Klasicizmas

Svarbiausia Vilniaus šventykla. Nepakartojamas pasaulinės architektūros šedevras. Katedros rekonstrukcijos projektą parengęs Laurynas Gucevičius norėjo pabrėžti Apšvietos epochai priimtinas vertybes – protą ir nuosaikumą. Toks buvo ir Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras, jam arkikatedroje skirta puošniausia koplyčia – šiandien vienas vertingiausių baroko paminklų Vilniuje. Būtina pamatyti ir katedros požemius, kuriuose buvo laidojami šaliai nusipelnę žmonės. Po katedros grindimis rastos net 27 įvairaus gylio ir dydžio kriptos.

Rūmus, kuriuose dirba Lietuvos prezidentai, XIV amžiaus pabaigoje pastatė pirmasis Vilniaus vyskupas. Amžiai ir nauji šeimininkai keitė pastato veidą – puošė, plėtė, perstatė. Paskutinis rūmų savininkas vyskupas, pagarsėjęs menininkų globėjas Ignotas Jokūbas Masalskis juos patikėjo rekonstruoti geriausiam to meto architektui Laurynui Gucevičiui. Šis pastatą pavertė puikiu klasicizmo architektūros kūriniu. Jį įvertino ir svetimšaliai imperatoriai – per Prancūzijos–Rusijos karą rūmuose gyveno ir Rusijos caras Aleksandras, ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas.

Esama žinių, kad Vilniaus miesto rotušė toje vietoje, kur ją galima rasti šiandien, stovėjo jau XVI amžiaus antrojoje pusėje. Vilniuje siautę gaisrai rotušės pastatą ne kartą naikino, laiko išmėginimų neišlaikė ir bokštas. Garsus Vilniaus architektas Laurynas Gucevičius jį svyrantį dar mėgino gelbėti, tačiau bokštas nugriuvo, o miesto vadovai rotušę nusprendė atstatyti pagal pigiausią ir paprasčiausią architekto pasiūlytą projektą. Pirklių bendrijos salė, iždinė, keletas krautuvių, sargyba ir net kalėjimas – viskas jame tilpo. XIX amžiaus pradžioje rotušėje pradėti rengti koncertai. Ši tradicija išliko iki mūsų dienų.

Netikėtas mažasis Paryžius Lietuvoje, Sūduvos regione. Ir netikėtas baroko bei klasicizmo architektūros stilių derinys. Kaštonų alėja, vedanti į Paežerių dvaro rūmus, galėtų papasakoti apie šlovingas ir vargo pilnas dvaro sodybos dienas. Paežerių rezidenciją turtingiems dvarininkams Zabieloms suprojektavo Vilniaus universiteto profesorius, klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje Marcinas Knackfusas. Tobula proporcijų dermė, lubose šokančios mūzos, autentiškas parketas, šokių salė su balkonu muzikantams, senas parkas šalia ežero.

Jei norite perprasti Lietuvos architektūros stilių evoliuciją, aplankykite Rokiškio dvarą. Jame rasite visko – nuo liaudies statybos tradicijos, klasicizmo, ankstyvosios neogotikos iki moderno stiliaus detalių. Dvaras suklestėjo, kai XVIII amžiuje jo savininku tapo garsios didikų giminės palikuonis Ignotas Tyzenhauzas. Įsikūręs Rokiškyje, prie kelio, vedančio į Rygą, jis įsakė pastatyti naujus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus. Įsakymas skelbė, kad ir visi miestelio aikštės namai turi prie jų derėti. Užburiantis dvaro grožis, nuostabus parkas dvarą paveldėjusį Konstantiną Tyzenhauzą įkvėpė mokslui ir kūrybai. Ornitologija susidomėjęs dvaro šeimininkas Rokiškyje ne tik tyrinėjo, preparavo paukščius, bet ir tapė puikius paveikslus. XX amžiaus pradžioje Rokiškio dvaro rūmai dar kartą restauruoti. Lenkų architektų projektas buvo sėkmingas, Rokiškio dvaras tapo vienu geriausių Lietuvos istorizmo paminklų. Svarbiausias dvaro ansamblio akcentas – rūmai, kuriuos supa senas, 30 hektarų plotą užimantis parkas su unikaliomis spindulinėmis alėjomis. Šiandien dvare įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, jame daug salių ir kambarių skirta dvarų kultūrai.

Galima netekti amo jį pamačius. Ant Anykštos upės kranto įkurdintas stilingas XIX amžiaus neoklasicizmo epochos statinys pribloškia subtilumu ir elegancija. Dvaro rūmus nuostabiame gamtos prieglobstyje pastatė Lietuvos ir Lenkijos didikų Venclovaičių giminė. Šalia, Anykštos slėnyje, jie užveisė didžiulį parką, jo alėjomis pasivaikščioti galima ir šiandien.

Taujėnų dvarą grafas Benediktas Marikonis gavo kartu su žmona, garsios Radvilų giminės palikuone Marija Radvilaite. Dvaras buvo jos kraitis, o grafas ėmėsi perstatymo darbų. Atnaujintas jis buvo pagal italų architekto Piero de Rosso projektą. Klasicistinio stiliaus rūmai garsėjo prašmatnumu ir turtais. Dvaro parke lakstė stirnos ir danieliai, skraidė paukščiai, tvenkiniuose plaukiojo gulbės.