V. Gegužis

Gamta

Žalios spalvos atspalvių gausybė, tyriausio vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai – Lietuvos gamtos dovanos jos žmonėms ir svečiams, rodos, neišsemiamos. Mėgaukitės jomis, saugodami ir puoselėdami didžiausią Lietuvos turtą. 

Gražiausi pažintiniai takai Lietuvoje

Kaip pasijusti arčiausiai tyros lietuviškos gamtos, kaip ją paliesti, užuosti, paragauti? Neskubėkite ir rinkitės iš pusantro šimto gražiausiuose Lietuvos kampeliuose įkurtų pėsčiųjų pažintinių takų, keliaudami kuriais ne tik susipažinsite su įdomiausiais gamtos objektais, bet ir išgirsite milijonus lietuviško miško garsų,  praskleisite pelkių paslapties šydą, o atokvėpio akimirką atsigaivinsite upelio ar šaltinio vandeniu. 

Kraštovaizdžio stebėjimas

Lietuva – lygumų kraštas, o aukščiausia šalies kalva Aukštojas tesiekia 294 m. Tačiau tam, kad prieš jus tarsi ant delno atsivertų Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, nereikia aukštų kalnų. Per tūkstantmečius pati gamta, o pastairaisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums. 

Ekoturizmas

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Paukščių stebėjimas

Kaip dažnai mes sekame jų pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus maršrutus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų vaikus ar kiek pailsėję leistųsi į dar tolimesnę kelionę. Lietuva – praskrendančių paukščių šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius, – Rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios savaitės praskrenda milijonai sparnuočių. Kai kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose, palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos, įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcionieriams bei fotografams.

Iškylų gamtoje vietos

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Poilsis prie vandens

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.

Daugiau naujienų

Helovinas Lietuvoje arba Istorijos, kolekcionuojantiems šiurpuliukus

Paskutinės spalio mėnesio dienos išvakarėse kone pusė pasaulio šoka į ilgai ir kruopščiai ruoštą šiurpujį kostiumą. Tačiau Airijoje gimęs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjęs Helovinas, rodos, mūsuose taip ir neprigijo. Dar praeitais metais pasauliui atskleidėme paslaptį, kad šiurpuliukus kolekcionuoti mes esame įpratę kone kasdien, todėl tęsiame pasakojimą ir atskleidžiame ką dar paslaptingo bei mistiško slepiame savo kraštuose.

Keičiamos atvykimo į Lietuvą taisyklės

Vyriausybės sprendimu, nuo spalio 26 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas.

Estijos ir Latvijos turistų tyrimas: keliauti motyvuoja noras ištrūkti iš pažįstamos aplinkos

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ liepos – rugpjūčio mėnesiais apklausė daugiau nei 700 turistų iš Estijos ir Latvijos ir atliko turistų iš Baltijos šalių profilių analizę.  

VISIŠKAI SLAPTAI. Keliaujantiems po Lietuvą - Šaltojo karo turizmo patirtys

Slapti KGB agentai, į Vakarų Europos miestus nutaikytos raketos, požeminės slėptuvės nuo branduolinio karo, nuo visuomenės akių paslėpti kariniai objektai... Praėjus jau trims dešimtmečiams nuo Šaltojo karo pabaigos, to laikotarpio grimasos liko įamžintos ne tik filmuose ar knygose apie šnipus. Sovietinis palikimas Lietuvoje, liudijantis neseną ir šiurpią istoriją, yra atvertas ir turistų patirtims.

Ad astra arba kosminės patirtys Lietuvoje

Temstantis rudens dangus vis dažniau kviečia užversti galvą aukštyn ir pasigrožėti milijonais ten kabančių žvaigždžių, mūsų planetą nuolat lydinčiu mėnuliu ir kas vakarą dangų ryškiai nutvieskiančia Venera, kurią lietuviai dar vadina Vakarine arba Aušrine. Stebėdami nesuskaičiuojamą galybę dangaus kūnų dažnai nejučia susimąstome – kokia begalinė yra visata ir kiek dar nedaug apie ją žinome!