A. Aleksandravičius

Žiema

Lietuvoje žiemą – šalta

Įsimeskite pūkinę striukę, kai čia keliausite. Įsidėkite kepurę ir šaliką. Šiltus, neperšlampamus batus – irgi. Pirštines, jei ką, nusipirksite. Vilnones, spalvotais raštais išmargintas. Per Kalėdas pas mus kartais tiek prisninga, kad vaikams tenka traukti roges ir jomis važiuoti dovanų pas Kalėdų Senį. Žiemą pas mus galima čiuožinėti, rogėmis lėkti arkliais, žvejoti ant ledo, kaitintis medžiu kvepiančioje pirtyje ir nuogam voliotis sniege. Kai naktys tampa ilgesnės už dienas, mes važiuojame pabūti tyloje į kaimą, klausomės muzikos karščiu alsuojančiuose miesto klubuose, gėrimės menu dailės galerijose ir daug sportuojame. Nes žiema Lietuvoje yra žiema.

Žiemą skristi oro balionu

Žiemos rytai Lietuvoje – mistiškiausias laikas: žemė, pasidengusi šerkšnu, apsigaubia lengvu rūku, pro jį prasiskverbti bando saulės spinduliai, o tyla tvyro tokia, kad galima išgirsti, kaip palengva šokančios snaigės nugula ant sniego pusnies. Įdomiausia tai stebėti, klausytis ir pajusti – iš paukščio skrydžio. Skrydis oro balionu žiemą yra savaime malonus, jam pasiruošti užtenka apsirengti šiltesnius drabužius.

Tarp vandens ir sniego

Mineraliniais vandenimis garsėjančiame kurorte galima ne tik nerti į ramybę SPA centruose, bet ir taškytis džiaugsmo purslais vandens parke ar vasarą ieškoti žiemos uždarame kalnų slidinėjimo komplekse. Arba iš vieno centro į kitą keliauti „Lynų keliu“ ir žavėtis įspūdingais Nemuno upės vingiais bei žalia aplinkinių pušynų panorama.

Slidinėjimas

Žiemą pas mus būna daug sniego, taigi slidinėjimas tampa nepaprasta pramoga, laisvalaikio praleidimo būdu ir netgi rimtu sportu. Kalnų aukštį atsveria nepaprastas gamtos grožis ir galimybė tiesiai iš keturių Kalitos kalno  trasų patekti į mineralinių versmių baseiną, atsigauti tradicinėje lietuviškoje pirtyje ar mėgautis masažų malonumais. Į Kalitos kalną kelia penki keltuvai, o nuomos punkte gausite viską, ko gali prireikti, kad smagiai nusileistumėte.

Ignalina slidinėjimo tradicijomis garsėja nuo seno, čia įrengtas Lietuvos žiemos sporto centras, keturios nusileidimo trasos, o slidžių provėžose miške lengvai galima sutikti garsų mūsų šalies slidininką. Jei slidėmis pasieksite Žemaitiją, ieškokite nedidelio, bet jaukaus slidinėjimo centro „Mortos Kalns“ Plungės rajone, o Vilniuje nuo ryto iki nakties galite pramogauti dešimtyje Liepkalnio. Net jei oras atrodys nelabai tinkamas slidinėti, sniego čia visada bus – jį gamina galinga sistema. Na, o jei gyventi be sniego negalite ir vasarą, važiuokite į Druskininkus – čia, kaip sako lietuviai, nušausite du zuikius: pajusite žiemą uždarame slidinėjimo centre „Snow Arena“ ir mėgausitės vasara Druskininkų pušynuose bei SPA centruose. 

Pajusti Kalėdų dvasią Vilniuje

3D kalėdinė pasaka ant Vilniaus arkikatedros fasado, tradiciniais skanėstais kvepiantis Kalėdų miestelis, kalėdinis traukinukas ir nuostabaus grožio kalėdinė eglė – tai tik kelios priežastys, dėl kurių Vilnius tarptautinių turizmo ekspertų ne kartą buvo pripažintas viena geriausių vietų apsilankyti per Kalėdas.

Čiuožinėti ant Galvės ežero ledo

Raižyti pačiūžomis užšalusio ežero ledą, gėrėtis sniego nubalintais jo krantais ir džiaugtis ryškia žiemos saule viduramžių Lietuvos valdovų pilies kaimynystėje – kas gali būti romantiškiau? Telieka tikėtis šaltos žiemos!

