Gamta

Kaip pasijusti arčiausiai tyros lietuviškos gamtos, kaip ją paliesti, užuosti, paragauti? Neskubėkite ir rinkitės iš pusantro šimto gražiausiuose Lietuvos kampeliuose įkurtų pėsčiųjų pažintinių takų, keliaudami kuriais ne tik susipažinsite su įdomiausiais gamtos objektais, bet ir išgirsite milijonus lietuviško miško garsų,  praskleisite pelkių paslapties šydą, o atokvėpio akimirką atsigaivinsite upelio ar šaltinio vandeniu. 

Lietuva – lygumų kraštas, o aukščiausia šalies kalva Aukštojas tesiekia 294 m. Tačiau tam, kad prieš jus tarsi ant delno atsivertų Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, nereikia aukštų kalnų. Per tūkstantmečius pati gamta, o pastairaisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums. 

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Kaip dažnai mes sekame jų pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus maršrutus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų vaikus ar kiek pailsėję leistųsi į dar tolimesnę kelionę. Lietuva – praskrendančių paukščių šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius, – Rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios savaitės praskrenda milijonai sparnuočių. Kai kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose, palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos, įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcionieriams bei fotografams.

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.