Aktyvus poilsis

Virš miesto tekanti saulė, miškuose paskendę ežerai, žemę apraizgiusios upės, iš rūko išnyrančios pilys ir tviskantys dvarų rūmai. Iš viršaus į Lietuvą neįmanoma atsižiūrėti. Vilnius yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, kurių centre, tiesiog Senamiestyje, karšto oro balionams leidžiama kilti. Svarbiausia, kad nebūtų stipraus vėjo, nelytų ir gerai matytųsi dangus bei žemė. Įspūdį sustiprina metų laikai – skrydis virš žydinčių sodų pavasarį, virš auksu pasidabinusių medžių rudenį ir balta sniego marška užklotos Trakų pilies žiemą bus visiškai kitoks. Dar kitokį įspūdį parsivešite iš Birštono, pakilę virš Nemuno kilpų ar pažvelgę į senuosius Kernavės piliakalnius. Lygiai taip pat ilgam įsimins vakarienė, kurią oro balione gali paruošti vienas geriausių Lietuvoje virtuvės šefų.

Lietuva yra tobula vieta tiems, kam golfas – ne tik sporto šaka, bet ir būdas mėgautis gyvenimu bei pažinti naujus kraštus. Natūralūs kalneliai ir kloniai, maži ežerėliai, miškeliai ir visą vasarą žaliuojančios pievos – golfo aikštynų įkūrėjams tereikia vos prisiliesti, kad įprastas mūsų šalies peizažas taptų azartiško žaidimo aikštele. Visi Lietuvos golfo aikštynai įsikūrę šalia gražiausių šalies vietų – geografinio Europos centro, Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje, tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių Kernavės, Trakų, Kauno ir Vilniaus, tarp dviejų ežerų šalia Vilniaus, gamtos grožiu ir autentika garsėjančiame Dzūkijos regione, vaizdingame Danės upės slėnyje, netoli pajūrio.

Žirgas visada buvo lietuvio draugas, ypatingas gyvūnas. Pagonybės laikais mūsų protėviai jam melsdavosi, juo dirbdavo žemę ir priešui kelią į Lietuvą pastodavo. Visą mūsų žirgų istoriją galima sužinoti Anykščių rajone, kur įsikūręs Arklio muziejus, o jei jau ten nuvažiuosite, nepraleiskite progos ir patys išbandyti jojimo.

Jeigu niekada to nedarėte, jums padės treneris, o jei jojimas – jūsų aistra, leiskitės į žygį aplink Vilnių ar gėrėkitės fantastiškais Kauno apylinkių vaizdais.

Patyręs pedalų minikas Lietuvoje gerai nė nepavargs, – tokia ji nedidelė. Užtat kiek pamatys! Važiavimas dviračiu – nuostabus būdas aktyviai praleisti laiką, pabūti geroje kompanijoje, o kartais – ir tik su savimi. Taip keliaudamas geriau pažinsi kraštą, aplankysi įdomias vietas. Dviračiu galima patekti ten, kur automobiliai nepageidaujami, – pasivažinėti didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – senamiesčių gatvelėmis, įveikti daugiau nei 200 kilometrų maršrutą Pajūrio dviračių trasa – nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose ir pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Arba apvažiuoti Platelių ežerą Žemaitijoje.

Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Kuršių nerija, miškuose pasislėpę įdomiausi takeliai, keliai, vedantys į piliakalnius, – pėsčiųjų žygiai Lietuvoje tampa kone nacionaliniu sportu.

Vieni į juos išsiruošia keletui valandų, kiti praleidžia savaitę. Judėjimas, meditacija, bendravimas, naujos pažintys ir galimybė lėtai, neskubant pažinti kraštą vilioja įvairaus amžiaus žmones. Būryje dažnai gimsta naujų idėjų, o ėjimas, sako entuziastai, skatina kūrybiškumą.

Ar esate girdėję apie ledroges – bures ant pačiūžų? Galbūt ši žiema bus ta, kai išdrįsite jas išbandyti? Vienintelė sąlyga – tam reikia, kad spustelėjęs šaltukas surakintų Kuršių marias ar kitą vandens telkinį bent 10 cm storio ledu. Tada – kelios minutės instruktažo, ir jau galite galynėtis su vėju.

Žiemą pas mus būna daug sniego, taigi slidinėjimas tampa nepaprasta pramoga, laisvalaikio praleidimo būdu ir netgi rimtu sportu. Kalnų aukštį atsveria nepaprastas gamtos grožis ir galimybė tiesiai iš keturių Kalitos kalno  trasų patekti į mineralinių versmių baseiną, atsigauti tradicinėje lietuviškoje pirtyje ar mėgautis masažų malonumais. Į Kalitos kalną kelia penki keltuvai, o nuomos punkte gausite viską, ko gali prireikti, kad smagiai nusileistumėte.

Ignalina slidinėjimo tradicijomis garsėja nuo seno, čia įrengtas Lietuvos žiemos sporto centras, keturios nusileidimo trasos, o slidžių provėžose miške lengvai galima sutikti garsų mūsų šalies slidininką. Jei slidėmis pasieksite Žemaitiją, ieškokite nedidelio, bet jaukaus slidinėjimo centro „Mortos Kalns“ Plungės rajone, o Vilniuje nuo ryto iki nakties galite pramogauti dešimtyje Liepkalnio. Net jei oras atrodys nelabai tinkamas slidinėti, sniego čia visada bus – jį gamina galinga sistema. Na, o jei gyventi be sniego negalite ir vasarą, važiuokite į Druskininkus – čia, kaip sako lietuviai, nušausite du zuikius: pajusite žiemą uždarame slidinėjimo centre „Snow Arena“ ir mėgausitės vasara Druskininkų pušynuose bei SPA centruose. 

Greitis, azartas ir iššūkiai karaliauja net penkiuose Lietuvos kartodromuose. Jų trasos pritaikytos ir sportui, ir pramogai. Vilniuje jau 50 metų veikia „Plytinės“ kartodromas. Naujutėle danga didžiuojasi Aukštadvario ir Anykščių trasos. Smalininkų kartodrome vasaros atiduotos vaikams – čia rengiamos stovyklos. Naujausias „Speedway“ kartodromas įkurdintas po atviru dangumi prie Elektrėnų, šalia greitkelio Vilnius–Kaunas. Uždarose patalpose Vilniuje ir Kaune veikia „Kartlando“ kartodromai, o elektriniais kartais Kaune pasivažinėti galima „Epower Arenoje“. Jei norėsite perlėkti Klaipėdoje, ieškokite „Pajūrio kartingų“ arba užsukite į kartodromą „Gokartas“.