paragavę didžiuosiuose Europos miestuose, jie netruko į Lietuvą parvežti po Pirmojo pasaulinio karo Europą apėmusio modernizmo idėjų. Sumaišę jas su Lietuvos tradicija ir įprastu lietuvių gyvenimo būdu, kūrė itin savitą architektūros mokyklą. Laikas tokiems eksperimentams buvo itin tinkamas – Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine, čia sukosi politinis, kultūrinis, ekonominis gyvenimas, o statybos vijo vienos kitas. Tarpukario architektūros dvasia stebuklingai išsilaikė ano meto eksterjeruose bei interjeruose ir šiandien stebina moderniomis, šiuolaikiškomis formomis. Kauno modernizmo vertę kuria ne tik pastatai, bet ir istorijos bei žmonės. Štai kodėl ši visuma šiandien taip traukia ne tik architektūros žinovus, bet ir visus, kurie trokšta pažinti miesto bei šalies istoriją.
Centrinio pašto rūmai
Vienas svarbiausių Kauno modernizmo akcentų. Modernumo ir tautiškumo derinys. Daugiaaukštis pastatas su moderniais liftais, dušais darbuotojams, fasade įmontuotu elektriniu laikrodžiu ir gausiai dekoruotas žymiausių to meto lietuvių dailininkų darbais. Pastato architektas – Feliksas Vizbaras.
Pastatas „Pieno centras“
Šiandien Kauno Laisvės alėją sunku įsivaizduoti be architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Karolio Reisono daugiafunkcio pastato. Anuomet čia veikė „Pieno centro“ krautuvėlė ir valgykla, Kauno ponios ir ponai eidavo kirptis į geriausią kirpyklą, o trečiame aukšte buvo įrengti modernūs butai. 1937 metais kauniečių architektų projektas tarptautinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas bronzos medaliu.
Karininkų ramovė
Statyta reprezentacijai. Vienas reikšmingiausių tarpukario architektūros pastatų, kurio projektą miestas rinkosi iš 30 pateiktų. Dekoratyvus iš išorės, itin modernus iš vidaus – vėdinimo, apšvietimo sistemas architektai jame suplanavo pagal paskutinį to meto technologijų žodį. Karas ir okupacija naujo ir modernaus pastato nepagailėjo – ramovėje buvo įkurdinta karo lauko ligoninė, valstybingumo simboliai uždažyti grindų dažais, vitražai išdaužyti, bareljefai pavogti. Naujam gyvenimui karininkų ramovė pakilo tik prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui.
Vytauto Didžiojo karo muziejus
1930-aisiais, kai Kaune buvo padėtas pirmasis Vytauto Didžiojo karo muziejus akmuo, visi kalbėjo apie tai, kad architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazys Kriščiukaitis stato paminklą Lietuvos nepriklausomybei. Muziejus itin raiškiai reprezentuoja svarbiausią tarpukario architektūros bruožą – harmoningą modernumo ir tradicijos susiliejimą. Šalia įkurtas unikalus sodelis, kuriame rusena amžinoji ugnis ir skamba varpai.
Lietuvos banko rūmai
Vienas iš gražiausių, prabangiausių ir reikšmingiausių modernizmo pastatų visoje Lietuvoje. Pirmame aukšte įkurdintos operacijų salės, rūsyje – seifai su saugumo kameromis, kurias įrengė anglai. Modernus ano laiko elektrinis liftas, mechaninis šildymas ir marmuru išpuoštas prabangus interjeras, marmurinės kolonos, puošnūs šviestuvai, specialiai suprojektuoti baldai, menininkų tapyba ir vitražai – visa tai kūrė nematytą ir nuo madingiausių pasaulyje architektūros pastatų neatsiliekantį interjerą.
Prisikėlimo bažnyčia
Anuomet ši moderni bažnyčia Kaunui turėjo suteikti charakterį – kaip kadaise Paryžiui charakterį suteikė Eifelio bokštas. Ambicingas projektas taip ir liko neįgyvendintas, statytojai bažnyčios iki sovietų okupacijos neužbaigė, o tikintieji į ją įžengė tik atėjus nepriklausomybei.