Barokas

Vaikštant po Vilniaus senamiestį nepastebėti Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio su Šv. Jonų bažnyčia ir barokine jos varpine – neįmanoma. Originali garsaus architekto ir Vilniaus baroko mokyklos metro Jono Kristupo Glaubico suprojektuota varpinė – aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas, kviečiantis užlipti į patį bokšto viršų ir apžvelgti baroko sostinę iš ten. Mokslo metų pabaigoje bažnyčioje vyksta didžiausios Vilniaus universiteto studentų iškilmės – čia jiems iškilmingai teikiami diplomai.

Puikus vėlyvojo baroko pavyzdys. Vartai pastatyti pagal garsaus to meto architekto Jono Kristupo Glaubico projektą ir saugo daugybę Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bei Bazilijonų vienuolyno paslapčių. Du šimtus metų vienuolynas ir bažnyčia priklausė unitų religinei bendruomenei. XIX amžiaus pradžioje vienuolyne įkurdintas kalėjimas. Šiandien čia galima rasti paminklinę lentą, kurioje įrašyta žymiausio kalinio – Vilniaus universiteto filomato, poeto Adomo Mickevičiaus pavardė.

Kažkada kukli medinė Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia nuo XVII amžiaus vidurio nepaprastu grožiu stebina miesto gyventojus ir svečius. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas šventovę statė kaip padėką už tai, kad grįžo sveikas ir gyvas iš karo su maskvėnais. Bažnyčios vidaus didybė – baltoje erdvėje. Šventovė išpuošta italų skulptorių Giovanni Pietro Perti ir Giovanni Marios Galli darbais. Jei mėgintumėte juos suskaičiuoti – puošybos darbų būtų dagiau nei du tūkstančiai.

Sapiegų rūmai pavadinimą gavo nuo jų statytojo pavardės – XVII amžiuje pagal italų architekto Giovanni Battistos Frediani projektą juos statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Rūmai, jiems priklausantis trinitorių vienuolynas ir Išganytojo bažnyčia atspindi brandųjį baroką. Sekdamas tų laikų madas, dekoruoti savo ištaigingos vasaros rezidencijos Sapiega pasikvietė skulptorių ir architektą Giovanni Pietro Perti bei tapytoją Michelangelo Palloni. Šių dienų restauratoriai vertingas freskas, kaip ir pačius rūmus, mėgina prikelti naujam gyvenimui.

Vėlyvojo baroko šedevras. Iš didžiojo Vilniaus gaisro pelenų Šv. Kotrynos bažnyčią prikėlė garsus lietuvis architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Kokia laimė, kad jo sumanymai išlaikė metų išmėginimus, o keletas nedidelių remontų nesugadino įspūdingo interjero. Net tada, kai buvo paversta sandėliu, šventovės grožis nesunyko. Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčia – mėgstama koncertų vieta.

Pati romantiškiausia Lietuvos vieta. Tikras XVII amžiaus Lietuvos baroko deimantas. Statytas turtingos, įtakingos ir itin religingos Pacų šeimos, vienuolynas daug kartų nukentėjo nuo karų. Vis dėlto laikas nebuvo visiškai pajėgus sugriauti italų menininkų Giovanni Battistos Frediani, brolių Pietro ir Carlo Puttini, Joano Meri, Giuseppe Rossi ir florentiečio tapytojo Michelangelo Palloni sukurto grožio. Šiandien jį atskleidžia po bažnyčios skliautais skambanti muzika – čia vyksta daugybė koncertų ir muzikos festivalių, o vienuolyno ramybę saugo Šv. Kazimiero ordino seserys vienuolės. Pietinėje vienuolyno oficinoje taip pat rasite sakralinį Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejų, o šalia jo įsikūrusiame unikaliame svetingumo komplekse „Monte Pacis“, galite paragauti šiuolaikiškai interpretuotų istorinių vienuolių patiekalų.

Proporcingas, elegantiškas, nedidelis ir turintis vietą šeimos mauzoliejui. Toks turėjo būti vienuolynas Tytuvėnuose, kurį XVII amžiaus pradžioje ėmėsi statyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas Andrejus Valavičius. Gotikos dvasia pradėtas vienuolyno ansamblis apipintas renesanso stiliaus detalėmis, tačiau didžiausia duoklė atiduota baroko architektūrai. Puikiai išsilaikęs, šiandien jis – unikalus architektūros paminklas Lietuvos gilumoje, kurį jau spėjo atrasti pasaulio piligrimai.  

Smalsiems vienuolyno svečiams čia įsikūręs piligrimų centras siūlo pasijusti vienuoliu rašant žąsies plunksnomis, paragauti skirtingų skonių giros ar susiverti rožinį.

Vienas seniausių šalyje Liubavo dvaras slepia bene gražiausią Lietuvoje meilės istoriją, jau tapusią legenda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Senasis jam atitekusį dvarą perleido sūnui Žygimantui Augustui, šis slapta vedė buvusio dvaro savininko našlę Barborą Radvilaitę. Daugelio savininkų rankose pabuvojęs dvaras visais amžiais garsėjo kaip aristokratų, talentingų menininkų rezidencija. Už kokybišką restauravimą dvarui skirtas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas.

Kiekvienas lietuvis, paklaustas, kas yra Šiluva, atsakytų, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų. O ar žinojote, jog tai ir viena pirmųjų Mergelės Marijos apsireiškimo vietų Europoje?