Rūpestingų rankų išminkytas, šiltoje vietoje saugotas, tarp karštų žarijų iškeptas ir ant mūsų stalo atkeliavęs duonos kepalėlis kvepia kitaip. Ir skonis jo kitas. Netikite? Eikite patys duonos keliu: nuo rugio lauke iki stalo. Pamėginkite patys krosnį iššluoti , žarijas subraukti, duoną užminkyti, ją užminkę, į krosnį pašauti, o paskui, prie stalo prisėdę, kvepiančios riekės atsikąsti.