Dalyvauti „Snaigės“ žygyje

Prisijunkite prie šimtų žiemos sporto entuziastų, kasmet iškritus sniegui susirenkančių į masinius žygius lygumų slidėmis. Keliaukite po gražiausias Lietuvos miestų apylinkes ir miškingas vietoves.

Stebėti žirgų lenktynes ant ledo

Pirmąjį vasario šeštadienį apsilankykite gilias tradicijas turinčiose lenktynėse Sartuose, kuriose vadeliotojai su savo ristūnais varžosi lėkdami ledu! Jis išliejamas Dusetų hipodrome iš greta tyvuliuojančio Sartų ežero vandens.

Pasikaitinti pirtyje ir šokti į eketę

Kaip reikiant įkaitę lietuviškoje pirtyje, spaudžiant šaltukui išdrįskite įšokti į šalia esančio ežero lede iškirstą eketę. Nepamirštami pojūčiai, geros emocijos ir pasididžiavimas savimi – garantuoti!

Prisiminti vaikystę ir nulipdyti sniego senį

Kai sušalusią žemę padengia sniego paklotė, bėgame į lauką ir lipdome sniego senius. Tiesa, purus sniegas tinkamas snieglentėms ar fotografuoti, o geram sniego seniui reikia drėgno sniego, tokio, kuris liptų ir būtų puiki statybinė medžiaga. Toks sniegas paprastai būna, kai lauke temperatūra svyruoja apie nulį. Norėdami nudžiuginti savo mažuosius, išbandykite šią pramogą ir jūs!

Galynėtis su vėju ant Kuršių marių ledo

Ar esate girdėję apie ledroges – bures ant pačiūžų? Galbūt ši žiema bus ta, kai išdrįsite jas išbandyti? Vienintelė sąlyga – tam reikia, kad spustelėjęs šaltukas surakintų Kuršių marias ar kitą vandens telkinį bent 10 cm storio ledu. Tada – kelios minutės instruktažo, ir jau galite galynėtis su vėju.

Pasivažinėti haskių kinkinio tempiamomis rogėmis

Šunys sukelia didžiulį laimės ir džiaugsmo potyrį. Draugiškų Aliaskos haskių kinkiniais galima smagiai pasivėžinti Kernavės apylinkių miško takais. Kaip smagu lėkti rogėmis šiltai susisupus į apklotus!

Rogutėmis nuo kalno

Liepkalnio (Vilniuje) ir Kalitos (Anykščiuose) vasaros rogučių trasos kviečia pagauti vėją. Posūkių ir tramplinų pilni kalneliai laukia greičio mėgėjų – skrieti jomis galima pusės šimto kilometrų per valandą greičiu. Nerimauti nėra ko – rogutės lengvai valdomos. O įspūdžiai – užtikrinti! Taigi prisisekite saugos diržus ir... leidžiamės!

Kūčios

Jei metuose yra toks laikas, kai visiška dauguma lietuvių būna namuose su savo artimaisiais, tas laikas neabejotinai yra Kūčių vakaras (gruodžio 24 d.). Po skirtingus miestus ar net šalis pabirusiai šeimai drauge susėsti prie dvylika tradicinių patiekalų nukrauto Kūčių stalo, dalytis šventintu paplotėliu kalėdaičiu ir mėgautis ramybe – pagrindinė šventinė tradicija Lietuvoje. Kūčių naktis – mistiškiausia metuose, tikima, kad tąnakt prabyla gyvuliai, šulinio vanduo virsta vynu, o pranašystės ir sapnai išsipildo.

Kalėdos

Po ramaus Kūčių vakaro ir stebuklingosios nakties atėjusios Kalėdos – linksmos, sočios ir dosnios. Po kiekvienuose namuose papuošta kalėdine eglute maži ir dideli randa Kalėdų Senio paliktas dovanas, nosį kutena mėsiškų valgių ir tradicinių pyragų kvapai, o durų skambutis praneša apie atvykusius svečius – atėjo metas švęsti didžiausią metų šventę! Kalėdų dvasia persmelkia ne tik kiekvienus namus, bet ir miestų aikštes ir gatves, vyksta daug koncertų, spektaklių, renginių vaikams ir šeimoms. Vilnius tarptautinių turizmo ekspertų yra pripažintas vienu iš miestų, kuriame labiausiai verta apsilankyti per Kalėdas.

Trys Karaliai

Kalėdinio sezono pabaigą žyminčią dieną (sausio 6-ąją) Lietuvos miestų gatvėmis keliauja eisenos su kūdikėlio Jėzaus aplankyti skubančiais trimis karaliais Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru. Pasižvalgykite aplink, ir ant daugelio durų pastebėsite šventinta kreida užrašytas jų vardų pirmąsias raides ir kryžiaus ženklus „+K+M+B“, reiškiančius Dievo palaiminimą taip paženklintiems namams. Trijų Karalių dieną įprasta nupuošti ir atsisveikinti su pagrindiniu šventinio laikotarpio atributu – Kalėdų eglute.

Vykime žiemą iš kiemo Plateliuose

Žemaitijos nacionaliniame parke gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų, dviračių ir pėsčiųjų takų, ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų. Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje. Miestelyje švenčiamos vienos didžiausių ir senąsias tradicijas išsaugojusių švenčių – Užgavėnės, kurios neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. 
Svarbiausia šventės atributika – „lyčynos“ (kaukės). Tradicinės Platelių krašto kaukės dažniausiai buvo drožiamos iš medžio ar daromos iš natūralaus kailio, dažomos, puošiamos avių ar ožių ragais, arklio uodegos ar karčių plaukais, kailių gabaliukais. Jei domina charakteringi Užgavėnių šventės kaukių personažai, galite užsukti į Platelių dvaro sodybos arklidėse veikiančią Užgavėnių ekspoziciją. Žemaitijoje yra bent dešimt meistrų, kurie iš medžio drožia Užgavėnių kaukes ir siūlo jų įsigyti visus metus.

Tradicinis švenčių stalas

Svečią pavaišinti – sena lietuviška tradicija. Ir mes nuoširdžiai jos laikomės. Paprotys net neprašomiems krauti maistą į lėkštes pamažu nyksta, tačiau tradicinės mūsų šventės neapsieina be ilgo sėdėjimo užstalėje, nuoširdžių pokalbių su šeima ir daug daug maisto.

Daugiau naujienų

Ledų žemėlapis 2021: skoniai, nuo kurių galima ištirpti

Praėjusiais metais šaltaisiais kulinariniais šedevrais – ledais – nustebinę ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį, Lietuvos šefai ir toliau imasi saldžių eksperimentų. Tad įsibėgėjus vasarai, nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pristato atnaujintą ledų žemėlapį, kuriame – nauji skoniai: nuo Pažaislio rožių, deginto sviesto, čiobrelių medaus iki ledų su dūmintomis sezoninėmis uogomis.

2021 m. vietinio turizmo tyrimas: keliautojų – mažiau nei pernai, tačiau išaugęs jų išlaidų krepšelis

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu š. m. birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas. Įvertinti 2020-2021 metų vietos keliautojų įpročiai ir kelionių tendencijos.

Naktinės kelionės po Lietuvą. Vasaros patirčių žvaigždėlapis

Magiškos atostogų patirtys galimos ir vasaros naktimis. Nustebsite sužinoję, kiek patirčių slypi sutemose – nuo naktinių safarių upėmis ar ežerais, žygių miškais su deglais, vaiduokliškų ekskursijų snūduriuojančiuose miestuose ar net astronomo į namus. Atraskite kitokius būdus atsikvėpti, pasikrauti, papramogauti, patirti vasarą kitaip ir prailginti atostogas naktų sąskaita. Į vasarą – mėnulio keliu!

Kelionių idėjoms šią vasarą Lietuvoje – vietinio turizmo kampanija „O pas mus ar buvai?“

Vasaros atostogų sezono startas – su kelionių džiaugsmu ir galimybe ne tik aplankyti norimas vietoves, bet ir žmones. Tokią žinutę šiemet keliautojams perduoda Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kuri vienija nuo pandemijos nukentėjusį turizmo verslą, Lietuvos turizmo informacijos centrus ir visą vasarą vykdys vietinio turizmo kampaniją „O pas mus ar buvai?“.

Lietuvos gastronomijos savaitė kvies ragauti griliaus patiekalus kitaip

2021 m. gegužės 24-30 dienomis vyks  devintoji Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai kvies visus, norinčius pažinti aukštesnę maisto kultūrą, gastronomijos tendencijas, restoranų šefų meistrystę. Šiemet festivalyje dalyvauja 24 restoranai iš Vilniaus, Vidurio Lietuvos bei Palangos. Beprecedentės pastarųjų metų aplinkybės padarė įtakos ir Lietuvos gastronomijos savaitės krypčiai, tikslams.