Gamtos rezervatai
Lietuvos rezervatuose vienareikšmiškai karaliauja gamta. Čia upeliuose neršia žuvys, klykauja dažnam jau nepažįstamos gervės, veši kilimus primenantys samanų tiltai. Rasą renka retai kur bežydinčios gėlių rūšys, o naktimis stūgauja vilkai.
Šios vietos – labiausiai saugomos teritorijos Lietuvoje, tad ūkinė žmogaus veikla čia uždrausta. Tačiau norintys bent akies krašteliu žvilgtelėti į Lietuvos gamtos lobyną, gali leistis į kruopščiai, atsakingai suplanuotas ekskursijas. Įkvėpti gryno oro, nusišypsoti gervei ar tyliai pastebėti tauriuosius elnius, briedžius ir baltuosius kiškius galima Čepkelių, Kamanų, Viešvilės valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose bei Žuvinto biosferos rezervate.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas
Čepkelių valstybinis rezervatas Dzūkijoje įsteigtas didžiausiai šalyje aukštapelkei, išvagotai reliktiniais ežerokšniais ir nedidelėmis salelėmis, išsaugoti. Rezervate glaudžiasi didžiausia Lietuvoje gervių populiacija ir tik Čepkelių raistui būdinga reta augalija bei gyvūnija.
Rezervate pirmenybė teikiama natūraliems gamtos procesams, todėl čia pakliūti galite ne visada. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais rezervato mokomajame take leidžiama lankytis tik lydint direkcijos darbuotojui arba licenciją turinčiam gamtos gidui, o ekskursijų kiekis ribojimas. Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama ir savarankiškai, tačiau būtina turėti iš anksto direkcijos išduotą raštišką leidimą arba pasiruošti ekskursijai su direkcijos gidu.
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas
Prieš tūkstančius metų iš Lietuvos teritorijos besitraukiantis ledynas dabartiniame Akmenės rajone paliko galybę gūburių, tarp kurių laikui bėgant formavosi pelkės. Dabar Kamanų klampynėse telkšo daugiau kaip 120 ežerokšnių, o ledyno paliktus gūburius žymi salos ir pusiasaliai. Šiose pelkėse ir jas supančiuose miškuose šalia daugybės kitų rūšių peri juodieji gandrai, ereliai rėksniai ir retieji dirviniai sėjikai. Be to, rezervatas yra ir didžiųjų Lietuvos žinduolių – tauriųjų elnių ir briedžių – namai bei prieglobstis mažai kur dar aptinkamiems baltiesiems kiškiams, kuriems nuolat tenka stebėti, ar netyko jų čia gyvenantys vilkai ir lūšys.
Norintys pažinti paslaptingą pelkių pasaulį, gali užsisakyti ekskursiją mokomuoju taku, vingiuojančiu pro pievos, miško ir pelkės ekosistemas. Lankytis rezervate leidžiama tik lydint direkcijos darbuotojui, tad nepamirškite susitarti dėl atvykimo iš anksto!
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas
Viešvilės rezervatas saugo mažai paliestą, miškingose vietovėse vingiuojančio Viešvilės upelio baseiną. Upelis išteka iš nedidelio Buveinių ežerėlio. Šalia ežerėlio, Viešvilės aukštupyje plyti pelkynai, o vidurupyje stūkso didingos žemyninės kopos. Svarstote, kaip viduryje girios atsirado smėlynai? Traukiantis ledynui vietovė buvo apsemta seklaus prieledyninio baseino ir apnešta senovinės Nemuno deltos nuosėdomis - smėliais. Todėl poledynmečiu žemesnės vietos užpelkėjo, o sausesnėse vėjas supustė smėlio kopų masyvus.
Žuvinto biosferos rezervatas
Ši vieta – tikrų tikriausia paukščių karalystė – taip Žuvinto biosferos rezervatą vadina jo lankytojai ir vietovę prižiūrintys rezervato direkcijos darbuotojai. Ir kas galėtų su tuo pasiginčyti? Žuvinto pelkę ir ežerą saugančiame rezervate suskaičiuojama per 240 paukščių rūšių. Žuvinto pievose gyvena ir vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra tarp keturių šalių, kuriose šis globaliai nykstantis sparnuotis vis dar peri.