Gotika

Graži legenda pasakoja: nuo pilies ant kalno prasidėjo Vilnius. Garsiai kaukiantį geležinį vilką susapnavęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiaiškino, kad jo sapnas reiškia, jog atsiras stipri ir nenugalima sostinė. Taip ant kalno XIII amžiaus pabaigoje–XIV amžiaus pradžioje buvo pastatyta pilis, turėjusi ginti miestą nuo priešų. Per XV amžiaus pradžioje kilusį Vilniaus gaisrą medinė pilis sudegė. Kalno viršuje atstatyta aukšta gynybinė mūro siena su trimis bokštais ir gotikinio stiliaus rūmais. Šiandien iš rūmų likę griuvėsiai, o Vilnių iš aukštai stebi Vakarinis bokštas. Iš jo atsiveria nuostabus vaizdas į miestą, jį supančius parkus, matyti miškais apaugusios kalvos ir besikeičiantis šių dienų sostinės veidas.

Mes mėgstame pasakoti istoriją, kad žygiuodamas pro Vilnių prancūzų karvedys ir imperatorius Napoleonas Bonapartas norėjo Šv. Onos bažnyčią išsinešti ant delno. Tiesą sakant, jo žavėjimasis nesutrukdė kariams griauti ir plėšti šventovę. Vis dėlto XVI amžiaus pradžioje pastatyta Šv. Onos bažnyčia išliko pačiu nuostabiausiu Lietuvos gotikos pavyzdžiu.

Gotika – Pilies gatvės architektūros karalienė. Skaičiuojama, kad šio stiliaus namų Vilniaus senamiestyje – 283. Daugelis jų – stačiakampiai, atsisukę galu į gatvę. Įeiti į juos galima iš kiemo arba tarpuvartės. Dar geriau gotika atsikleidžia senosios Vilniaus gatvės požemiuose – juos besikeičiantis laikas palietė mažiausiai.

Archajiškiausia ankstyvosios gotikos stiliaus Vilniaus bažnyčia, pati seniausia Romos katalikų mūrinė bažnyčia Lietuvoje. Manoma, kad ją pastatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pakviesti pranciškonai. Laikas bažnyčioje paliko savo atspaudų, kurie mena vėlyvąją gotiką, vėlyvąjį baroką ir netgi puošnųjį rokoką.

Gražiausia ir didingiausia gotikinė pilis Lietuvoje, puošni Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija, iškilmingų pokylių vieta, o XVI amžiaus pradžioje – neklusnių bajorų kalėjimas. XX amžiaus pabaigoje baigta restauruoti ir XV amžiaus vaizdą atgavusi Trakų salos pilis – viena didžiausių traukos vietų ir vasarą, ir žiemą. Ji yra vienintelė Rytų Europoje, pastatyta saloje. Į salą veda 300 metrų ilgio medinis tiltas. Pilyje įsikūręs Trakų istorijos muziejus, jo lankytojus žavi senosios freskos, meniniai vitražai, slapti perėjimai ir pilies kieme vykstantys riterių turnyrai.

Nepaprasto grožio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, stūkso raudonų plytų pilis. Istorikai mano, kad tai – seniausia Lietuvos mūrinė pilis, garsėjusi dydžiu, tvirtumu ir modernumu, – ji turėjo dvi eiles gynybinių sienų. Pilis ir narsūs jos gynėjai užtvėrė kelią kryžiuočiams į Lietuvos gilumą ir Vilnių. Nuo pilies prasidėjo Kauno miestas ir šiandien čia ne vyksta kovos, o skamba muzika, rodomi teatrų spektakliai, rengiami festivaliai. Pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius. Muziejuje rengiama daugybė edukacinių programų.

Namas, saugantis viduramžių ir gotikos dvasią Kaune, vienas vertingiausių vėlyvosios gotikos pastatų Lietuvoje. Pasakojama graži legenda apie jo sienose rastą dievo Perkūno statulėlę, tačiau tyrinėtojai teigia, kad turtingo miestiečio prekybai pastatytas namas tokį vardą gavo vėliau. Šiandien Perkūno namas priklauso jėzuitams, o įspūdingose jo salėse vyksta edukacinės programos.

Legenda pasakoja, kad seniausią Kauno bažnyčią miestui dovanojo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Sumuštas ir upėje vos nenuskendęs kunigaikštis pažadėjo Mergelei Marijai pastatyti bažnyčią ant upės kranto. Į viršų siaurėjantis jos bokštas gerai matyti mieste, tačiau gotikinis interjeras viduje neišlikęs – šventovę per amžius niokojo ne tik karai, bet ir potvyniai.

Remontai ir rekonstrukcijos nesunaikino gotikinės Šv. Gertrūdos bažnyčios autentikos. Pasislėpusi tarp aukštų statinių, ji saugo išskirtinę atmosferą ir žmones traukia daugiau nei 500 metų.

Vienut vienutėlė ji stovi Nemuno slėnyje. Niokota karų ir potvynių, šiandien labiau mena Lietuvos istoriją, nei atlieka savo funkciją, – pamaldos Zapyškyje vyksta to paties pavadinimo naujojoje bažnyčioje, kuri pastatyta miestelyje. Autentišką gotikinio stiliaus bažnyčią, stovinčią vidury žaliuojančių pievų ant upės kranto, mėgsta turistai, fotografai, čia vyksta koncertai ir tradicinis Aitvarų festivalis.