Ruduo

Kai nuo jūros, ežerų, iš sodybų ir palapinių įdegę, atgavę jėgas grįžtame į miestą, stačia galva neriame į kultūrą. Mūsų miestai alsuoja teatru, gera muzika, plačiai atveria duris galerijos, rodydamos tai, kas sukurta per vasarą. Ruduo – kultūros metas, o kultūra rudenį išeina į gatves – spalvota, užgniaužianti kvapą, plačiai atverianti akis ir jausmus, įsibraunanti ten, kur susikaupusios mūsų patirtys, – ir išlaisvina kūrybos džiaugsmą. Pasiduokime jam su geriausiais renginiais.

Kai su naktimi susilyginusi diena ima trumpėti, o gamtos ciklo ratas pajuda pabaigos link, ateina laikas pasidžiaugti nauju derliumi, padėkoti už jį bei pasiruošti tamsiajam metų laikui. Per rudens lygiadienį (rugsėjo 20–22 d.) Lietuvoje rengiamos rudens gėrybių mugės, deginamos šiaudinės skulptūros, vyksta įvairūs natūralios ugnies reginiai – bene įspūdingiausią jų galite pamatyti Neries krantinėje Vilniuje. Rugsėjo 22 d., kai 1236 m. Saulės mūšyje bendromis baltų genčių pajėgomis buvo sumušti kalavijuočiai, Latvijos ir Lietuvos seimai 2000 m. paskelbė ir Baltų vienybės diena. 

Pusiasalyje, kurį skalauja Kuršių marios ir virš kurio driekiasi paukščių migracijos kelias, įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis. Kone šimtą metų joje dirbantys žmonės, iš įvairių šalių atvykę ornitologai, pavasarį ir rudenį laukia praklegančių būrių. Kasmet stotyje sužieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Šalia įspūdingų gaudyklių rymo ir seniausias Lietuvoje švyturys. Jo durys atviros lankytojams, norintiems iš aukštai pažvelgti į banguojančius vandenis ir tolumoje ryškėjančias auksines Kuršių nerijos kopas.

Rudenį jie aukštai pakelia sustiprėjusius sparnus, tik jiems vieniems pažįstamais garsais surenka bičiulius į būrį ir iškeliauja žiemoti ten, kur šilta. Pavasarį grįžta, suka lizdus, peri vaikus ir sveikina mus giesmėmis. Nudžiungame jas girdėdami, netgi dienas kai kuriems sparnuočiams priskyrėme – minime Vieversio dieną, Kovarnių dieną, džiaugiamės Pempės ir Gandrų sugrįžimo diena. Rudenį, kai paukščiai pradeda intensyviai migruoti, Lietuvos pajūriu per dieną jų praskrenda iki milijono. Paukščių kelias nusitiesia virš Ventės rago – unikalios vietos, kurioje dar 1929 metais buvo įkurta Ventės rago ornitologinė stotis. Iš jos apylinkių atsiveria fantastiški vaizdai į Kuršių neriją ir Nemuno deltą, o smalsiems lankytojams čia dirbantys ornitologai ne tik pasakoja apie paukščius, bet ir leidžia juos ištraukti iš gaudyklių, užmauti žiedą ant kojos. Tegu skrenda, tegu neša žinią, kur buvo pastebėti.

Kuo tykesnis vakaras jiems – tuo geriau. Kai nurimsta vėjas, oro balionai lyg spalvoti muilo burbulai pakyla virš raudonų Vilniaus senamiesčio stogų. Kartais jie praskrenda taip žemai, kad, rodos, pakeltum ranką, pagriebtum ir nuskristum kartu į svaiginantį aukštį. Pavasarį iš aukštai matyti žydintys miesto sodai, vasarą galima skaičiuoti gatvės kavinėse sėdinčius turistus, medžių viršūnėmis pračiuožęs ruduo ten, viršuje, atima kvapą.

Lietuviai – nepataisomi romantikai, mes patenkame į penketuką valstybių, kuriose oro balionų ir juos valdančių pilotų skaičius tūkstančiui gyventojų yra didžiausias, o Vilnių ir Trakus pasaulio keliautojų žurnalai jau keletą metų įtraukę į žymiausių pasaulio vietų, kurias verta pamatyti iš aukštai, dešimtuką.

Vilnius – vienintelė Europos sostinė, iš kurios Senamiesčio oro balionams leidžiama pakilti. Atėję į pievelę prie Tymo kvartalo, galite iškart sėsti į krepšį ir atsidurti danguje. Praskristi oro baliono krepšyje virš Vilniaus – reiškia iš naujo jį įsimylėti. Leidžiamės į nuotykį kartu?

Nors kuklumas, juokaujama, – lietuvių tautinis bruožas, pabūkime nekuklūs – Lietuva yra teatro šalis. Sunku patikėti, tačiau buvo laikas, kai bilietų į teatro spektaklius laukdavome ilgose eilėse per naktį. Šiandien eilių prie teatrų nerasite, tačiau bilietų į geriausius spektaklius internete – taip pat. Užsisakykite juos iš anksto ir pasiduokite užvaldomi teatro stebuklo. Nes tai, kas vyksta geriausių Lietuvos teatrų scenose, yra stebuklinga, tikrai.

Jei menas keičia pasaulį, vadinasi, keičia ir Lietuvą. Šiuolaikinis menas – ypač. Mūsų moderniojo meno istoriją lydėjo pakilimai ir aukso amžius, stingdanti tyla ir drąsūs mėginimai plaukti prieš srovę. Žavingas tarpukario modernizmas, niūri sovietmečio realybė, atlydžio šedevrai ir kūrybiški, šiuolaikinį pasaulį atspindintys meno blyksniai kuria nepaprastą meno erdvę, kuri nesibaigia muziejais ir galerijomis. Ji ima už rankos, įtraukia ir kviečia pažinti nuostabų kultūros pasaulį.

Didingą šalies praeitį menančiose pilyse įsikūrę ir nedideli, tačiau vietos bendruomenių nuoširdžiai puoselėjami. Vertingas meno kolekcijas pristatantys ir netikėčiausiais eksponatais intriguojantys. Didžiuliais archyvais besididžiuojantys ir novatoriškais pažinimo būdais stebinantys – daugiau nei šimtas Lietuvoje veikiančių muziejų sudomins savo įvairialypiškumu.