Anapus scenos ir ekrano

Savo spektakliuose ji sprendžia sudėtingus pasirinkimo klausimus ir ieško į juos atsakymų, neria į gilius jausmų vandenis. Viena žinomiausių Lietuvos choreografių, teatro A|CH įkūrėja Anželika Cholina gyvena tarp Vilniaus ir Maskvos, tačiau jos šokio kalba suprantama bet kurios tautybės žiūrovui. Savo šokio spektakliuose menininkė kuria ypatingą atmosferą, ja apsisiaučia ir scenoje šokantys aktoriai, ir salėje juos stebintys žiūrovai. „Mano spektakliai – mano pačios atspindys“, – sako choreografė.

„Bandymai suprasti meilę, priimti ją, gyventi ja, tiesiog gyventi. Tyro vandens scenos iš gyvenimo, kur atpažįsti ir save, ir draugus. Santykių gyvenimas nuo gimimo iki paskutinių dienų, skirtinguose jų etapuose, toks kintantis priklausomai nuo emocijų lygmens, aistrų, pergyvenimų, rūpesčių. Ir kaip daug galima perteikti muzika ir plastika.“ Jana Motovilova

Avangardinio kino krikštatėvis. Niujorko legenda, Yoko Ono, Johno Lennono, Andy Warholo, Alleno Ginsbergo bičiulis. Lietuvoje Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas Niujorke gyvenęs Jonas Mekas (1922-2019) vadinamas vienu iškiliausių XX amžiaus menininkų. Prieš daug metų Amerikoje už pasiskolintus pinigus nusipirkęs pirmąjį „Bolex“ filmavimo aparatą, jis pradėjo filmuoti vaizdus iš lietuvių emigrantų gyvenimo, vėliau pasinėrė į avangardinį kiną, organizavo kino festivalius, rašė kritinius straipsnius apie kiną, surinko vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio kino archyvą „Anthology Film Archives“ Niujorke. Peržengęs 90 metų, jis vis dar rašo apžvalgas „The New York Times“, leidžia knygas, jo filmai pristatomi pasaulinio garso kino festivaliuose, taip pat rengia parodas, pats jose sako kalbas ir dalija interviu. Per daugybę metų sukauptą didžiulę „Fluxus“ kolekciją, kurioje yra pasaulinio garso menininkų darbai, Jonas Mekas padovanojo Vilniui. 2007 metais čia įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.

„Jono Meko filmai neabejotinai įkūnija to meto laiko dvasią, poetiškai empiriškais vaizdais probėgšmais atskleisdami, koks buvo gyvenimas Niujorke vienu iš produktyviausių dešimtmečiais skaičiuojamų jo laikotarpių.“

Žurnalistas Josephas Jonas Lanthie

http://mekas.lt/lt/

Lietuvos teatro ambasadorius. Žmogus, be kurio šių dienų teatras neįsivaizduojamas. Tas, kuris drąsiai ir nepatogiai kalba apie dabartį, apie tautos išgyvenimus ir kaltes. Oskaras Koršunovas stebina, pribloškia, įskiepija gebėjimą mąstyti ir vertinti šiandieną. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Švedijos karališkojo Šiaurinės žvaigždės ordino, Lenkijos prezidento Auksinio kryžiaus, Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius. Su savo spektakliais Oskaras Koršunovas yra aplankęs didžiausius ir svarbiausius teatro festivalius, o Lietuvai padovanojęs Vilniuje rudenį vykstantį tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“, kuris jau tapo tradicija. Oskaro Koršunovo spektaklius galima pamatyti Nacionalinio dramos teatro scenoje. Daugelis jų verčiami į anglų kalbą.

„Oskaro Koršunovo teatras unikalus tuo, jog jis, nors ir yra gilus bei sukrečiantis, jo kalba išlieka atpažįstama ir moderni. Šiais technologijų laikais valandą ar dvi trunkantis egzistencinis stebuklas veidu į veidą, pasibaigiantis sukrėtimu ir etiniais atradimais, ko gero, gali įvykti tik teatre.“

Filosofas Leonidas Donskis

www.okt.lt

Teatro genijus. Tylos meistras. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Italų mėgstamas taip pat, kaip ir lietuvių. Gal dar net labiau, nes šie režisieriui iš Lietuvos negaili itin skirtingų apibūdinimų – vieni vadina scenos dievu, kiti – teatro demonu. Eimunto Nekrošiaus teatras visada buvo ypatingas – kalbėdamas apie paprastus, kasdieniškus dalykus, jis kartu buvo itin kosmopolitiškas, gilus ir suprantamas bet kurio amžiaus, tautybės ir laikų žiūrovui.

„Eimuntas Nekrošius visą savo kūrybinį gyvenimą paskyrė visuomenės tyrimui. Jo laboratorijos mėgintuvėliuose analizuojama meno psichologija.“

Teatro kritikė Daiva Šabasevičienė

www.menofortas.lt

Istorijų pasakotojas. Subtilus šių dienų metraštininkas, po pasaulį skleidžiantis lietuvių kino dokumentikos užrašus. Besibeldžiantis ten, kur gyvena liūdesys ir laimė, pralaimėjimai ir pergalės, mirtis ir gyvenimas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Arūno Matelio talentą pasaulis pripažino tuomet, kai Amerikos režisierių gildija įteikė jam apdovanojimą „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“. Poezijos kupini jo filmai vieną po kito skynė ir skina apdovanojimus garsiausiuose kino festivaliuose. Paskutinė jo juosta „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, pasakojanti apie „Giro d’Italia“ dviračių lenktynių užkulisius, pristatytas „Oskaro“ nominacijai geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

„Tai „Giro“. Be išvykimų ir atvykimų. Be spurto ir be pergalių. Filmas pulsuoja kūnais, kurie persisunkę aistra ir nuovargiu.“ 

„Bidon magazine“ apie filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta

Vaizdo magas. Asociacijų meistras. Vienas ryškiausių ir žinomiausių lietuvių režisierių pasaulyje. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, savo lėtu kinu pakerėjęs Kanų ir Berlyno kino festivalių žiūrovus. Šarūnas Bartas vertinamas už ypatingą žvilgsnį į pasaulį, už gilias filosofines įžvalgas. Kino kūrėjas pirmasis Lietuvoje įkūrė nepriklausomą kino studiją „Kinema“, kuri pasaulio žiūrovams ir tarptautiniams kino festivaliams pristatė kelias dešimtis vaidybinių, dokumentinių filmų.

„Šarūnas Bartas yra retos drąsos, dabar jau vyriausios lietuvių kino kūrėjų kartos atstovas, neieškantis saugumo jokiose menininkų kūrybinėse grupėse – jo mąstymas ir kūryba rodo, kad pasirinktas kraštutinis ir individualus, sunkesnis, bet daug įdomesnis kelias.“

Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis